Masačusetso įlankos kolonija: Džonas Vintropas, Naujoji Anglija ir karai

Masačusetso įlankos kolonija: Džonas Vintropas, Naujoji Anglija, prekyba, konfliktai su Amerikos čiabuviais ir Pekuotų bei Karaliaus Pilypo karai — kolonijų vystymosi istorija.

Masačusetso įlankos kolonija buvo XVII a. anglų gyvenvietė Šiaurės Amerikos rytinėje pakrantėje. Vėliau ši sritis tapo pagrindine Naujosios Anglijos dalimi; čia išaugo miestai kaip Salemas ir Bostonas. Įlankos kolonijai priklausė teritorijos, kurios dabar dalijamos tarp dabartinių Masačusetso, Meino, Naujojo Hampšyro, Rodo salos ir Konektikuto valstijų.

Įkūrimas ir Džonas Vintropas

Koloniją formavo Puritonų bendruomenės, kurios siekė religinės laisvės ir reformos nuo Anglijos bažnyčios. Vienas iš pagrindinių lyderių buvo Džonas Vintropas (John Winthrop), pasiekęs Naująjį pasaulį su didesne grupe 1630 m. ir kelioms kadencijoms tapęs Masačusetso įlankos gubernatoriumi. Vintropas siekė kurti bendruomenę pagal griežtesnes religinės tvarkos normas; jo garsioji idėja apie „miestą ant kalvos“ (angl. „a city upon a hill“) atspindėjo norą formuoti pavyzdinę krikščionišką gyvenvietę. Jo ir kitų puritonų įtaka lėmė, kad religija turėjo didelę reikšmę tiek teisėje, tiek kasdienėje gyvenimo tvarkoje.

Imigracija ir gyventojų augimas

Į Naująjį pasaulį kolonistus atgabeno kelios laivų grupės. Pirmoji bandžiusi įsitvirtinti buvo Dorčesterio kompanija, tačiau ji patyrė nesėkmę ir ilgainiui netapo stabiliu pagrindu didesnei kolonizacijai. Antroji organizacija, pavadinta Masačusetso įlankos kolonija ir įsteigta 1628 m., tapo reikšminga: per XVII a. pirmąją pusę Puritonų „Didžioji migracija“ atnešė į šią sritį apie 20 000 žmonių, kuriems pavyko užmegzti palyginti stabilias gyvenvietes.

Santykiai su Amerikos čiabuviais ir karai

Iš pradžių kolonistai dažnai draugiškai bendravo su vietos Amerikos čiabuviais, keitėsi prekėmis ir žiniomis. Tačiau ilgėjant europiečių skaičiui atsirado konfliktų dėl žemės, išteklių ir skirtingų teisinių-sociokultūrinių suvokimų apie nuosavybę ir naudą. Dėl šių priežasčių kilo keli plataus masto konfliktai:

• Pirmasis didesnis ginkluotas sukrėtimas – Pekuotų karas (1636–1638 m.), kuriame dalyvavo įvairios kolonijos pajėgos prieš Pekuotų konfederaciją.
• Vėliau – Karaliaus Pilypo karas (1675–1676 m.), vienas kruviniausių konfliktų Naujosios Anglijos istorijoje, kurio pasekmėmis daug Amerikos čiabuvų buvo priversti trauktis arba patyrė didelius nuostolius.

Po šių karų vietinių tautų padėtis smarkiai pasikeitė: kai kurios bendruomenės sumažėjo demografiškai, kitos persikėlė ar pakeitė gyvenimo būdą, o kolonistai išplėtė savo žemes. Kai kuriuose regionuose palyginti ilgą laiką vyraujantis taikesnis bendravimas ir mainai tapo įmanomi, tačiau santykiai išliko sudėtingi ir dažnai priešiški.

Ekonomika ir tarptautinė prekyba

Masačusetso įlankos kolonija vystė įvairiapusę ekonomiką: svarbios buvo žemės ūkis šeimos reikmėms, žvejyba, jūrų žvejybos pramonė, laivų statyba ir tarptautinė prekyba. Kolonistai uždirbo pinigų prekiaudami su Anglija ir kitomis britų kolonijomis; taip pat buvo plėtojami ryšiai su Vakarų Indija ir kitomis Atlanto pasaulio teritorijomis. Per šią prekybą plito ne tik prekės, bet ir idėjos, įtaka bei piniginė nauda, kuri leido miestams kaip Bostonas tapti regioniniais centrais.

