Tadžikai: persiškai kalbanti tauta Centrinėje Azijoje
Tadžikai: persiškai kalbanti Centrinės Azijos tauta — istorija, kultūra, kalba ir diaspora Tadžikistane, Afganistane, Uzbekistane ir Kinijoje.
Tadžikai (persų kalba: تاجيک Tājīk) yra persiškai kalbanti tauta, daugiausia gyvenanti dabartinio Tadžikistano teritorijoje, taip pat Afganistano, Uzbekistano ir Kinijos dalyse. Po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 m. dalis tadžikų pabėgo gyventi į kaimyninį Iraną ir Pakistaną. Dauguma tadžikų yra musulmonai sunitai, tačiau kai kuriuose atokiuose kalnų regionuose (ypač Pamiro aukštumose) gyvena ir šiitų, įskaitant ismailitus, bendruomenės.
Kalba
Tadžikų kalba priklauso iranų (indoeuropiečių) kalbų šakai ir yra persų (farsų) giminaitė. Tadžikų kalba Tadžikistane ir Uzbekistano regionuose vystėsi kaip persų dialektas, dažnai vadinamas tadžikų kalba, o Afganistane artimiausia forma yra dari. XX a. pradžioje rusai plačiau ėmė vartoti pavadinimą tadžikai (anksčiau dažnai vartotas terminas – sartai). Tadžikų raštas per istoriją naudojo persų (perso-arabų) abėcėlę; sovietmečiu Tadžikistane buvo įvesta lotyniška, o vėliau – cyrilica. Afganistano dari rašomas perso-arabų raštu.
Istorija
Visuotinai pripažįstama, kad žodžio tadžikas kilmė yra vidurinės persų kalbos Tāzīk („arabas“, naujosios persų kalbos žodis Tazi) arba giminingas Irano (Sogdijos arba Partų) žodis. Kai kurie Vidurinės Azijos turkai perėmė šio žodžio variantą Täžik, kad įvardytų Oksuso baseine ir Chorasane gyvenusius persų musulmonus — savo etninius varžovus.
Istoriškai tadžikų protėviai siejami su senovės arijų grupėmis, kurios užėmė Centrinės Azijos sėsliąsias žemes ir, per ilgą laiką, tapo persų kultūros ir kalbos vartotojais. Arijų palikuonys sudarė senovės Chvarezmo, Sogdianos ir Baktrijos gyventojų branduolį; vėlesni kontaktai su Persija, Aleksandro Didžiojo karais, taip pat su kušanai, hepthalitais ir kitomis jėgomis pakeitė regiono etninę ir kalbinę struktūrą. XIII a. Čingischano žygiai atnešė mongolų invaziją — dalis mongolų ilgesnį laiką apsigyveno Persijos miestuose ir vėliau priėmė persų kalbą bei islamą.
Viduramžiais svarbų vaidmenį turėjo samanidų valstybė (IX–X a.), kuri rėmė persų literatūrą ir kultūrą Centrinėje Azijoje, prisidėdama prie šiandieninio tadžikų etninio ir kalbinio identiteto susiformavimo. Per Šilko kelią regione plėtojosi prekyba ir kultūrų mainai, o islamas tapo dominuojančia religija nuo VIII–IX a.
Geografija ir demografija
Tadžikai gyvena įvairiomis sąlygomis: nuo tankiai apgyvendintų slėnių iki atšiaurių kalnų zonų. Svarbiausios teritorijos yra Tadžikistanas (kur didelę dalį sudaro Pamiro ir Pamiro kalnų masyvai), Afganistano šiaurės ir centro sritys (pvz., Badachšano, Pandžšyro ir Mazar-e Šarif apylinkės) bei istorinis persų kultūros centras — Uzbekistano miestai Samarkandas ir Buhara, kur iki XX a. pradžios gyveno didelės tadžikų bendruomenės. Kinijoje gyvena mažesnė tauta, vadinama Tashkurgano tadžikais.
Dėl ilgų istorinių migracijų ir politinių pokyčių tadžikų diasporos yra Irane, Pakistane, Rusijoje bei Vakaruose. Po Sovietų Sąjungos griūties ir karo Tadžikistane (1992–1997) bei ekonominių sunkumų daugelis tadžikų išvyko dirbti į užsienį, todėl remiamosios perlaidos tapo svarbia ekonomine užuovėja.
Religija
Dauguma tadžikų yra musulmonai sunitai (didžioji dalis priklauso hanafitų mokyklai), tačiau kalnuotose vietovėse (ypač Rytų Tadžikistane ir Pamire) gyvena ir šiitų, įskaitant ismailitus. Islamiška praktika ir religijos raiška skiriasi priklausomai nuo regiono: miestuose dažnai juntami sekuliarios tradicijos ir persų kultūrinės įtakos, o kaimo vietovėse religija gali būti labiau tradicinė ir bendruomeninė.
