Japonų folkloras: apibrėžimas, kami, yokai, pasakos ir legendos

Japonų folkloras yra Japonijos folkloras. Jai didelę įtaką daro šintoizmas ir budizmas - dvi svarbiausios šalies religijos. Jame paprastai būna humoristinių ar keistų personažų ir situacijų. Jame taip pat yra daug antgamtinių būtybių, pavyzdžiui, kami (dievai ir garbinamos dvasios), yōkai (pabaisų dvasios) (pvz., oni, kappa ir tengu), onryō (vaiduokliai), drakonai ir gyvūnai, turintys antgamtinių galių, pavyzdžiui, kitsune (lapė), tanuki (meškėnas), mujina (barsukas) ir bakeneko (virstanti katė).

Japonų folkloras dažnai skirstomas į kelias kategorijas: "mukašibanaši" - pasakojimai apie senus laikus; "namidabanaši" - liūdnos istorijos; "obakebanaši" - istorijos apie vaiduoklius; "ongašibanaši" - istorijos apie gerumą; "tončibanaši" - šmaikščios istorijos; "waraibanashi" - juokingos istorijos; "jokūbaribanaši" - istorijos apie godumą.

Kai kurios žinomos japonų liaudies pasakos ir legendos:

Kamiai, yōkai ir kitos antgamtinės būtybės

Kami šintoizme nėra vien tik „dievai“ vakarietiška prasme — tai dvasinės būtybės, kurios gali atsirasti gamtos objektuose (medžiuose, uolose, šaltiniuose), reiškiniuose (vėjai, griaustinis) arba protėvių dvasių pavidalu. Kami garbinimas ir ritualai jiems pagerbti (matsuri) yra daugelio bendruomenių socialinio gyvenimo ašis.

Yōkai – tai labai įvairi būtybių klasė: nuo pagarbos vertų dvasių iki klastingų, juokingų ar pavojingų pabaisų. Yōkai gali būti gyvūnai, gamtos reiškiniai arba netgi daiktai, įgiję gyvybę (pvz., tsukumogami — amžiaus sulaukę daiktai). Kai kurios dažniausiai minimos rūšys: oni (raguoti milžinai arba demonai), kappa (vandens dvasios), tengu (miško dvasios, dažnai su ilga nosimi arba paukščio bruožais), kitsune (į žmogų virstančios lapės), tanuki (kepurinius kepantys meškėnai su metamorofozės gebėjimais), bakeneko (perkeistos katės) ir onryō (kerštingos mirusios dvasios).

Funkcijos ir tematikos

Folkloras Japonijoje atlieka kelias svarbias funkcijas:

• paaiškina gamtos reiškinius ir grėsmes;
• perduoda moralines pamokas ir socialines normas;
• stiprina bendruomenės tapatybę per vietines legendas ir šventes;
• teikia pramogą ir estetinius potyrius per pasakojimą, teatrą ir vaizduojamąją dailę.

Daugelis pasakojimų jungia šintoizmo ir budizmo elementus — pavyzdžiui, istorijos apie dvasias, kurios nubaudžiamos arba išgelbimos per budistines giesmes ar maldas.

Formos ir perdavimas

Japonų folkoras plito per įvairias komunikacijos formas: žodinį pasakojimą (rakugo), sceninį meną (noh, kyōgen, kabuki, bunraku), rašytines rinkines (setsuwa, otogi-zōshi) ir vaizduojamąją dailę (ukiyo-e, emakimono). Leidiniai, tokie kaip Toriyama Sekien demonų katalogai ar Hyakki Yagyō (Šimtas demonų naktis) temos, smarkiai prisidėjo prie yōkai ikonografijos susiformavimo.

