Egzistencializmas
Egzistencializmas yra filosofinis kalbėjimo būdas. Pagal jį žmogus, turintis valią ir sąmonę, yra objektų pasaulyje, kuris šių dviejų dalių neturi. Tai, kad žmonės suvokia savo mirtingumą ir turi priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, ir yra egzistencializmo esmė.
Ją pradėjo danų filosofas Sørenas Kierkegaardas (1813-1855). XX a. susiformavusi ši filosofija buvo ateistinė (nors Kierkegaardas buvo giliai religingas žmogus). Dauguma pagrindinių jos mąstytojų ir rašytojų gyveno Europoje. Pavyzdžiui, Sartre'as didžiąją Antrojo pasaulinio karo dalį praleido Vokietijos belaisvių stovykloje, skaitydamas Heideggerio filosofiją. Išėjęs į laisvę jis skaitė paskaitą "Egzistencializmas ir humanizmas". Šią ankstyvąją paskaitą gali būti lengviau skaityti nei vėlesnius jo darbus.
Daugelis religijų ir filosofijų (mąstymo apie pasaulį būdų) teigia, kad žmogaus gyvenimas turi prasmę (arba tikslą). Tačiau egzistencializmu tikintys žmonės mano, kad pasaulis ir žmogaus gyvenimas neturi prasmės, jei žmonės jiems nesuteikia prasmės: "Egzistencija yra pirmiau už esmę". Tai reiškia, kad mes randame save egzistuojančius pasaulyje, o tada suteikiame sau prasmę, arba "esmę". Kaip sakė Sartre'as, "esame pasmerkti būti laisvi". Tai reiškia, kad neturime kito pasirinkimo, kaip tik rinktis, ir kad esame visiškai atsakingi už savo pasirinkimus. Galima pasakyti ir kitaip: mes visada renkamės, net jei to nesuvokiame.
Egzistencialistai mano, kad mūsų žmogaus "esmė" arba "prigimtis" (buvimo pasaulyje būdas) yra tiesiog mūsų "egzistencija" (buvimas pasaulyje). Paprasčiau tariant, žmogaus "esmė" arba tai, kas daro žmogų "žmogumi", nėra nulemta gamtos ar nekontroliuojamų aplinkybių; veikiau žmogaus esmė iš tiesų yra tik tai, ką mes patys pasirenkame. Tai reiškia, kad vienintelė prigimtis, kurią mes, žmonės, turime, yra ta, kurią patys susikuriame. Dėl to egzistencialistai mano, kad veiksmai arba pasirinkimai, kuriuos žmogus daro, yra labai svarbūs. Jie mano, kad kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kas yra teisinga ir neteisinga, kas yra gera ir bloga.
Egzistencializmu tikintys žmonės kelia tokius klausimus kaip "ką reiškia būti žmogumi (asmeniu) pasaulyje?" ir "kaip suprasti žmogaus laisvę (ką reiškia žmogui būti laisvam)?". Egzistencializmas dažnai siejamas su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas (nerimas), baimė (labai stipri baimė) ir mirtingumas (savo mirties suvokimas). Kai kurie egzistencialistai, pavyzdžiui, Sartras ir Heideggeris, mano, kad mąstymas apie šias emocijas padeda žmonėms pasirinkti, kaip jie nori gyventi.
Egzistencializmas kartais painiojamas su nihilizmu. Jis skiriasi nuo nihilizmo, tačiau yra ir panašumų. Nihilistai mano, kad žmogaus gyvenimas apskritai neturi prasmės (arba tikslo); egzistencializmas teigia, kad žmonės patys turi pasirinkti savo tikslą.
Jeanas-Paulis Sartre'as (1905-1980), vienas žymiausių filosofų egzistencialistų
Egzistencializmas filmuose
1957 m. Ingmaras Bergmanas sukūrė filmą "Septintasis antspaudas". Jame vaizduojama vėlyvųjų viduramžių epocha, kurią sukėlė juodasis maras, badas, Šimtametis karas tarp Prancūzijos ir Anglijos bei popiežiaus schizma.
1976 m. filme "Taksistas" (kuriame vaidina aktorius Robertas De Niro) yra egzistencinių idėjų. Pagrindinis veikėjas jaučiasi liūdnas ir vienišas, nes negali suprasti pasaulio. Jean-Luc Godard'o "Vivre sa vie (filmas)" ir Federico Fellini "8 1/2" yra puikūs egzistencializmo mados pavyzdžiai, vyravusios Europoje šeštojo dešimtmečio pradžioje ir padariusios įtaką tokiems amerikiečių filmams kaip "Easy Rider" ar "Absolventas" septintajame dešimtmetyje.
"I Heart Huckabees" - 2004 m. režisieriaus Davido O. Russello filmas. Filmo veiksmas sukasi apie vyrą, kuris pasamdo du egzistencinius detektyvus, kad šie išsiaiškintų jo "atsitiktinumą". Jis sutinka savo "kitą" ir yra gundomas tamsiąja egzistencializmo puse.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra egzistencializmas?
A: Egzistencializmas - tai mąstymo būdas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, ką žmonėms reiškia egzistuoti. Tai filosofinis judėjimas, nagrinėjantis nihilistines problemas, tačiau apskritai vis dar yra savotiškas antihibilizmas. Jis teigia, kad žmonės turi valią ir sąmonę, tačiau gyvena pasaulyje, kuris jos neturi. Egzistencializmas remiasi prielaida, kad žmonės turi priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, nors ir žino, kad yra mirtingi.
K: Kas pradėjo egzistencializmą?
A: Egzistencializmą pradėjo danų filosofas Sרrenas Kierkegaardas (1813-1855).
K: Ar egzistencializmas teigia, kad žmogaus gyvenimas turi prasmę arba tikslą?
Atsakymas: Ne, egzistencialistai mano, kad pasaulis ir žmogaus gyvenimas neturi jokios prasmės, jei žmonės nesuteikia jiems prasmės. Jie tiki, kad mes randame save egzistuojančius pasaulyje, o tada suteikiame sau prasmę arba "esmę".
K: Kuo tai skiriasi nuo nihilizmo?
A: Nihilistai mano, kad žmogaus gyvenimas apskritai neturi prasmės ar tikslo, o egzistencialistai teigia, kad žmonės patys turi pasirinkti savo tikslą.
K: Kokios emocijos dažnai siejamos su egzistencializmu?
A: Egzistencializmas dažnai siejamas su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas (nerimas), baimė (labai stipri baimė) ir mirtingumas (savo mirties suvokimas).
K: Ką egzistencialistai mano apie pasirinkimą?
A: Egzistencialistai mano, kad mūsų veiksmai arba pasirinkimai yra labai svarbūs, nes, jų nuomone, vienintelė mūsų, žmonių, prigimtis yra ta, kurią patys susikuriame. Todėl jie mano, kad kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kas yra teisinga ir neteisinga, kas yra gera ir bloga.