Kultūra
Tadžikų kultūra glaudžiai susijusi su persų literatūra ir menais. Persų-poezija, kurios garsiausi atstovai (pvz., rudakiškos tradicijos ir kiti klasikinių persų poetų vardai) turi gilias šaknis šiame regione, yra svarbi tautos tapatybės dalis. Tradicinė muzika, šokiai, drožinėjimai, audimo ir siuvinėjimo tradicijos yra išlikusios įvairiuose regionuose.
Šventės, tokios kaip Nowruz (pavasario lygiadienio sutiktuvės), yra plačiai minima ir turi reikšmingą socialinį bei kultūrinį vaidmenį. Tradicinė virtuvė naudoja ryžius, mėsą, prieskonius ir saldžius pyragus; drabužiai ir papuošalai skiriasi priklausomai nuo regiono ir etninės įtakos.
Ekonomika ir dabartinė padėtis
Tadžikų gyvenimo pagrindą daugelyje regionų sudaro žemdirbystė (ypač medvilnės auginimas), gyvulininkystė ir kalnų ūkis. Tadžikistanas taip pat turi reikšmingą hidropower potencialą (daug upių ir užtvankų), tačiau infrastruktūros ir investicijų trūkumas riboja pilną šio potencialo išnaudojimą. Po nepriklausomybės daug regionų susidūrė su ekonominiais sunkumais ir politine nepriklausomybės stadija, o perlaidos iš užsienio darbų migrantų tapo svarbiu pajamų šaltiniu daugeliui šeimų.
Šiuolaikinės problemos ir perspektyvos
Tadžikų bendruomenės susiduria su iššūkiais: ekonominiu užimtumu, išsilavinimo prieinamumu, migracija ir politine stabilumo problema. Tadžikistano pilietinis karas 1992–1997 m. paliko gilias žaizdas, tačiau nuo to laiko šalis stengiasi atkurti stabilumą ir vystytis. Kultūrinis paveldas ir persų kalbos tradicijos tebėra svarbūs tadžikų tapatybės elementai, o regioninė bendradarbiavimo plėtra Centrinėje Azijoje gali suteikti naujų galimybių ekonomikai ir kultūriniam gyvenimui.
Susiję puslapiai
- Persų tauta
- Hazarų tauta
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra tadžikai?
A: Tadžikai yra persiškai kalbanti iraniečių etninė grupė, daugiausia gyvenanti dabartiniame Tadžikistane, taip pat dalyje Afganistano, Uzbekistano ir Kinijos. Alternatyvūs tadžikų pavadinimai yra (rytų) persai, dehqanai ir farsiwanai.
Klausimas: Kada dalis tadžikų pabėgėlių pabėgo gyventi į kaimynines šalis?
A: Po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 m. kai kurie tadžikų pabėgėliai pabėgo gyventi į kaimyninius Iraną ir Pakistaną.
K: Kokią religiją išpažįsta dauguma tadžikų?
A: Dauguma tadžikų yra musulmonai sunitai, tačiau keli atokiose kalnų vietovėse išpažįsta šiitų islamą, taip pat kai kurie išpažįsta islamą tokiuose miestuose kaip Heratas ir Kabulas.
K.: Kaip šiai žmonių grupei pradėtas vartoti pavadinimas "tadžikas"?
A: Tadžikų vardą šiai žmonių grupei XX a. pradžioje pradėjo vartoti rusai. Prieš tai jie buvo vadinami sartais.
K: Kokia kalba kalba tadžikai?
A: Tadžikai Tadžikijoje ir Uzbekistane kalba persų kalbos forma, Tadžikijoje ir Uzbekistane vadinama tadžikų kalba, o Afganistane oficialiai vadinama dari kalba.
K: Iš kur, istorikų nuomone, tadžikai gali būti susiję su senovės arijais?
A: Istorikai mano, kad tadžikai gali būti susiję su senovės arijais, kurie tūkstančius metų gyveno Vidurinėje Azijoje. Laikui bėgant jie buvo įtraukti į tokias imperijas kaip Persija ir Aleksandro Didžiojo imperija, taip pat susimaišė su vėlesniais užkariautojais, tokiais kaip mauriai, kušanai ir hepthalitai.
Klausimas: Kaip mongolai įsikūrė daugelyje populiarių Persijos miestų po to, kai išnaikino jos gyventojus?
A: XIII a. Čingischanas ir jo mongolų kariuomenė, išnaikinę daugelį populiarių Persijos miestų, apsigyveno juose. Vėliau šie mongolai perėmė persų kalbą ir islamo religiją, o kai kurie iš jų teigė, kad yra dalinai kilę iš persų
Ieškoti