Bermudų trikampis, kartais dar vadinamas Velnio trikampiu, – tai populiariai apibūdinama teritorija vakarinėje Šiaurės Atlanto vandenyno dalyje. Dažniausiai trikampis brėžiamas jungiant tris taškus: Majamį (Florida), Bermudus ir San Chuaną (Puerto Rikas). Tikslios ribos nėra vienodos – pagal skaičiavimus plotas siekia kelis šimtus tūkstančių kvadratinių mylių (dažnai minima maždaug 500 000 sq mi, apie 1,3 mln. km²). Populiariuose pasakojimuose apie šį regioną akcentuojami dažni rūko, staigių vėjo šuorų ir nenuspėjamų atmosferos reiškinių aprašymai, tačiau moksliniai tyrimai priežastis aiškina natūraliais veiksniais.

Mitai ir faktai

Per ilgą laiką apie Bermudų trikampį susiformavo daug mitų. Kai kurie teigia, jog paslaptys susijusios su paranormaliomis ar nežemiškomis būtybėmis. Kiti praneša apie tariamus draudimo įmokų padidinimus šioje srityje arba slaptus vyriausybės tyrimus. Tačiau dauguma tokių teiginių buvo paneigti arba išpūsti:

  • Draudimo kompanijos nenurodo specialių įmokų už plaukiojimą ar skrydžius per Bermudų trikampio sritį; jokios patikimos dokumentacijos, kad tokios nuostatos būtų įprasta praktika, nėra.
  • JAV kariuomenė ir kitų institucijų oficialūs duomenys nerodo, kad šioje zonoje avarijų skaičius būtų neproporcingai didesnis, palyginti su kitomis tokio pat dydžio, tankiai naudotomis jūrų ir oro erdvėmis.
  • Tyrėjai, ypač Lawrence D. Kusche'as savo knygoje "The Bermuda Triangle Mystery-Solved", parodė, kad daug istorijų yra netikslios arba išgalvotos, o kai kurios – sudėtos iš kelių skirtingų incidentų.

Garsiausi dingimai

Trikampio istorija susieta su keletu žinomų dingimų ir pranešimų, kurie paskatino sąmokslo teorijas:

  • 1945 m. gruodžio 5 d. – „Flight 19“: penki JAV jūrų pėstininkų torpediniai bombonešiai (TBM Avenger) dingo vykdami treniruotę prie Floridos krantų. Skrydžio vadas, leitenantas Charles C. Taylor, pranešė apie navigacinį sutrikimą ir disorientaciją; paieškoje dingusių orlaivių nerasta. Paiešką vykdęs PBM patrulinis lėktuvas taip pat dingo – pranešta apie sprogimą vandens paviršiuje, tačiau priežastis neaiški.
  • 1948 m. sausio 30 d. – BSAA G‑AHNP "Star Tiger": avarija dingo skrendant iš Lisabonos į Bermudus. Tarp keleivių buvo buvęs RAF maršalas Sir Arthuras Coninghamas. Lėktuvo likučių nerasta, priežastis nenustatyta.
  • 1948 m. gruodžio 28 d. – DC‑3 (San Chuanas–Majamis): naktį dingo keleivinis DC‑3; įvykis įkvėpė vėlesnius pasakojimus ir popkultūrą (pavyzdžiui, serialo "Saulėlydžio zona" (The Twilight Zone) epizodus).
  • 1949 m. sausio 17 d. – BSAA G‑AGRE "Star Ariel": dingo tarp Bermudų ir Kingstonas (Jamaika). Abi BSAA avarijos (Star Tiger ir Star Ariel) sustiprino viešą susidomėjimą zona.
  • "Ellen Austin" legenda: pasakojama, kad burlaivis rado apleistą laivą, paskyrė įgulą nuplukdyti jį į uostą, bet vėliau laivas vėl rastas be įgulos arba dingo per audrą. Lawrence D. Kusche'as ir kiti tyrėjai nerado patikimų XIX a. laikraščių įrašų, kurie patvirtintų šią istoriją; pasakojimas stebimai kilo vėlesnėse publikacijose ir galėjo būti iškraipytas per dešimtmečius.
  • 1918 m. – USS Cyclops (AC‑4): JAV karinio jūrų laivyno sunkusis krovininis laivas dingo su 306 žmonių įgula. Nors įvairios teorijos (įskaitant sabotažą ar priešo ataką) buvo keliamos, tyrimai rodo, kad laivas galėjo nuskęsti dėl pernelyg didelio krovinio ir blogo oro. Kai kurie tyrėjai rado įrodymų apie audrą šiuo periodu, o Kusche'as atkreipė dėmesį į galimas administracines klaidas ir silpną įrodymų bazę dėl kitų, fantastinių versijų.

Galimi paaiškinimai

Ilgainiui dauguma dingimų paaiškinami natūraliais arba žmogaus klaidomis grindžiamais veiksniais:

  • Orai ir vandenyno sąlygos: regionas priklauso uraganų zonai, čia dažnai būna staigių audrų, smarkių bangų ir tankus rūkas, kurie gali sukelti katastrofas arba nepalikti palankių sąlygų likučiams plūduriuoti.
  • Golfo srovė: stipri srovė gali greitai nunešti laužą ir palikti mažai įrodymų apie avariją.
  • Žmogiškos klaidos ir navigacijos problemos: istoriniu laikotarpiu navigacinė įranga ir radijo ryšys buvo riboti; klaidos, dezorientacija skrydžių vadovų tarpe ir neteisingas kuro apskaičiavimas – dažni paaiškinimai.
  • Magnetinės anomalijos ir instrumentų klaidos: nors magnetiniai pakitimai gali paveikti kompasus tam tikrose vietovėse, neįrodyta, kad Bermudų trikampyje būtų tokių anomalijų, kurios aiškiai sukeltų masines katastrofas.
  • Mėginimai panaudoti scenarijus (pvz., metano hidratai): kartais minimas scenarijus, kad išsiskiriant metano burbuliams sumažėja vandens tankis ir laivai grimzta staiga; šiai teorijai trūksta tvirto empirinio palaikymo ir ji nepaaiškina lėktuvų dingimų.

Moksliniai tyrimai ir ataskaitos

Profesionalūs tyrėjai ir institucijos (pvz., NOAA) pažymi, kad regione nepriklausomai nuo jo reputacijos nėra įrodymų, jog nelaimingų atsitikimų dažnis būtų iš esmės didesnis nei kitur – ypač atsižvelgus į jūros ir oro eismo intensyvumą. Lawrence D. Kusche'as ir kiti mokslininkai daugeliu atvejų atsekė šaltinius, parodė datos klaidas, netikslius skaičius ir sensacingumo siekį, kuris smarkiai iškreipė pranešimus spaudoje ir literatūroje.

Išvada

Bermudų trikampis tęsia gyvuoti kaip kultūrinė legenda ir įkvėpimo šaltinis knygoms, filmams bei teorijoms. Tačiau daugelis „paslapčių“ yra paaiškinamos paprastais, žemiškais veiksniais: audromis, Golfo srovės poveikiu, žmogiškomis klaidomis ir istorinių faktų iškraipymais. Oficialūs šaltiniai neretai pabrėžia, kad nėra rimtų duomenų apie nežemišką veiklą ar ypatingą riziką būtent šioje geografinėje zonoje.