Pendžabų kalba: kilmė, toninė ypatybė, rašmenys ir paplitimas

Pendžabų kalba: kilmė, toninis bruožas, Gurmukhī ir Shahmukhī rašmenys bei paplitimas Indijoje ir Pakistane — istorinis, kultūrinis ir lingvistinis žvilgsnis.

Pandžabų kalba yra indoarijų kalba, kurią gimtąja laiko maždaug 130 mln. žmonių ir kuri yra viena iš dešimties labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje. Dauguma ja kalbančių gyvena Pakistano ir Indijos Pandžabo regione, tačiau ji taip pat plačiai vartojama kitose Indijos valstijose, pavyzdžiui Harijanos, Himačal Pradešo bei Delio miesto apylinkėse. Pandžabų kalba yra svarbi ir didelėse diasporos bendruomenėse – ypač Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir JAV.

Kilmė ir istorija

Pandžabų kalba išsivystė iš senovinės sanskrito ir yra viena iš indoarijų kalbų giminės. Ji turi bendrų šaknų su kitomis šioms kalboms priklausančiomis kalbomis, tokiomis kaip hindi, bengalų, urdu ir marati. Pandžabų literatūra ir liaudies tradicijos siekia viduramžius: ankstyvieji literatūros pavyzdžiai – religinės bei biografinės apysakos, pavyzdžiui, Džanamsakhis, pasakojančios apie Guru Nanako (1469–1539) gyvenimą. Svarbią vietą užima ir sikhų tradicijos tekstai: dauguma Guru Granth Sahib dalių yra užrašytos Gurmukhī rašmenimis ir naudoja pandžabų leksiką, nors šventraščiuose kartais sutinkamos ir kitos regioninės kalbos.

Toninė ypatybė

Pandžabų kalba yra neįprasta tarp indoarijų kalbų tuo, kad ji yra toninė kalba. Tai reiškia, kad skirtingas žodžių tarimas (tonas arba balso intonacija) gali pakeisti žodžio reikšmę. Tona susiformavo istorinių balsių ir priebalsių pokyčių metu – daugiausia dėl senųjų vozuotų aspiruotų priebalsių išnykimo, kuris paliko tonalines atskirties žymes. Tonų sistema skiriasi pagal dialektus ir kartais apibūdinama skirtingais tonais ar akcento tipais; šis bruožas ypač ryškus rytiniuose pandžabų dialektuose.

Rašmenys

Pandžabų kalba rašoma dviem pagrindiniais rašmenimis:

• Gurmukhī – klinsiškas variantas, plačiai vartojamas Indijos Pandžabe ir sikhų bendruomenėse; jis buvo standartizuotas Guru Angado laikais ir naudojamas daugelyje religinės ir pasaulietinės literatūros tekstų, įskaitant didelę dalį Guru Granth Sahib.
• Shahmukhī – Perso‑arabų kilmės rašysena, dažniausiai vartojama Pakistano Pandžabo regionuose; ji rašoma iš dešinės į kairę ir yra artimesnė urdu rašmenų tradicijai.

Abi rašmenų sistemos perteikia pandžabų fonetiką skirtingai, todėl perrašant tekstus tarp Gurmukhī ir Shahmukhī gali prireikti fonetinės adaptacijos ir standartizacijos sprendimų.

Dialektai ir paplitimas

Pandžabų kalboje yra daugybė dialektų, kuriuos galima skirstyti į rytinius ir vakarinį (kartais vakarinį grupę siejant su Lahnda kalbų grupe). Svarbiausi dialektai yra:

• Majhi – laikomas literatūriniu standartu ir yra kalbamas aplink Amritsarą bei Lahore; iš jo kilusi dauguma standartinių formų.
• Doabi, Malwai, Puadhi – regioniniai Indijos Pandžabo dialektai.
• Pothohari, Shahpuri, Multani (Saraiki) – vakariniai tipai, dažnai pereinantys į atskiras Lahnda / saraikų kalbų grupes.

Kalbos paplitimui įtaką daro paribiniai regionai, migracija ir diasporos bendruomenės, kurios išlaiko pandžabų kalbą kaip bendravimo ir kultūrinės tapatybės elementą.

Literatūra, kultūra ir statusas

Pandžabų literatūra apima religinę poeziją (pvz., sikhų himnai), sufijų kūrybą, epines pasakas (qisse), liaudies dainas ir modernią prozą bei poeziją. Kalba turi turtingą muzikos tradiciją (pvz., bhangra, folk‑muzika) ir stiprią teatro bei kino industriją (kartais vadinamą „Pollywood“).

