Šimtametis karas
Vėlyvaisiais viduramžiais tarp Prancūzijos ir Anglijos vyko Šimtametis karas. Jis truko 116 metų nuo 1337 iki 1453 m. Karas prasidėjo dėl to, kad 1328 m. mirė Prancūzijos karalius Karolis IV, neturėdamas tiesioginio vyriškos lyties įpėdinio (t. y. sūnaus ar jaunesniojo brolio). Tuomet Anglijos karalius Edvardas III manė turįs teisę tapti naujuoju Prancūzijos karaliumi per savo motiną.
Prancūzai nenorėjo svetimšalio karaliaus, todėl Pilypas VI iš Prancūzijos pareiškė, kad jis turėtų būti karalius, nes pagal Salijų teisę moterys negalėjo valdyti ar perduoti valdymo teisės savo sūnums. Dėl šio nesutarimo abi šalys pradėjo karą.
Karo pradžioje Prancūzija buvo stipresnė iš dviejų šalių. Prancūzijoje gyveno apie 17 mln. žmonių, o Anglijoje - tik apie 4 mln. Prancūzija buvo sudariusi sąjungą su Škotija prieš Angliją, o Anglija bandė sudaryti sąjungą su kai kuriomis žemųjų šalių dalimis. 1340 m. Sluiso mūšyje anglai laimėjo didelę pergalę jūroje, kuri neleido Prancūzijai įsiveržti į Angliją. Vėliau karas beveik visas vyko Prancūzijoje. Anglija vėl laimėjo 1346 m. Kresi (Crécy) mūšyje: pergalę iš dalies lėmė anglų ilgasis lankas.
1348-1356 m. dėl Juodosios mirties vyko labai mažai kovų. Tada Juodasis princas Edvardas laimėjo Puatjė mūšį už Angliją. Per mūšį į nelaisvę pateko Prancūzijos karalius Jonas II. Anglai vėl įsiveržė į Prancūziją, tačiau daugiau miestų užimti nepavyko. Sudarius paliaubas Anglijai atiteko maždaug ketvirtadalis Prancūzijos.
Naujajam Prancūzijos karaliui Karoliui V sekėsi geriau, o jo geriausiu riteriu tapo Bertranas du Gesklinas. Juodasis princas buvo užsiėmęs kitu karu Ispanijoje, o Edvardas III buvo per senas vėl vadovauti kariuomenei. Taigi Prancūzija susivienijo su Kastilija prieš Angliją ir Portugaliją. Tuo metu Prancūzija iš anglų atkovojo daug Prancūzijos miestų. 1389-1415 m. buvo sudaryta taika.
Garsiausia karo dalis prasidėjo 1415 m. Anglijos karalius Henrikas V įsiveržė į Prancūziją ir su daugybe lankininkų laimėjo Agincourt'o mūšį. Prancūzijos karalius Karolis VI buvo pamišęs ir negalėjo valdyti, o beveik visi jo sūnūs mirė jauni. Prancūzijos karalienė Izabelė Bavarijos karalienė ištekino vieną iš savo dukterų už Henriko V ir pasirašė Trojos sutartį, pagal kurią Henrikas V tapo kitu Prancūzijos karaliumi. Ir Henrikas V, ir Karolis VI mirė beveik tuo pačiu metu. Taigi anglai manė, kad naujuoju Prancūzijos karaliumi tapo Anglijos karalius Henrikas VI, ir daugelis prancūzų su tuo sutiko. Paskutinis Karolio VI sūnus Karolis VII iš Prancūzijos sakė, kad jis turėtų būti naujuoju karaliumi, tačiau daugelis žmonių teigė, kad jis nenusipelnė būti karaliumi, nes jo tėvu tikriausiai buvo kas nors kitas.
Anglai ir toliau užėmė žemes Prancūzijoje, kol Žana d'Ark vadovaujama kariuomenė 1429 m. sėkmingai apgulė Orleaną ir Patajaus mūšį. Ji atgavo daug miestų ir atvedė Karolį VII į jo karūnavimą, tačiau Paryžiaus neatgavo. Ji buvo nuteista už ereziją ir sudeginta ant laužo. Po jos mirties prancūzai toliau atkovojo teritorijas, nors ir lėčiau. 1435 m. Prancūzija pasiekė diplomatinę pergalę - sudarė Arraso sutartį. Karas baigėsi 1453 m. triuškinančia prancūzų pergale prieš anglus Kastiliono mūšyje.
Laiko mastelio karo žemėlapis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Šimtametis karas?
A: Šimtametis karas buvo konfliktas tarp Prancūzijos ir Anglijos, vykęs vėlyvaisiais viduramžiais nuo 1337 iki 1453 m.
K: Kiek laiko truko karas?
A: Karas truko 116 metų.
K: Kas sukėlė Šimtametį karą?
A: Šimtametis karas prasidėjo, kai 1328 m. mirė Prancūzijos karalius Karolis IV, nesulaukęs tiesioginio vyriškos lyties įpėdinio, todėl Anglijos karalius Edvardas III nusprendė, kad turi teisę tapti Prancūzijos karaliumi per savo motiną. Kadangi Prancūzijos įstatymai draudė moterims valdyti ar perduoti teises savo sūnums, abi šalys dėl šio nesutarimo pradėjo karą.
K: Kas buvo Prancūzijos karalius Karolis IV?
A: Karolis IV Prancūzijos karalius mirė 1328 m. neturėdamas tiesioginio vyriškos lyties įpėdinio, todėl prasidėjo Šimtametis karas.
K: Kas manė turįs teisę tapti Prancūzijos karaliumi po Karolio IV mirties?
A: Anglijos karalius Edvardas III manė turįs teisę tapti Prancūzijos karaliumi per savo motiną po Karolio IV mirties.
K: Kodėl Prancūzijos įstatymai neleido moterims valdyti ar perduoti teisių savo sūnums?
A: Prancūzijos įstatymai draudė moterims valdyti ar perduoti teises, nes jie vadovavosi Salijų teise, pagal kurią žemę ir titulus galėjo paveldėti tik vyrai.
K: Kas nutiko dėl šio Anglijos ir Prancūzijos nesutarimo?
A: Dėl šio Anglijos ir Prancūzijos nesutarimo abi šalys pradėjo tarpusavio karą ir pradėjo vadinamąjį Šimtametį karą.
