Mauricijus – Maskarėnų salų respublika: geografija, istorija

Atraskite Mauricijaus – Maskarėnų salų respublikos – geografiją, istoriją, Port Luisą, ekonominį vystymąsi ir unikalias gamtos bei kultūros įdomybes.

Mauricijaus Respublika yra salų valstybė Maskarėnų salose. Jai priklauso Rodrigesas, Agalėga, Sent Brendonas ir Mauricijus. Anksčiau ją valdė Europos šalys Portugalija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, tačiau dabar ji yra nepriklausoma.

Port Luisas yra jos sostinė. 2000 m. surašymo duomenimis, šalyje gyveno 1 178 848 gyventojai. Šalis yra klestinti, daugiausia prekiauja su Pietų Afrika ir Indija. Mauricijaus saloje gyveno dodo.

Geografija

Mauricijus yra Indijos vandenyne, maždaug 2 000 km rytų pietryčių nuo Afrikos pusiasalio. Pagrindinė sala — Mauricijus — yra vulkaninės kilmės, su kalnuotais centriniais regionais ir žemėmis, skirtomis cukranendrių plantacijoms. Be pagrindinės salos, šalies sudėtį sudaro:

• Rodrigesas — apie 560 km į šiaurės rytus nuo Mauricijaus, turi tam tikrą savivaldą;
• Agalėga — dvi nedidelės, atokios salos šiaurėje, retai apgyvendintos;
• Sent Brendonas (Cargados Carajos Shoals) — koralinės salelės ir rifai, svarbūs žvejybai ir biologinei įvairovei.

Klimatas yra tropinis jūrinis: drėgnesnė ir vėsesnė sezono dalis pietryčių vėjų pusėje, sausresnė ir šiltesnė šiaurės vakarinėje salos dalyje. Kasmet rizikuoja tropinės ciklonai (dažniausiai sausio–kovo mėn.). Bendras šalies plotas — apie 2 000 km² (įskaitant visas salų grupes).

Istorija

Prieš Europos atradimus Mauricijus buvo nereguliarus jūrų maršrutų ženklas, tačiau nuolatiniam apgyvendinimui salos nebuvo naudotos. 16–17 a. jas tyrinėjo portugalai, o XVIII a. pabaigoje čia įsikūrė olandai (pavadino salą Mauricijumi), vėliau — prancūzai, kurie suformavo plantacijų ekonomiką ir išplėtė žemės ūkį. 1810 m. sala atiteko britams, tačiau prancūziška kultūrinė ir teisinė įtaka išliko.

Mauricijus tapo nepriklausomas 1968 m. kovo 12 d.; 1992 m. tapo respublika. Rodrigesas įgijo savivaldą 2002 m. Per kolonijinį laikotarpį gyventojų sudėtis pasikeitė — atvyko vergai, plantacijų darbininkai iš Indijos, taip pat vėliau imigrantai iš Afrikos ir kitų regionų, todėl susiformavo daugiakultūrė visuomenė.

Gyventojai, kalbos ir kultūra

Gyventojų etninė sudėtis yra mišri: didelę dalį sudaro Mauricijaus indų kilmės gyventojai, taip pat yra kreolų, europos (daugiausia prancūzų kilmės) ir madagaskariečių palikuonių. Religijos: daugiausia hinduizmas, yra ir krikščionių (katalikų), musulmonų bei kitų konfesijų atstovų. Kultūra — sintezė indų, afrikiečių, kinų ir europiečių tradicijų, tai atsispindi muzikoje, virtuvėje ir šventėse.

Oficiali kalba administracijoje yra anglų, tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojama prancūzų kalba ir revoliucinė Mauricijaus kreolų kalba (kreolė). Kitos kalbos — bhojpuri ir įvairios kinų bei vietinės bendruomenių kalbos.

Ekonomika

Mauricijus ilgainiui diversifikavo ekonomiką: tradiciškai svarbiausias sektorius buvo cukranendrės ir cukraus gamyba, vėliau — tekstilė. Pastaraisiais dešimtmečiais daugėja paslaugų sektoriaus: turizmas, finansinės paslaugos, informacinių technologijų ir verslo procesų išorinės paslaugos (BPO). Žvejybos sektorius ir jūrų ištekliai taip pat svarbūs, ypač salų užkampiuose (pvz., Sent Brendone).

Prekybos partneriai apima Pietų Afriką ir Indiją, taip pat Europos Sąjungos ir Azijos rinkas. Šalies valiuta yra Mauricijaus rupija (MUR).

Aplinka ir biologinė įvairovė

Mauricijus pasižymi unikaliomis ekosistemomis ir daugeliu endeminių rūšių. Turtinga jūrinė aplinka — koraliniai rifai, lagūnos ir žuvingi vandenys — traukia turistus ir žvejybos verslą. Dėl žmogaus veiklos ir invazinių rūšių prarasta daugybė natūralių buveinių; garsiausias pavyzdys — išnykęs dodo (dodo), kuris tapo globaliu išnykimo simboliu.

Per pastaruosius dešimtmečius vykdomos atkūrimo ir apsaugos programos: reintrodukcijos (pvz., gelbėjant retos paukščių rūšis), miškų atsodinimas, rifų apsauga ir saugomų teritorijų plėtra. Vis dėlto klimato kaitos padariniai (kylantis jūros lygis, vandenų temperatūros pokyčiai) kelia ilgalaikius iššūkius.

Politika ir administracija

Mauricijus yra parlamentinė respublika. Valdžia dalijasi tarp prezidento (simbolinis valstybės vadovas) ir ministro pirmininko (vyriausybės vadovas), o įstatymų leidybos funkcijas atlieka viena arba abi parlamentinės kameros priklausomai nuo konstitucinių nuostatų. Šalis aktyvi tarptautinėje arenoje — narė Jungtinėse Tautose, Britų bendrijoje (Commonwealth) ir kitose organizacijose.

Praktinė informacija

• Sostinė: Port Luisas
• Nepriklausomybė: 1968 m. kovo 12 d.; respublika nuo 1992 m.
• Kalbos: anglų (oficiali), prancūzų, Mauricijaus kreolų ir kt.
• Valiuta: Mauricijaus rupija (MUR)
• Klasteris: turistinės lagūnos, koraliniai rifai, cukranendrės ir paslaugų centrai

Apibendrinant — Mauricijaus Respublika yra mažytė, bet daugialypė sala-valstybė su įdomia istorija, mišria kultūra ir ekonomiškai dinamišku, nors ir jautriu gamtiniu pagrindu. Dėl savo geografinės padėties ir istorinių ryšių ji palaiko glaudžius ryšius tiek su Pietų Azija, tiek su Afrika bei Europa.

Paieška pagal raidę