Moljeras (1622 m. - 1673 m. vasario 17 d.) - prancūzų aktorius, režisierius ir rašytojas. Tikrasis jo vardas buvo Jeanas-Baptiste'as Poquelinas, o Molière'as - jo sceninis pseudonimas. Jis parašė keletą svarbiausių komedijų žmonijos istorijoje.

Gyvenimas

Jis gimė Paryžiuje, kur jo tėvas turėjo kilimų parduotuvę. Jaunystėje Moljeras nusprendė gyventi kaip menininkas. Būdamas 21 metų, jis įkūrė teatro trupę, kuri netrukus bankrutavo. 1645-1658 m. su keliais savo draugais keliavo po Prancūziją, vaidino provincijos teatre ir tobulino savo komiško vaidybos stilių.

Po kelerių metų klajonių Moljerui pavyko užmegzti ryšius su aukštuomenės ir dvaro sluoksniais. Vėliau karalius Liudvikas XIV paskyrė Moljerą atsakingu už pramogas Versalio dvare netoli Paryžiaus. Tai suteikė jam finansinę apsaugą ir platesnę auditoriją — karaliaus parama leido įtvirtinti trupę Paryžiuje ir vėliau ją pavadinti karališkąja. Moljeras džiaugėsi, kad karalius buvo jo draugų gretose, nes turėjo daug priešų, ypač svarbių Romos katalikų bažnyčios žmonių.

Kūryba ir stilius

Moljero komedijose nagrinėjamos žmogiškosios silpnybės: pavydas, niekšybė, veidmainystė, mirties baimė. Jo raštuose dažnai susipina aštri satyra ir šiltas humoro jausmas — pataikavimas auditorijai jam nebūdavo tikslas: patekdamas į absurdiškas situacijas, Moljeras siekė ir linksminti, ir auklėti savo žiūrovus. Jis meistriškai naudojo charakterių tipizaciją, dialogą ir ritmą (dažnai rašė alexandrinais), taip pat derino teatro elementus su šokiu ir muzika — bendradarbiaudamas su kompozitoriumi Jean-Baptiste Lully jis sukūrė komiškus spektaklius-komedijas su baletu (comédie-ballet).

Svarbiausios pjesės

Moljeras parašė daug pjesių, iš kurių dauguma ir šiandien yra statomos. Tarp žymiausių:

  • Tartiufas — "Tartiufas" (satyrinė komedija apie fanatizmą ir veidmainystę);
  • Le Misanthrope (liet. "Nemėgstantysis") — apie idealizmo ir socialinių manierų konfliktą;
  • L'Avare (liet. "Skūpas") — komedija apie godumą;
  • Le Bourgeois gentilhomme — buržua ir jo siekis tapti kilminguoju, derinantis komediją ir muzikinį spektaklį;
  • Le Médecin malgré lui (liet. "Gydytojas prieš savo valią") — liaudiška komedija apie netikėtą vaidmenį;
  • Le Malade Imaginaire (angl. The Hypochondriac) — Moljero paskutinė pjesė, kurioje jis taip pat atliko pagrindinį vaidmenį.

Sceninis gyvenimas ir mirtis

Kaip ir daugelyje savo komedijų, Moljeras dažnai atlikdavo pagrindinius vaidmenis — jo sceninis temperamento ir komiškas polinkis pelnė didelę publikos simpatiją. Paskutinė Moljero pjesė buvo Le Malade Imaginaire, angliškai vadinama The Hypochondriac. Jis patyrė sveikatos problemų ir 1673 m. per ketvirtąjį spektaklį susirgo scenoje. Istoriniai šaltiniai rodo, kad jis apalpęs scenoje buvo nugabentas namo ir tą pačią naktį mirė. Dėl išankstinių nesutarimų su bažnyčia jam iš pradžių nebuvo leista gauti viešų religinės apeigos laidotuvių ar būti palaidotam tradicinėse bažnytinėse kapinėse; karaliaus įsikišimas ir dvaro veiksmai leido išspręsti laidotuvių klausimą kitaip.

Palikimas

Moljeras paliko gilų pėdsaką Vakarų teatro istorijoje. Jo pjesės iki šiol statomos visame pasaulyje, o vardas „Moljeras“ tapo sinonimu ryškiai, nuodugniai ir juokingai atskleistam žmogaus elgesiui. Jis prisidėjo prie komedijos žanro išvystymo, sujungė literatūrinį meistriškumą su aktoriniu temperamentu ir suteikė teatrui naują socialinio komentaro formą. Moderniame teatre jo įtaka matoma tiek struktūroje, tiek žanro kombinacijose — satyroje, farsų elementuose ir komedijų moralinių temų atskleidime.

Moljero paveldas gyvena ne tik per pjeses, bet ir per teatro tradicijas: prancūzų kalboje jo vardas įkvėpė teatrinius apdovanojimus ir pavadinimus, o aktoriai bei dramaturgai iki šiol mokosi iš jo meistriškumo. Jo kūryba primena, kad juokas gali būti aštrus ginklas prieš neteisybę, veidmainystę ir išdidumą.