Kriaušė – valgomas vaisius: savybės, rūšys, maistinė vertė ir panaudojimas

Kriaušė – sultingas vaisius: sužinokite apie rūšis, maistinę vertę, naudingas savybes ir gardžius panaudojimo būdus nuo kepimo iki salotų ir sulčių.

Kriaušė yra valgomas vaisius, paprastai pasižymintis būdingu ašaros formos siluetu. Kriaušių minkštimas dažnai būna sultingas ir malonaus gero skonio, ypač kai vaisiai yra vėsūs – tai sustiprina jų aromatą. Dauguma kriaušių prinoksta ant medžių, o prinokimo stadija lemia jų tekstūrą: kai kurios veislės gali būti šiek tiek kietos, kitos – minkštos viduryje. Kriaušes galima valgyti šviežias, kepti, konservuoti, šaldyti arba perdirbti į įvairius produktus: iš jų ruošiamos uogienės, drebučiai ir sultys. Taip pat kriaušės tinka pyragams, dedamos į salotas arba naudojamos kaip kūdikių maistas. Vaisiuose yra apie 83 % vandens, todėl jie yra gaivūs ir mažai kaloringi. Kriaušių odelė būna žalia, raudona, geltona arba ruda, priklausomai nuo veislės.

Rūšys ir veislės

Kriaušės priklauso daugeliui rūšių ir dar daugiau kultūrinių veislių. Paplitę tiek kietesnės, tiek minkštesnės tekstūros vaisiai, skiriasi ir jų skonis – nuo saldaus iki šiek tiek rūgštaus. Kai kurios gerai žinomos veislės pritaikytos vartojimui šviežių, kitos – konditerijos gaminiams arba ilgalaikiam laikymui.

Maistinė vertė

Kriaušės yra gera skaidulų, ypač tirpiųjų (pektinų), šaltinis, taip pat jose yra vitamino C, kai kurių B grupės vitaminų, kalio ir antioksidantų. Dėl didelio vandens kiekio ir skaidulų kriaušės padeda palaikyti sotumą ir skatina virškinimą. Dėl mažo kalorijų kiekio kriaušės dažnai įtraukiamos į sveikos mitybos planus.

Laikymas ir paruošimas

Kriaušes patartina rinkti arba pirkti truputį neprinokusias, jeigu planuojama jas laikyti kelias dienas – jos toliau noksta ir po nuskynimo. Prinokusias kriaušes rekomenduojama laikyti šaldytuve, kad sulėtėtų jų minkštėjimas. Nulupti odelę ar palikti – skonio ir recepto pasirinkimo klausimas: daugelyje patiekalų odelė suteikia papildomą tekstūrą ir papildomų maistinių medžiagų.

Kulinarinis panaudojimas

• Šviežios – desertams, salotoms, užkandžiams.
• Keptos ar troškintos – kaip priedas prie mėsos arba kaip pyragų įdaras.
• Konservuotos ir užuogintos – ilgalaikiam laikymui žiemai.
• Perdirbtos – į sultis, tyres, drebučius ar uogienes.
• Vaikams – kaip blanšuotos ir sutrintos, puikiai tinka į kūdikių maistą.

Auginimas ir derlius

Kriaušės natūraliai kilusios iš Europos, Šiaurės Afrikos ir Azijos regionų. Dirvos reikalavimai priklauso nuo veislės: dauguma kriaušių geriau auga priesmėlio arba derlingose, gerai drenuotose dirvose, tačiau kai kurios rūšys toleruoja sunkesnę, molingą žemę. Svarbu tinkamai prižiūrėti medžius – genėti, kontroliuoti ligas ir kenkėjus, taip pat laiku rinkti vaisius, kol jie pasiekia norimą prinokimo stadiją.

Nauda sveikatai

Reguliarus kriaušių vartojimas gali prisidėti prie geresnės virškinimo sistemos veiklos (dėl skaidulų), palaikyti imunitetą (vitaminas C) ir padėti reguliuoti kraujo spaudimą (kalio įtaka). Kriaušėse esantys antioksidantai padeda kovoti su oksidaciniu stresu.

Patarimai

• Jei norite, kad prinoktų greičiau – palikite kambario temperatūroje, bet atidžiai stebėkite, nes jos gali pernokti.
• Norint išlaikyti skonį ir tekstūrą kepiniuose, kriaušes supjaustykite likus nedaug laiko iki kepimo.
• Jeigu kriaušė labai prinokusi, tinkamiausia ją naudoti perdirbimui (tyrėms, uogienėms, pyragams).

Kriaušės priklauso Maloideae pošeimiui kartu su obuoliais. Tai rožinių (Rosaceae) šeimos pošeimis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kriaušė?

K: Kaip geriausia valgyti kriaušę?

K: Ar kriaušės gerai prinoksta ant medžių?

K: Kaip galima naudoti kriaušes kulinarijoje?

K: Koks vandens kiekis yra kriaušėje?

K: Iš kur atsirado kriaušės?

K: Kokiai šeimai priklauso kriaušės?

Paieška pagal raidę