Koralų jūros mūšis – 1942 m. gegužės 4–8 d. vykęs mūšis. Tai buvo didelis jūrų mūšis Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metais, vykęs tarp Japonijos karinio jūrų laivyno ir Sąjungininkų karinių jūrų bei oro pajėgų iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos. Tai buvo pirmasis mūšis, kuriame pagrindinę kovos rolę atliko lėktuvnešiai – nė viena pusė savo karo laivų faktiniuose susidūrimuose nematė tiesiogiai kitos pusės laivų; vietoje to lėktuvai iš lėktuvnešių atliko pagrindinius puolimus.

Japonijos pajėgos buvo parengusios planą, vadinamą Operacija „Mo“, pagal kurį ketinta įsiveržti ir užimti Port Moresbį Naujojoje Gvinėjoje bei Tulagį Saliamono salose. Užėmus Port Moresbį, Japonija siekė atkirti Australiją nuo sąjungininkų ir sustiprinti savo kontrolę Pietų Ramiajame vandenyne. Kai JAV sužinojo apie šį planą, į reaguojančias jėgas buvo pasiųstos dvi karinių lėktuvnešių grupės kartu su jungtinėmis australų ir amerikiečių kreiserių bei naikintuvų pajėgomis.

Priešmūšio veiksmai

Gegužės 3–4 d. Japonijos pajėgos sėkmingai įsiveržė į Tulagį ir ten įkūrė laikinę bazę. Japonų lėktuvnešiai įplaukė į Koralų jūrą ir ėmėsi užduočių, kuriomis siekta palaikyti invazijos desantą ir sunaikinti sąjungininkų jūrų pajėgas.

Mūšio eiga (sutrumpintai)

  • Gegužės 4 d. – prasidėjo oro susirėmimai ir pratybos, kai abiejų pusių papėdiniuose rajonuose vyko susitikimai tarp patrulinių lėktuvų ir mažesnių jūrų pajėgų.
  • Gegužės 7 d. – lėktuvnešiai iš abiejų pusių pasiuntė didelius oro smūgius į priešo laivynus. Shōhō (japonų lengvasis lėktuvnešis) buvo nuskandintas JAV aviacijos atakų metu; japonai tuo tarpu nuskandino JAV eskadrinį minininką.
  • Gegužės 8 d. – tęsiantis mūšinėms veiksmams, japonų lėktuvnešis Shōkaku patyrė sunkių pažeidimų, o JAV lėktuvnešiai Lexington ir Yorktown buvo apgadinti. Dėl didelių lėktuvų, pilotų ir laivų nuostolių abi pusės nutraukė aktyvias puolimo operacijas ir išsiskirstė.

Laivų ir aviacijos reikšmė

Šis mūšis patvirtino, kad lėktuvnešiai ir oro pajėgos tapo lemiamu jūreivystės faktoriu: tradiciniai laivyno susidūrimai „ akis į akį“ tapo mažiau svarbūs, o karas jūroje – vis labiau priklausomas nuo aviacijos galimybių nustatyti, atakuoti ir apsaugoti laivyno grupes.

Rezultatas ir reikšmė

Nors pagal nuskandintų laivų skaičių Japonija faktiškai prarado mažiau, o sąjungininkai patyrė reikšmingų nuostolių (tarp jų – sunkiai apgadintas ir vėliau prarastas Lexington bei apgadintas Yorktown), mūšis dažnai vertinamas kaip sąjungininkų strateginė sėkmė. Japonų pajėgos nesugebėjo įvykdyti pagrindinio tikslų – užimti Port Moresbį ir visiškai užtikrinti invazijos sėkmę. Be to, po mūšio Japonijos lėktuvnešiai Shōkaku ir Zuikaku negalėjo dalyvauti būsimame Midvėjaus mūšyje, nes vienam trūko remontui reikalingų resursų, kitam – pakankamo lėktuvų ir įgulos skaičiaus. Tai turėjo tiesioginės įtakos Kodo operacijoms ir vėlesniems JAV laimėjimams Ramiajame vandenyne.

Pasekmės

Po Koralų jūros mūšio Japonijos planai pietiniam išplėtimui buvo sustabdyti, o sąjungininkai įgijo svarbios laiko ir informacijos. Maždaug po dviejų mėnesių – vasaros pradžioje – prasidėjo Gvadalkanalo kampanija, kuri dar labiau pakeitė jėgų pusiausvyrą regione. Koralų jūra parodė, kad net jei taktiniu požiūriu viena pusė gali prarasti daugiau laivų, strateginiu požiūriu gali būti pasiektas svarbus rezultatas – Japonijos tolesnių operacijų sulėtėjimas ir ribotos karinės priemonės sprendžiamoms ateities kovoms.

Santrauka

Koralų jūros mūšis yra reikšmingas kaip pirmasis tikras lėktuvnešių mūšis jūrų istorijoje, kurio metu sprendžianti kova vyko per orą. Jis pakeitė karo jūroje prigimtį ir turėjo ilgalaikių pasekmių vėlesniems konfliktams Ramiajame vandenyne, ypač Midvėjaus mūšiui ir Gvadalkanalo kampanijai.