Lady Penrhyn — Pirmojo laivyno laivas, gabenęs nuteistąsias į Australiją
Lady Penrhyn: Pirmojo laivyno laivas (1787–1788), gabenęs 101 nuteistąją į Australiją — dramatiška jūrų kelionė ir kolonizacijos pradžios istorija.
Lady Penrhyn buvo vienas iš šešių Pirmojo laivyno laivų, skirtų nuteistųjų gabenimui. Pirmasis laivynas išvyko 1787 m. gegužę ir 1788 m. sausį atvedė į Australiją, kur turėjo būti įkurta pataisos kolonija. Šis reisas žymi europiečių įsitvirtinimo Australijoje pradžią ir tapo svarbiu istorijos etapu – ten pradėti formuoti nuolatiniai užsienio gyventojų prašalai.
Konstrukcija, laivo savininkai ir įgulą
Lady Penrhyn buvo apie 338 tonų talpos laivas, pastatytas 1786 m. Temzės upėje. Jo ilgis siekė 103 pėdas (31 m), o plotis – 27 pėdas (8 m). Laivui vadovavo kapitonas Viljamas Kroptonas Serveris. Oficialiais duomenimis, laivą valdė patys savininkai – kapitonas Viljamas Serveris ir sausainių gamintojas Viljamas Kertisas. Jie buvo sudarę sutartį su Didžiosios Britanijos vyriausybe gabenimo paslaugoms ir, pagal šią sutartį, jiems buvo mokama po 10 šilingų už toną per mėnesį. Savininkai privalėjo užtikrinti, kad kaliniai būtų saugūs ir tinkamai prižiūrimi.
Kelionė Pirmuoju laivynu ir sąlygos laive
Lady Penrhyn gabeno vien tik nuteistąsias — iš viso 101 moterį — o visą Pirmąjį laivyną sudarė ir kiti laivai, vežę kareivius, aprūpinimą ir įrangą kolonijai. Kelionės metu laivai dažnai stojo atsargoms papildyti, pavyzdžiui, Tenerifėje, Rio de Žaneire ir prie Gubo Kyšulio; tokiu būdu prijungiami maisto produktai ir kiti būtiniausi resursai. Moterys laive buvo laikomos saugomos – kai kuriais atvejais jos buvo prisegtos antrankiais ir grandinėmis, kad būtų užtikrintas tvarkingas eismas ir saugumas laivo erdvėse.
Sąlygos kenčia nuo perpildymo, riboto vėdinimo ir higienos problemų; nors sutartys reikalavo tam tikro priežiūros lygio, gyvenimas ant denio ilgų mėnesių kelionėje vis tiek buvo sudėtingas. Vis dėlto Pirmojo laivyno kelionė į Australiją yra palyginama su kitais didelio masto transatlantiniais ir vokų reidais dėl to, kad mirtingumo rodikliai tarp nuteistųjų buvo mažesni negu kituose panašiuose reisuose — dalinai dėl gydytojų ir aprūpinimo, kuriuos organizavo laivų vadovai pagal sutartis.
Po Pirmojo laivyno reiso
Baigusi perdavimą į Naująjį kontinentą, Lady Penrhyn negrįžo tuoj pat į Angliją. Pagal susitarimus ir komercinius poreikius, ji trumpam perėjo dirbti Rytų Indijos kompanijai. 1788 m. gegužės 5 d. laivas išplaukė iš Sidnėjaus į Kiniją pasiimti krovinio — daugiausia arbatos. Po šios kelionės Lady Penrhyn grįžo į Angliją 1789 m. rugpjūtį.
Reikšmė: Lady Penrhyn ir kiti Pirmojo laivyno laivai ženkliai prisidėjo prie Britanijos kolonizacijos pradžios Australijoje. Laivo istorija atspindi platesnį XVIII a. pabaigos istorinių, socialinių ir ekonominių procesų kontekstą — nuo Baudžiavos ir nusikalstamumo sprendimų Britanijoje iki globalaus prekybos tinklo, kuriame laivai po nuteistųjų iškrovimo neretai vykdė prekybinius reisus į Aziją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo ledi Penrin?
A: "Lady Penrhyn" buvo vienas iš šešių Pirmojo laivyno nuteistųjų transportavimo laivų, kurie gabeno nuteistuosius ir kareivius į Australiją įkurti pataisos kolonijos.
K: Kas buvo "Lady Penrhyn" kapitonas?
A: "Lady Penrhyn" kapitonas buvo Williamas Croptonas Serveris.
K: Kokio dydžio buvo "Lady Penrhyn"?
A: "Lady Penrhyn" buvo 338 tonų svorio, 103 pėdų ilgio ir 27 pėdų pločio laivas.
K: Kas buvo "Lady Penrhyn" savininkai?
A: "Lady Penrhyn" savininkai buvo kapitonas Viljamas Serveris ir sausainių gamintojas Viljamas Kertisas.
Klausimas: Kaip nuteistosios moterys buvo saugios kelionės metu?
A.: Nuteistos moterys buvo saugomos ir antrankiais, ir grandinėmis.
K: Kur "Lady Penrhyn" plaukė po pirmosios flotilės kelionės?
A.: Po Pirmosios flotilės kelionės "Lady Penrhyn" pagal sutartį dirbo Rytų Indijos kompanijai. 1788 m. gegužės 5 d. ji išvyko iš Sidnėjaus į Kiniją pasiimti arbatos krovinio.
K: Kada "Lady Penrhyn" grįžo į Angliją?
A: "Lady Penrhyn" grįžo į Angliją 1789 m. rugpjūčio mėn.
Ieškoti