Balandžiai - Columbidae šeimos paukščiai. Tai įvairi paukščių grupė, apimanti tiek smulkius, drovius miškų gyventojus, tiek didesnes ir gerai žmogui pritampančias rūšis.

Aprašymas

Balandžiai turi santykinai trumpą kaklą, kompaktišką kūną ir trumpą, smailų snapą. Plunksnos dažniausiai tankios ir blizgios; spalvos nuo pilkų atspalvių iki ryškių, blizgančių tonų priklausomai nuo rūšies. Dydis labai įvairuoja: mažos rūšys gali sverti tik keliolika gramų, didesni balandžiai – iki kelių šimtų gramų. Skraidymas paprastai tiesus ir galingas, daugelio rūšių sparnų plakimo ritmas leidžia greitai įgyti greitį ir keisti kryptį.

Rūšys ir paplitimas

Balandžių šeimoje yra daugiau kaip 300 rūšių, paplitusios beveik visuose žemynuose – nuo miškų ir dykumų iki miestų ir pakrančių. Dažniausiai sutinkamos rūšys:

  • uolinis balandis (Columba livia) – dažnai vadinamas naminiais arba miesto balandžiais;
  • juodasis balandis (pavyzdys kitų rūšių) – kai kurios rūšys gyvena tankiuose miškuose;
  • mieganti (mournig) ir kitos smulkesnės rūšys – dažnos jei lapuočių ir krūmynų biotopuose.

Bendriniai balandžių ir balandžių pavadinimai dažnai vartojami pakaitomis. Ornitologijoje "balandis" paprastai vartojamas mažesnėms rūšims, o "balandis" - didesnėms. Laukiniai naminiai balandžiai dažnai vadinami "uoliniais balandžiais": jie paplitę daugelyje miestų ir neretai gyvena šalia žmonių.

Mityba

Balandžiai daugiausia minta augaliniu maistu: sėklomis, vaisiais ir kitomis augalų dalimis. Kai kurios rūšys papildomai ėda vabzdžius arba kitokį gyvūninį maistą, ypač jauniklių šėrimui. Miestuose balandžiams dažnai duodamas žmogaus maistas, tačiau geriau maitinti juos grūdais ar sėklomis, o ne duona, kuri suteikia mažai maistinių medžiagų.

Veisimas ir elgesys

Dažniausiai balandžiai suka paprastus lizdus iš lazdelių arba naudoja uolų plyšius ir pastatų nišas. Šeimoje įprasta, kad patinas ir patelė dalijasi inkubacija: abu sėdi ant kiaušinių paeiliui. Dauguma rūšių deda du baltus, glotnius kiaušinius. Jauniklius abu tėvai aktyviai prižiūri, maitina ir saugo.

Skirtingai nei dauguma kitų paukščių, balandžiai ir balandės gamina tam tikros rūšies pieną. Jis gaminamas jų pasėliuose ir vadinamas pasėlių pienu. Abiejų lyčių paukščiai šiuo labai maistingu pienu maitina savo jauniklius per pirmąsias gyvenimo dienas – tai padeda greitai auginti plunksnuotus jauniklius.

Jaunikliai sparčiai auga: per kelias savaites juos dengia plunksnos ir jie pabando pirmuosius skrydžius. Po to tėvai dar keletą savaičių juos palaiko maitinimu ir saugojimu.

Elgesys ir socialinės struktūros

Daugelis balandžių yra socialūs paukščiai – susiburia į pulkus, ypač žiemą ar migruodami. Kai kurios rūšys pasižymi geru orientavimu ir gali grįžti į namų vietą iš didelių atstumų; todėl balandžiai nuo senų laikų buvo naudojami kaip pasiuntiniai arba sportui (pvz., balandžių lenktynės).

Santykiai su žmonėmis ir tausojimas

Balandžiai yra vieni pirmųjų suplėšytų ir prijaukintų paukščių; naminiai uoliniai balandžiai platina veisles, naudojamas tiek kaip naminiai gyvūnai, tiek sportui. Miestuose laukiniai balandžiai dažnai laikomi nepageidaujamais dėl ekskrementų ir ligų perdavimo rizikos, tačiau daugumai rūšių tiesioginė žala žmogui yra minimali.

Tarptautinėje skalėje daugelis Columba šeimos rūšių priskiriamos prie mažiausiai pavojingų, tačiau kelios yra nykstančios dėl buveinių naikinimo, medžioklės ir invazinių rūšių. Apsauga apima buveinių išsaugojimą, medžioklės reglamentavimą ir kartais vietines perkėlimo ar veisimo programas.

Praktiniai patarimai

  • Jei norite maitinti miesto balandžius, rinkitės grūdus, sėklas ar specialius paukščių pašarus, o ne duoną.
  • Norint sumažinti artimą sąlytį su laukiniais balandžiais, venkite liesti sergančius arba sužeistus paukščius; kreipkitės į vietinę gyvūnų globos tarnybą.
  • Domintis balandžių veisimu ar sportu, pasidomėkite teisės aktais ir geros praktikos gairėmis, kad būtų užtikrintas paukščių gerbūvis.

Balandžių įvairovė ir prisitaikymas prie skirtingų gyvenamųjų vietų daro juos įdomia ir svarbia paukščių šeima tiek gamtai, tiek žmonėms.