Maskarenų salos — Indijos vandenyno salų grupė
Maskarenų salos (pranc. Mascareignes) — salų grupė Indijos vandenyne, esančią į rytus nuo Madagaskaro. Pagrindines salas sudaro Mauricijus, Reunjonas ir Rodrigesas. Jų pavadinimas kilo nuo portugalų jūrininko Pedro Mascarenhaso, kuris pirmą kartą jas aprašė 1512 m. balandžio mėn.
Geologija ir kilmė
Maskarenų salos susidarė dėl Reunjono (Réunion) karštojo taško vulkanizmo, veikiančio virš Maskarenų plynaukštės. Vulkaninė veikla sukūrė uolienas ir salų reljefą; kai kurios salos yra palyginti jaunos ir vulkaniškai aktyvios (pvz., Reunjonas su aktyviu ugnikalniu Piton de la Fournaise), kitos — senesnės, stipriai erozijos paveiktos ir kalvotos (pvz., Rodrigesas).
Biologinė įvairovė
Maskarenų salos sudaro atskirą ekoregioną su unikalia augalija ir gyvūnija. Dėl ilgalaikės atskirties čia susiformavo daug endeminių rūšių. Tarp žinomiausių išnykusių gyvūnų yra dodo (neskraidantis balandis) iš Mauricijaus ir Rodgrigueso pasjansas (Rodgrigueso pasjansas — sausumoje vadinamas Rodrigues solitaire), abi rūšys išnyko po žmogaus atėjimo.
Salose taip pat gyveno dideli vėžliai (milžiniški vėžliai), ir iki šiol stebimi kai kurie endeminiai paukščiai, ropliai bei unikali augalija (pvz., endeminės eboni medžių rūšys). Dėl invazinių rūšių, buveinių naikinimo ir intensyvios naudos daug endeminių organizmų susidūrė su išnykimu arba likę labai ribotuose plotuose.
Žmonės, administracija ir ekonomika
Prieš laivams atrandant salas, jose nebuvo nuolatinių gyventojų. Šiandien salose gyvena didelės žmonių bendruomenės, formavusios įvairias kultūras ir kalbas (vietinė prancūziška kreolų kalba — plačiai vartojama; oficialios kalbos skiriasi pagal valdymo statusą). Viena iš salų — Prancūzijos teritorija: Reunjonas yra Prancūzijos užjūrio departamentas ir regionas. Mauricijaus Respublika yra nepriklausoma valstybė; Rodrigesas administracine prasme priklauso Mauricijui kaip autonominė sala.
Ekonomika daugelyje salų remiasi turizmu, cukranendrių auginimu, žuvininkyste ir paslaugų sektoriaus plėtra; Mauricijus turi ir finansinio bei technologinio centro elementų.
Grėsmės ir apsaugos priemonės
Pagrindinės grėsmės — buveinių nykimas dėl žemės naudojimo pokyčių, invazinės rūšys (įvesta fauna ir flora), netinkama žemės ūkio praktika ir klimato kaitos poveikis (jūros lygio kilimas, audros). Dalis teritorijų yra saugomos: Reunjonas turi nacionalinį parką, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl įspūdingų vulkaninių kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės; taip pat vyksta projektai, skirti buveinių atkūrimui, invazinių rūšių kontrolei ir endeminių rūšių išsaugojimui.
Maskarenų salos yra biologiniu požiūriu labai svarbios ir kartu pažeidžiamos — jų ateitis priklauso nuo sėkmingų gamtosaugos priemonių ir tvaraus vystymosi politikos.
Foetidia mauritiana
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Maskarenų salos?
A: Maskarenų salos - tai salų grupė Indijos vandenyne į rytus nuo Madagaskaro, įskaitant Mauricijų, Reunjoną ir Rodrigesą.
K: Kas pirmasis aplankė Maskarenų salas?
A: Maskarenų salas 1512 m. balandžio mėn. pirmą kartą aplankė portugalų jūrininkas Pedro Mascarenhas.
K: Kaip susiformavo Maskarenų salos?
A: Maskarenų salos susidarė dėl Reunjono karštojo taško vulkanizmo po Maskarenų plynaukšte.
K: Kokia yra Maskarenų salų ekologija?
A: Maskarenų salos yra atskiras ekoregionas su unikalia augalija ir gyvūnija, įskaitant išnykusius gyvūnus, tokius kaip dodo ir Rodrigeso pasjansas, ir vis dar turi keletą endeminių paukščių ir roplių.
K: Ar Maskarenų salose gyveno žmonės, kol jas atrado laivai?
A: Prieš laivams atrandant salas, Maskarenų salose žmonių nebuvo.
K: Kas valdo Mauricijų?
A: Mauricijus save vadina Mauricijaus Respublika ir yra savivaldus.
K: Koks sausumos masyvas yra arčiausiai Maskarenų salų?
A: Artimiausia Maskarenų saloms yra Madagaskaras, esantis už 680 km į šiaurės vakarus nuo Reunjono.