Dabartiniu metu pandžabų statusas skiriasi: Indijos Pandžabe jis yra oficialus regioninis kalbos statusas ir plačiai naudojamas švietime bei administracijoje; Pakistane, nors pandžabų kalba yra dažniausias gimtasis kalbos variantas, jos oficialusis statusas federaciniu lygmeniu yra ribotas ir viešajame administraciniame gyvenime dažniau dominuoja urdu ir anglų kalba.

Gramatika ir fonetika (trumpai)

Pandžabų gramatika yra tipinė indoarijų kalbų kategorija: daiktavardžiai turi linksnius ir gimines atskirtis, veiksmažodžiai turi laikus, aspektus ir asmenis, o sintaksė dažniausiai seka SOV (subject–object–verb) – subjektas‑objektas‑veiksmažodis. Fonetikoje pagrindinį dėmesį sudaro tonai, kuriuos būtina atskirti nuo intonacijos; taip pat kalba išsaugo kai kuriuos senovinius priebalsių ir balsių derinius, bet turi ir regioninių fonetinių variantų.

Šiuolaikiniai iššūkiai ir tapatybė

Pandžabų kalba susiduria su iššūkiais, susijusiais su standartizacija (ypač perrašant tarp Gurmukhī ir Shahmukhī), raštingumo skatinimu regionuose, kur vyrauja kitos oficialios kalbos, ir jaunųjų kartų pomėgiais vartoti dominančias nacionalines ar globalias kalbas. Nepaisant to, pandžabų išlieka stiprus kultūrinis identiteto komponentas – tai matyti religiniuose tekstuose, folklore, muzikoje ir diasporos praktikose.

Apibendrinant: Pandžabų kalba yra įtakinga indoarijų kalba su unikaliu toniniu bruožu, didele literatūros tradicija, dviem rašmenimis (Gurmukhī ir Shahmukhī) ir plačiu paplitimu tiek Pietų Azijoje, tiek pasaulio diasporoje.

Dialektai

Pandžabų kalba turi daug tarmių. Šios tarmės pakankamai panašios viena į kitą, todėl kalbantieji jomis gali suprasti daugumą giminingų tarmių. Indijoje pagrindinės pendžabų kalbos tarmės yra šios: Pagrindinės pandžų kalbos yra madžhi, doabi, malwi ir pwadhi. Pakistane pagrindinės tarmės yra šios: Madžhi, "Shahpuri", "Jhangvi", "Dhanni", Pothohari ir Hindko.

Majhi yra standartinė pendžabų tarmė, nes ji yra standartinė pendžabų kalbos rašymo kalba. Šia tarme kalbama Pendžabo centre, įskaitant Lahoro, Šeichupuros, Kasūro, Okaros, Nankana Sahibo, Faisalabado, Gudžranvalos, Sialkoto, Narovalio, Gudžrato, Pakpattano, Hafizabado ir Mandi Bahauddino rajonus. Indijoje šia kalba kalbama Amritsaro, Tarn Taran Sahib ir Gurdaspuro rajonuose.

Kitos pendžabų kalbos tarmės: pahari, račnavi, čenavari, čhači, džandali, ghebi. Su pendžabų kalba glaudžiai susiję pietų Pandžabe vartojama saraiki ir Kašmyre vartojama dogri. Kelių tarmių giminystė su kitomis kalbomis, išskyrus pendžabų, kelia problemų jas priskiriant vienai ar kitai "kalbai".

Pandžabo dialektai

Rašymo sistema

Yra trys būdai, kaip rašyti pendžabų kalba: Gurmukhī, Shahmukhī ir Devanāgarī. Pakistano Pandžabo provincijoje dažniausiai naudojamas šahmukhī raštas. Abiejose Pandžabo dalyse pendžabų kalbos rašytinis standartas yra Majhi dialektas.

Gurmukhi abėcėlė, be balsių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra pendžabų kalba?

K: Kur daugiausia kalbama pendžabų kalba?

K: Kokia yra pendžabų kalbos raidos reikšmė?

K: Kaip rašoma pendžabų kalba?

K: Kas Pakistane daugiausiai kalba pendžabų kalba?

K: Koks ryšys tarp pendžabų kalbos ir sikhizmo?

K: Kas yra džanamsakhis?

Paieška pagal raidę