Venda, dar vadinama tshivenḓa arba luvenḓa, yra bantu kalba ir oficiali Pietų Afrikos Respublikos kalba. Dauguma vendų kalba kalbančiųjų gyvena Pietų Afrikoje, tačiau keletas jų gyvena Zimbabvėje. Vendų kalba yra artima kai kurioms kitoms zimbabwe‑regiono kalboms ir ypač panaši į kalangų kalbą, kuria kalbama Botsvanoje ir Zimbabvėje. Apartheido laikais Pietų Afrikoje vendų kalba kalbantieji gyveno Vendos bantustane.

Kilmė ir klasifikacija

Venda priskiriama Nigerio‑Kongo šeimai — konkrečiau Nigerio‑Kongo kalbų šeimos Bantu šakos kalboms. Kalba pasižymi tipiškais bantu bruožais: daiktavardžių klasių sistema, priesagų ir prielinksnių panaudojimas žodžių sandarai keisti bei sudėtingesnė morfologija nei daugelyje indoeuropietiškų kalbų.

Geografinis paplitimas ir kalbančiųjų skaičius

Pagrindinė vindų buveinė yra Pietų Afrikos šiaurės rytų dalis. Pietų Afrikos Limpopo provincijos šiaurinėje dalyje vendų kalba kalba apie 666 000 žmonių. Šia kalba taip pat kalba apie 84 000 žmonių Zimbabvėje. Be šių koncentracijų, vendų kalbėtojų galima rasti ir didesniuose Pietų Afrikos miestuose emigravusių bendruomenių pavidalu.

Dialektai ir tarimai

Venda turi kelis vietinius dialektus, kurie skiriasi leksika, fonetika ir kai kuriais gramatikos bruožais, tačiau tarpusavyje yra gana gerai suprantami. Vietinių kalbininkų ir bendruomenių lygmenyje dialektai yra svarbūs etninei tapatybei ir tarpusavio komunikacijai regionuose.

Fonologija ir raštija

Tshivenda yra fonetiškai turtinga kalba: joje yra skirtingų priebalsių, įskaitant garsus, kuriems žymi specialūs diakritikai lotyniškoje abėcėlėje. Vietoje kai kurių garsų naudojami ženklai, pvz., ḓ, ḽ, ṱ ir pan., kad būtų tiksliau atvaizduoti užrašomus vietinius garsus. Kaip ir daugelis Bantu kalbų, vendų kalba yra tonali — tonas gali skirtis reikšmę žyminčiuose žodžiuose ir sakiniuose.

Gramatikos ypatumai

Venda turi daiktavardžių klasifikacijos sistemą (daiktavardžių klasės ir atitinkami harmonizuojantys prielinksniai bei prielinksnių sistemos), veiksmažodžių linksmą morfologinę struktūrą su priesagomis, kurios žymi laikus, nuosakas ir subjektų objektų atitikimą. Sintaksė paprastai yra SVO (subjektas — veiksmažodis — objektas), tačiau laisvo žodžių tvarkos galimybė egzistuoja priklausomai nuo tematizacijos ir fokuso.

Raštija, mokymas ir žiniasklaida

Lotyniška raštija, pritaikyta vietiniams garsams, naudojama vendų raštijai; pirmieji rašto standartai buvo diegiami per protestantiškųjų misijų pastangas XIX–XX a. Republicinėje Pietų Afrikoje po apartheido pabaigos (1994 m.) Venda įgijo oficialios kalbos statusą, tad ji naudojama švietime pradiniuose mokyklų lygiuose kai kuriose Limpopo mokyklose, vietinėje radijo laidoje ir regioninėje spaudoje. Vietinės valdžios institucijos Limpopo taip pat kartais naudoja vendų kalbą administraciniuose ir bendruomenės komunikacijos tiksluose.

Kultūra ir literatūra

Venda kultūroje kalba yra svarbi folkloro, dainų, pasakojimų ir tradicinių apeigų saugotoja. Vietinė literatūra ir žodinė tradicija — nuo mitų iki dainų — padeda išlaikyti ir perduoti bendruomenės vertybes. Šiuolaikiniai rašytojai ir menininkai taip pat naudoja vendų kalbą šiuolaikiniame mene ir žiniasklaidoje.

Pastabos

  • Venda—tshivenda yra viena iš įvairialypių Bantu kalbų, kuri dėl istorinių pokyčių ir dabartinės politikos turi konkretų regioninį oficialų statusą Pietų Afrikoje.
  • Daugiau detalių apie kalbos klasifikaciją galite rasti minėtoje Nigerio‑Kongo ir Bantu konteksto literatūroje; čia minėta priklausomybė pabrėžia bendrus tipologinius bruožus su kitomis Pietų Afrikos kalbomis.