Vyriausybė, visuomenė ir išsiskyrimai

Kolonijos politinę galią turėjo savivaldos institucijos, tokios kaip General Court, o vietinės bendruomenės rinkdavosi į miestų susirinkimus (town meetings), kur sprendimai priimti kolektyviai. Religinės taisyklės stipriai veikė teisę ir moralės standartus: bendruomenė dažnai netoleravo religinių ar politinių disidentų. Dėl to daugelyje atvejų pasirodė ir buvo ištremti ar išvykę asmenys, pavyzdžiui, Roger Williams ir Anne Hutchinson, kurie vėliau įkūrė naujas gyvenvietes ir skelbė platesnį religinės laisvės požiūrį.

Be to, svarbus visuomenės bruožas buvo švietimo reikšmė: jau 1636 m. įsteigta Harvardo kolegija (vėliau universitetas), kuri mokė dvasininkus ir administravimo pareigūnus, taip stiprindama regiono kultūrinį ir intelektualinį gyvenimą.

Perorganizavimas, karališkoji kontrolė ir 1691–1692 m. pakeitimai

Per XVII a. pabaigą Anglijos vyriausybė siekė didesnės kontrolės užjūrio kolonijose. 1686 m. Karalius Jokūbas II (James II) bandė konsoliduoti valdžią įsteigdamas Dominion of New England ir paskirdamas valdymo institucijas, kurios ribojo tradicines kolonijų teisines laisves. Šis sprendimas ir centralizavimo bandymai sukėlė nepasitenkinimą kolonijose.

Po Anglijos politinių permainų – Glorious Revolution (1688) – karališkieji planai buvo peržiūrėti. 1691 m. išduotas naujas chartijos aktas, kuriuo buvo sudaryta platesnė provincijos struktūra, sujungiant Masačusetso įlankos teritorijas su kitomis dalimis, įskaitant Plymuto koloniją. 1692 m. atvykęs seras Viljamas Fipsas tapo naujosios administracijos viršūne. Tais pačiais metais regione įvyko ir garsieji Salem raganų teismai (Salem witch trials), kurie atspindėjo visuomenės įtampas ir teismines problemas šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Paveldas

Masačusetso įlankos kolonija paliko ryškią pėdsaką JAV socialinėje, politinėje ir kultūrinėje istorijoje: čia susiformavo tradicijos, kurios paveikė vietinę demokratinę praktiką (town meeting), švietimo prioritetus ir religinės bendruomenės organizaciją. Taip pat kolonijos plėtra ir konfliktai su vietiniais gyventojais formavo ilgalaikes demografines bei geopolitines permainas Šiaurės Amerikoje.

Ankstesni laikai

Nuo seniausių laikų šioje vietovėje gyveno daug Amerikos indėnų. Jie ūkininkavo ir medžiojo neperžengdami savo žemių ribų ir nekirsdami vieni kitų žemių. 1600 m. pradžioje tyrinėtojai Samuelis de Šampenas ir Džonas Smitas sudarė vietovės žemėlapį.

Gyvenimas Naujajame pasaulyje pirmiesiems kolonistams buvo labai sunkus darbas. Daugelis jų susirgo ir mirė šaltą žiemą. Neužteko maisto, todėl po metų likusieji nusprendė grįžti į Angliją. Kurį laiką nebebuvo kalbama apie žmonių įsikūrimą tose vietovėse. Anglų laivai vis dėlto atplaukdavo į Naujosios Anglijos apylinkes žvejoti ir prekiauti su indėnais.

Plymuto kolonija

1620 m. lapkritį atvyko grupė europiečių ir įkūrė Plimuto koloniją. Netoliese buvo bandoma įkurti ir kitas gyvenvietes, tačiau jos žlugo ir žmonės arba prisijungė prie Plimuto kolonijos, arba grįžo į Angliją, arba gyveno netoli kolonijos.

Pirmaisiais metais Plymuto gyventojai susidūrė su daugybe problemų ir negalėjo atsiskaityti su investuotojais. 1627 m. bendrovės paliko kolonistus pasirūpinti savimi. Apie "Mayflower" ir jų sukurtą koloniją, pavadintą Plymuto kolonija, rašė du jos vadovai - Edvardas Vinslou ir Viljamas Bredfordas. Ji buvo išleista Anglijoje 1622 m. pavadinimu "Mourt's Relation". Abiejų vyrų nuomonės išsiskyrė, tačiau ji buvo parašyta siekiant paskatinti žmones atvykti gyventi į Naująjį pasaulį.

Žemėlapis, kuriame pavaizduotos indėnų genčių teritorijos Naujosios Anglijos pietuose, apie 1600 m;

Klausimai ir atsakymai

Kas buvo Masačusetso įlankos kolonija?

K: Kas įkūrė koloniją?

K: Kiek žmonių buvo atvežta į šią koloniją?

Klausimas: Kaip laikui bėgant keitėsi atvykėlių ir indėnų santykiai?

K. Kokia prekyba jie vertėsi?

K: Kas nutiko 1686 m.?

Paieška pagal raidę