Tadžikai
Tadžikai (persų kalba: تاجيک Tājīk) - persiškai kalbanti tauta, daugiausia gyvenanti dabartinio Tadžikistano teritorijoje, taip pat Afganistano, Uzbekistano ir Kinijos dalyse. Po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 m. dalis tadžikų pabėgėlių pabėgo gyventi į kaimyninį Iraną ir Pakistaną. Dauguma tadžikų yra musulmonai sunitai, tačiau keletas atokiose kalnų vietovėse išpažįsta šiitų islamą.
Tadžikų vardą šiai žmonių grupei XX a. pradžioje pradėjo vartoti rusai. Prieš tai jie buvo vadinami sartais. Tadžikų pavadinimas reiškia tradiciškai sėslius žmones, kurie Tadžikistane ir Uzbekistane kalba persų kalbos forma, vadinama tadžikų kalba, o Afganistane - dabartine dari kalba.
Visuotinai pripažįstama, kad žodžio tadžikas kilmė yra vidurinės persų kalbos Tāzīk "arabas" (naujosios persų kalbos žodis Tazi) arba giminingas Irano (Sogdijos arba Partų) žodis. Kai kurie Vidurinės Azijos turkai perėmė šio žodžio variantą Täžik, kad įvardytų Oksuso baseine ir Chorasane gyvenančius persų musulmonus, kurie buvo turkų varžovai.
Istorikai mano, kad kai kurie tadžikai gali būti susiję su senovės arijais, kurie šiame regione gyveno tūkstančius metų. Jie buvo Centrinės Azijos sėsliosios kultūros, priešistoriniais laikais išplitusios iš Irano plynaukštės į teritoriją, kuri apytiksliai driekėsi nuo Kaspijos jūros iki Kinijos sienų, paveldėtojai ir perdavėjai. Arijai sudarė senovės Chvarezmo, Sogdianos ir Baktrijos, kurios buvo dalis Transoksanijos, gyventojų branduolį. Jie buvo įtraukti į Persijos ir Aleksandro Didžiojo imperijas, maišėsi su vėlesniais užkariautojais, tokiais kaip mauriai, kušanai ir hepthalitai. Ilgainiui šių senovės žmonių vartota kalba ilgainiui užleido vietą persų kalbai - vakarietiškai tarmei, kuria kalbama Irane, Afganistane ir Tadžikistane. XIII a. Čingischanas ir jo mongolų kariuomenė, išviję persų gyventojus, apsigyveno daugelyje populiarių Persijos miestų. Vėliau šie mongolai perėmė persų kalbą ir islamo religiją. Tadžikai paprastai atmeta mongolų kilmę ir tvirtina esą senovės persai, tačiau tai sunku įrodyti.
Susiję puslapiai
- Persų tauta
- Hazarų tauta
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra tadžikai?
A: Tadžikai yra persiškai kalbanti iraniečių etninė grupė, daugiausia gyvenanti dabartiniame Tadžikistane, taip pat dalyje Afganistano, Uzbekistano ir Kinijos. Alternatyvūs tadžikų pavadinimai yra (rytų) persai, dehqanai ir farsiwanai.
Klausimas: Kada dalis tadžikų pabėgėlių pabėgo gyventi į kaimynines šalis?
A: Po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 m. kai kurie tadžikų pabėgėliai pabėgo gyventi į kaimyninius Iraną ir Pakistaną.
K: Kokią religiją išpažįsta dauguma tadžikų?
A: Dauguma tadžikų yra musulmonai sunitai, tačiau keli atokiose kalnų vietovėse išpažįsta šiitų islamą, taip pat kai kurie išpažįsta islamą tokiuose miestuose kaip Heratas ir Kabulas.
K.: Kaip šiai žmonių grupei pradėtas vartoti pavadinimas "tadžikas"?
A: Tadžikų vardą šiai žmonių grupei XX a. pradžioje pradėjo vartoti rusai. Prieš tai jie buvo vadinami sartais.
K: Kokia kalba kalba tadžikai?
A: Tadžikai Tadžikijoje ir Uzbekistane kalba persų kalbos forma, Tadžikijoje ir Uzbekistane vadinama tadžikų kalba, o Afganistane oficialiai vadinama dari kalba.
K: Iš kur, istorikų nuomone, tadžikai gali būti susiję su senovės arijais?
A: Istorikai mano, kad tadžikai gali būti susiję su senovės arijais, kurie tūkstančius metų gyveno Vidurinėje Azijoje. Laikui bėgant jie buvo įtraukti į tokias imperijas kaip Persija ir Aleksandro Didžiojo imperija, taip pat susimaišė su vėlesniais užkariautojais, tokiais kaip mauriai, kušanai ir hepthalitai.
Klausimas: Kaip mongolai įsikūrė daugelyje populiarių Persijos miestų po to, kai išnaikino jos gyventojus?
A: XIII a. Čingischanas ir jo mongolų kariuomenė, išnaikinę daugelį populiarių Persijos miestų, apsigyveno juose. Vėliau šie mongolai perėmė persų kalbą ir islamo religiją, o kai kurie iš jų teigė, kad yra dalinai kilę iš persų
