Plattdüüütsch yra germanų kalbų grupės atstovė, dažniau vadinama Low German arba Low Saxon (angl.), o vokiškai — Plattdeutsch. Tai Vakarų germanų šakos kalba, kurią fonetiškai ir leksine struktūra artimesnė anglų ir olandų kalboms nei šiuolaikinei aukštavokiečių (Hochdeutsch) kalbai — dėl to, kad Plattdeutsch neprisijungė prie vadinamojo aukštavokiškojo priebalsių poslinkio (High German consonant shift). Pagrindiniai bruožai: palyginti konservatyvi fonetika, savitos žodžių galūnės ir vietinės leksikos ypatumai. Pavyzdžiui, žodžiai gali būti artimesni olandų ar anglų atitikmenims (maken ≈ angl. make, oland. maken, vok. machen), arba water vietoje vokiško Wasser, Ik bün vietoje vokiško Ich bin.
Plattdüüütsch vartojama daugiausia šiaurės Vokietijoje. Ji tradiciškai buvo paplitusi nuo Rytų Prūsijos ir šiaurės Lenkijos, per šiaurės Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją iki Diunkerko Prancūzijoje. Vokietijoje žemutinės vokiškosios tarmės buvo plačiai vartojamos Žemutinėje Saksonijoje (Niedersachsen), Šlezvige-Holšteine (Schleswig-Holstein), Meklenburge–Priešpilioje (Mecklenburg-Vorpommern), Bremene, Hamburge ir kai kuriose Šiaurės Reino-Vestfalijos dalyse. Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnės urbanizacijos, standartinės vokiškosios švietimo sistemos bei masinės medijos poveikis sumažino kasdienį kalbos vartojimą — todėl ši kalba dabar saugoma daugiausia Vokietijoje ir Nyderlanduose. Be to, žemutinės vokiečių atmainos (plačiau žinomos kaip Plautdietsch) gyvuoja ir diaspora, ypač tarp menonitų bendruomenių Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei kitur.
Apytikriais skaičiavimais, Plattdeutsch kalbėtojų yra nuo 3 iki 10 milijonų. Daug žmonių kalbą supranta pasyviai (pvz., senesnės kartos šeimose), tačiau aktyvių vartotojų — mažiau; galimai apie 3 mln. žmonių kalba gerai arba labai gerai, arba tai yra jų gimtoji kalba. Kalbos vartojimo paplitimas skiriasi priklausomai nuo regiono ir kartos: vyresnės kartos miestuose dažniau kalba ar supranta Platt, jaunimo tarpe vartojimas — kuklesnis.
Tarmės ir skirtumai
Plattdeutsch nėra viena vieninga kalba, ji sudaryta iš kelių tarminių grupių. Pagrindinės tarminės atmainos apima:
- Šiaurės (Nordniederdeutsch / Nordplatt) — šiaurinė Vokietijos dalis ir pakrantės zonos;
- Vakarų (Westniederdeutsch / Westplatt) — apima Nyderlandų žemes ir vakarinę Vokietijos dalį (pvz., Vakarųfaliniją);
- Rytų (Ostniederdeutsch / Ostplatt) — istoriškai paplitusi Rytų Vokietijoje ir Rytų Prūsijoje; iš jos kilusios Plautdietsch tarmės, kurios išsiplėtė kartu su menonitų migracijomis.
Raida, rašyba ir kultūra
Nėra vieningos visuotinės rašybos, kurią visiems Plattdialektams priimtų visi kalbėtojai; naudojamos regioninės rašybos tradicijos ir kelios standartizacijos iniciatyvos. Per pastaruosius dešimtmečius sukaupta literatūra, vaikų knygos, žodynai ir gramatikos darbai, taip pat verčiami kultūriniai tekstai bei Biblijos ištraukos. Radijas, televizija, vietinės scenos pasirodymai ir festivaliai prisideda prie kalbos išlikimo ir populiarinimo.
Išsaugojimas ir teisinė padėtis
Plattdeutsch statusas priklauso nuo šalies. Nyderlanduose žemutinės saksonų (Nedersaksisch) atmainos pripažįstamos kaip regioninė kalba ir remiamos tam tikromis švietimo bei kultūrinėmis priemonėmis. Vokietijoje taip pat yra iniciatyvų kalbai išsaugoti: mokyklų programos, kursai suaugusiems, radijo laidos ir vietiniai kultūros projektai. Vis dėlto urbanizacija ir standartinės kalbos dominavimas daro įtaką kalbos vartojimo mažėjimui, todėl tęsiamos aktyvios priemonės — tęstiniai kursai, leidinių rėmimas, jaunimo įtraukti projektai ir vietos bendruomenių iniciatyvos.
Plattdeutsch turi svarbią vietą regioninėje tapatybėje, liaudies kultūroje ir savitos literatūros bei muzikinės tradicijos atminčiai. Tolimesnis kalbos gyvybingumas priklausys nuo švietimo, žiniasklaidos įsitraukimo ir jaunųjų kartų motyvacijos mokytis ir vartoti šias tarmes kasdienėje bei kultūrinėje aplinkoje.
