Opuncija (Opuntia) — kaktusų gentis ir invazinės dygliuotosios kriaušės
Opuncija (Opuntia): apie 190 rūšių kaktusų, invazines dygliuotąsias kriaušes Australijoje, jų plitimą, ekologinę žalą ir sėkmingą biologinę kontrolę (Cactoblastis).
Opuncija yra kaktusinių (Cactaceae) šeimos kaktusų gentis. Tai sudaro apie 190 skirtingų opuncijų rūšių. Gentis plačiai paplitusi ir labai įvairi: nuo žemų, žemę dengiančių formų iki krūmų ir nedidelių medžių.
Aprašymas
Opuncijų atpažinimo ženklas — plokšti, lapo pavidalo stiebai (vadinami klaodais arba pad’ais), kuriuose kaupiasi vanduo. Iš klaodų išauga spygliukai ir mažos adatinės šerelės, vadinamos glochidais, kurios lengvai įsikimba į odą. Žiedai dažnai ryškūs, įvairių spalvų, po jų susiformuoja sultingi vaisiai — dygliuotosios kriaušės, kurios kai kurių rūšių yra valgomi ir turi maistinių savybių.
Paskirstymas ir ekologija
Opuntijos natūraliai paplitusios Amerikoje — daugiausia Meksikoje ir pietų JAV, tačiau tam tikros rūšys išplitusios ir Pietų Amerikoje. Jos prisitaikiusios prie sausų, pusiau sausringų sąlygų, išgyvena ekstremalius temperatūros svyravimus ir dažnai vystosi ant prastos ar akmenuotos dirvos. Augalas dauginamas tiek sėklomis, tiek vegetatyviai — klaodų atplyšimais, todėl lengvai plinta.
Istorija ir pavadinimas
Rūšis pavadinta senovės graikų miesto Opus vardu. Ten, pasak Teofrasto, augo valgomas augalas, kurį buvo galima dauginti įsišaknijus jo lapams. Tokia vegetatyvinė dauginimosi savybė vėliau lėmė opuncijų gebėjimą greitai įsitvirtinti ir plisti naujose teritorijose.
Invazinė problema Australijoje
Dygliuotosios kriaušės (dažniausiai Opuntia stricta) XVIII a. buvo įvežtos į Australiją sodams ir vėliau — naudojamos kaip natūralios tvoros žemės ūkyje. Netrukus jos tapo plačiai paplitusia invazine piktžole, kuri užaugo milžiniškomis dykumomis ir bjauriomis „krūmynų“ zonomis, nebeatveriančiomis prieigos prie žemės.
Invazijos mastas: opuncijos užėmė maždaug 101 000 kv. mylių (260 000 km)2 žemės ūkio paskirties žemės, vietomis susidarydavo tankūs „žalių opuncijų džiunglių“ ruožai, kurių aukštis siekė iki 20 pėdų (6,1 m).
Kova su invazija ir biologinė kontrolė
1919 m. Australijos federalinė vyriausybė įsteigė Sandraugos opuncijų valdybą, kuri koordinavo pastangas valdyti ir naikinti šią piktžolę kartu su valstijų institucijomis. Ankstyvieji mechaniniai šalinimo bandymai ir cheminės priemonės retai duodavo ilgalaikį rezultatą, todėl buvo pradėti svarstyti biologinės kontrolės metodai.
Iš Pietų Amerikos kilusi kandis Cactoblastis cactorum buvo įveista 1925 m. Jos lervos ėda opuncijų audinį ir labai greitai sumažino invazinių kaktusų populiacijas. Dėl šio sėkmingo kontrolės pavyzdžio Australijoje netgi yra memorialinė salė Činčiloje (Kvinslandas). Tai dažnai minima kaip vienas pirmųjų ir sėkmingiausių biologinės kenkėjų kontrolės atvejų pasaulyje.
