Alveoliniai priebalsiai: apibrėžimas, tarimas ir pavyzdžiai

Atraskite alveolinius priebalsius: aiškus apibrėžimas, tarimo taisyklės, pavyzdžiai (n, t, d, s, l) ir praktiniai patarimai taisyklingam tarti.

Alveolinis sąskambis — tai priebalsis arba priebalsių grupė, tariama, kai sąskambis, kai liežuvis yra arti alveolinės ataugos, t. y. už dantų esančios dalies. Alveoliniai sąskambiai, kurie tariami liežuvio galiuku, kaip anglų kalboje, vadinami apikaliniais sąskambiais, o tie, kurie tariami liežuvio ašmenimis, t. y. plokščiąja liežuvio dalimi, esančia už galiuko, vadinami laminaliniais (kartais tekste nurodomi kaip „galiniai“) sąskambiais. Alveoliniai anglų kalbos sąskambiai yra [n], [t], [d], [s] ir [l]. Alveoliniai sąskambiai gali būti skirtingų tipų — užtveriantieji (plozyvai), užtveriantieji su nosine kanalizacija (nosiniai), siaurą kanaliuką susidarantieji (frikatyvos), artinamieji (aproksimantai), šoniniai ir kt.

Tarimo ypatybės

Alveolinis garsas susidaro kontakte arba arti kontakto tarp liežuvio priekinės dalies ir alveolinės ataugos; tai lemia oro srauto kryptį ir garsui būdingą rezonansą. Pagrindiniai parametrai:

• Tariamoji liežuvio dalis: apikaliniai (galiuku) arba laminaliniai (ašmenimis).
• Užtvara ar siaurėjimas: plozyvai ([t], [d]) — trumpai užkertamas keliukas oro srautui; frikatyvos ([s]) — susidaro siauras plyšys, kuriame oras sukelia šiurksnų garsą.
• Balso sitacija: balsiniai (voiced) kaip [d], [n], [l] ir nebalsiniai (voiceless) kaip [t], [s].

Pavyzdžiai ir tarimo palyginimai

Lietuvių kalboje alveoliniai priebalsiai yra labai reikšmingi ir pasitaiko daugelyje padėčių. Keletas pavyzdžių:

• [n] — nosinis alveolinis: „namas“ /namas/.
• [t] — užtveriantis (plozyvus) alveolinis: „tėvas“ /tėvas/.
• [d] — balsinis alveolinis plozyvas: „diena“ /diena/.
• [s] — frikatyva: „sūnus“ /sūnus/.
• [l] — šoninis artinamasis: „laivas“ /laivas/.

Anglų kalboje tipiški alveoliniai garsai, kaip minėta aukščiau, yra [n], [t], [d], [s] ir [l], tačiau jų articulacija gali skirtis (pvz., angliškas [t] dažnai yra aspiruotas tarimo pradžioje). Kai kurie kiti kalbų alveoliniai garsai — tai [z], [ɾ] (trintukas, pvz., amerikietiškame anglų tarime tarp balsių), arba alveolinės šnypštukės kai kuriose kalbose.

Alveolinių garsų paplitimas

Alveoliniai garsai yra labai paplitę pasaulio kalbose. Ypač dažni yra alveolinis nosinis [n] ir alveolinis užtveriantis [t] — tai vieni iš dažniausiai sutinkamų garsų kalbose dėl jų akustinės aiškumo ir motorinės paprastos formos. Alveoliniai variantai gali skirtis tarp kalbų ir net dialektų — pvz., vienur [t] yra dentalinis (liežuvis spaudžiamas į dantis), kitur grynai alveolinis arba šiek tiek postalveolinis.

Praktiniai patarimai tarimui

• Norint ištarti alveolinį [t] ar [d], liežuvio galiukas trumpam palieskite alveolinę ataugą už viršutinių priekinės eilės dantų.
• Norint tarti [s], palikite tarp liežuvio ir alveolių siaurą plyšį ir išpūskite orą — jausitės šiurkštumą.
• Nutarus, ar vartoti apikalinę, ar laminalinę artikuliaciją, padės lėtas garsų kartojimas ir klausymasis savo balso bei, prireikus, kalbos pedagogo stebėsena.

Apibendrinant — alveoliniai priebalsiai yra įvairūs pagal artikuliaciją ir funkcinę reikšmę, ypač svarbūs tiek lietuvių, tiek kitų kalbų fonologijai; tarp jų labiausiai paplitę garsai yra [n] ir [t].

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra alveolinis sąskambis?

K: Kas yra viršūninis ir galūninis sąskambiai?

Klausimas: Kokie yra keli alveolinių sąskambių pavyzdžiai anglų kalboje?

K: Kurie du garsai labiausiai paplitę žmonių kalbose?

Paieška pagal raidę