Žinomos pasakos ir trumpi siužetai

• Momotarō („Persikų berniukas“) – berniukas, rastas persike, keliauja kariauti su oni ir grąžina ramybę regionui, dažnai lydimas šunų, fazanų ir šinšilų-įvaizdžių palydovų (tradicinė pasaka apie drąsą ir bendradarbiavimą).
• Urashima Tarō – žvejys, kuris atsiduria požeminėje jūroje rūmuose ir po trumpalaikio buvimo grįžta į savo pasaulį po daugelio metų; pasaka apie laiko kaita ir prarastus ryšius.
• Taketori Monogatari (Kaguya-hime) – viena seniausių japonų pasakų apie bambuko nukasimas ir paslaptingą princesę, kilusią iš mėnulio; istorija apie prabangą, atstūmimą ir žmogišką trapumą.
• Issun-bōshi („Coliukas“) – miniatiūrinis berniukas, į rožių pilį keliaujantis herojus, kuris nugalėjęs piktadarius gyvena laimingai; pasaka apie drąsą nepaisant ūgio.
• Tsuru no Ongaeshi (Grįžtamasis gervės labdarys) – pasakojimas apie gervę, kuri atkeršija arba atsidėkoja žmogui už jo gerumą; dažnai perteikiama kaip moralinė pamoka apie užuojautą gyvūnams.
• Shitakiri Suzume (Liežuvio nupjauta žvirblė) – istorija apie senuką, kuris atsilygina gerumu ir gauna dovaną, o godus brolis užvertinamas; pasaka apie atlyginimą už gerumą ir godumą.
• Yamato no Orochi – legenda apie milžinišką aštuongalvį gyvatę ir dievą Susanoo, kuris ją nugali; mitas, paaiškinantis herojų galias ir kovą su chaoso jėgomis.

Festivaliai, ritualai ir apsauga nuo piktųjų dvasių

Vietinės šventės (matsuri) dažnai susijusios su folkloru: procesijos, ceremonijos, teatras ir ritualai, skirti pakviesti arba nuraminti kami. Paprastesnės praktikos, pvz., Setsubun metu mėtomi pupelės, kad išvyti oni, rodo, kaip folkloras įsiskverbia į kasdienį gyvenimą.

Tyrimai ir išsaugojimas

XIX–XX a. pradžioje folkloro rinkėjus ir tyrėjus, tokius kaip Yanagita Kunio ir Orikuchi Shinobu, labai domino vietinės pasakos, legendos ir papročiai; jų darbai padėjo sisteminti ir išsaugoti daugybę pasakojimų. Šiandien folkloras tiriamas tiek akademiškai, tiek populiariosios kultūros kontekste.

Folkloro įtaka šiuolaikinei kultūrai

Japonų folkloro motyvai plačiai matomi anime, manga, kine, vaizdo žaidimuose ir mados industrijoje. Yōkai ikonografija ir kami tematikos yra populiarūs tiek Japonijoje, tiek už jos ribų, paskatinę susidomėjimą tradicine mitologija ir jos moderniomis reinterpretacijomis.

Regioniniai skirtumai ir tęstinumas

Folkloras Japonijoje labai regioninis: kiekvienas prefektūros kampelis turi savas legendas, vietinius yōkai tipus ir unikalius matsuri. Nors urbanizacija ir globalizacija keičia tradicinį perdavimą, daug bendruomenių aktyviai saugo savo pasakojimų lobyną per šventes, muziejus ir švietimo programas.

Apibendrinant, japonų folkloras yra gyvas, daugialypis ir tęstinis kultūros sluoksnis, apimantis mitus, legendas, dvasias ir pasakojimus, kurie formuoja Japonijos socialinę atmintį bei estetiką nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra japonų folkloras?

K: Kokios dvi pagrindinės religijos daro įtaką japonų folklorui?

K: Kokie personažai ir situacijos paprastai įtraukiami į japonų folklorą?

K: Kokios antgamtinės būtybės yra japonų folkloro dalis?

K: Kaip klasifikuojamas japonų folkloras?

K: Kokie yra kai kurie garsių japonų liaudies pasakų ir legendų pavyzdžiai?

K: Kokie yra japonų folkloro kategorijų pavyzdžiai?

Paieška pagal raidę