Pasekmės ir pamokos
Nors C. cactorum suteikė didelį praktinį poveikį Australijos opuncijų kontrolei, vėliau šios kandžių populiacijos išplitimas už Australijos ribų sukėlė naujų problemų kitose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, šis voratinklinis kenkėjas pateko į Karibų regioną ir Šiaurės Ameriką, kur kelia grėsmę vietinėms opuncijų rūšims — tai atkreipė dėmesį į biologinės kontrolės riziką ir poreikį kruopščiai vertinti netikslinius poveikius prieš įvedant kontrolės agentus.
Naudojimas ir reikšmė žmonėms
Opuncijos turi įvairiapusį panaudojimą: daugelio rūšių vaisiai yra valgomi — jie vartojami švieži, gaminami džemams, sultims, taip pat naudojami vietinėse virtuvėse. Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai arba gyvulių pašaras sausros metu. Istoriškai opuncijose auginami ir dažų gamybai naudojami vabalai (pavyzdžiui, kochineal), o jų gebėjimas stabilizuoti dirvožemį ir kaupti vandenį daro jas svarbiomis atokuose kraštovaizdžiuose.
Priežiūra ir atsargumo priemonės
Namų auginimui opuncijos paprastai nereiklios: reikalingas geras drenažas, saulėta vieta ir ribotas laistymas. Tačiau dėl aštrių spyglių ir glečiodų (glochidų) reikia elgtis atsargiai — naudoti pirštines ir tinkamas įrankių priemones. Keliamos atsargumo priemonės svarbios ir desertų bei sausros zonose — norint išvengti atsitiktinio plitimo, nereikėtų mesti nukritusių klaodų ar vaisių natūraliai į lauką, nes jie gali sudygti ir įsitvirtinti.
Opuncijos yra įdomi ir svarbi kaktusų gentis — tiek iš biologinės įvairovės, tiek iš ekonominės ir kultūrinės pusės. Jos gebėjimas prisitaikyti prie sunkių sąlygų daro jas naudingomis, tačiau tuo pačiu ir potencialiai pavojingomis, jei patekusios į naują aplinką jos tampa invazinėmis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi kaktusų gentis, vadinama dygliuotąja kriauše?
A: Kaktusų gentis, kuri vadinama dygliuotąja kriauše, yra Opuntia.
K: Iš kur kilo šios genties pavadinimas?
Atsakymas: Gentis pavadinta pagal senovės graikų miestą Opus.
K: Kada opuncijos buvo įvežtos į Australiją?
A: Dygliuotosios kriaušės į Australiją buvo įvežtos XVIII a. sodams.
K: Kaip jos tapo plačiai paplitusia invazine piktžole?
A: Jos greitai tapo plačiai paplitusia invazine piktžole, nes 101 000 kv. mylių (260 000 km2) dirbamos žemės pavirto neįžengiamomis žaliomis dygliuotųjų kriaušių džiunglėmis, vietomis 20 pėdų (6,1 m) aukščio.
Klausimas: Kas buvo įsteigta siekiant koordinuoti pastangas su valstijų vyriausybėmis išnaikinti šią piktžolę?
A: 1919 m. Australijos federalinė vyriausybė įsteigė Sandraugos opuncijų valdybą, kuri koordinavo pastangas su valstijų vyriausybėmis išnaikinti šią piktžolę.
K: Koks metodas buvo naudojamas, kai mechaninis šalinimas ir nuodingi chemikalai nepadėjo?
A: Kai mechaninis šalinimas ir nuodingi chemikalai nepadėjo, buvo bandoma vykdyti biologinę kontrolę.
K: Koks organizmas iš Pietų Amerikos buvo įvežtas siekiant sumažinti opuncijų populiaciją Australijoje?
A: 1925 m. iš Pietų Amerikos buvo įvežta kandis, vadinama Cactoblastis cactorum, kuri greitai sumažino opuncijų populiaciją Australijoje.
Ieškoti