Šlezvigas-Holšteinas – Vokietijos šiauriausia žemė, sostinė Kylis
Šlezvigas-Holšteinas — Vokietijos šiauriausia žemė, ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūromis; sostinė Kylis, turtinga istorija, pajūrio peizažai ir kultūrinės įvairovės.
Šlėzvigas-Holšteinas yra šiauriausia iš 16 Vokietijos žemių (vok. Bundesländer). Daniškas pavadinimas yra Slesvig-Holsten, žemaitiškas pavadinimas - Sleswig-Holsteen, o fryzų kalba - Sleeswyk-Holstein.
Šlėzvigas-Holšteinas šiaurėje ribojasi su Danija, vakaruose - su Šiaurės jūra, rytuose - su Baltijos jūra ir Meklenburgu-Pomeranija, pietuose - su Žemutine Saksonija ir Hamburgu. Šios žemės sostinė yra Kylis.
Yra 4 nepriklausomi miestai:
- Kylis (Kiel)
- Liubekas (Lübeck)
- Flensburgas (Flensburg)
- Neumünsteris (Neumünster)
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Plotas: apie 15 802 km². Gyventojų skaičius: apie 2,9 mln. (skaičius kinta priklausomai nuo metų). Šlėzvigas-Holšteinas yra išsidėstęs tarp dviejų jūrų, todėl teritorijoje gausu pakrančių, salų ir lagūnų.
Administracinis suskirstymas
Žemė padalinta į rajonus (Landkreise) ir nepriklausomus miestus. Tarp žinomiausių rajonų yra Nordfriesland, Schleswig-Flensburg, Rendsburg-Eckernförde, Plön, Stormarn ir kt. Sostinė Kylis yra administracinis ir politinis centras.
Istorija trumpai
Regionas turi sudėtingą istoriją, kurią ženklina daniški ir vokiški įtakojimai. Šlėzvigas ir Holšteinas istoriniu požiūriu buvo skirtingų priklausomybių sritis, o XIX a. čia kilo ginčai dėl teritorijų, kurie virto didesniais karais (pvz., 1864 m. Antrasis Šlėvigo karas). Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. vyko referendumas (plebisitas) Šlėvigo srityje: šiaurinė dalis grįžo Danijai, pietinė dalis liko Vokietijoje. Ilgainiui regionas tapo Vokietijos federacinės sistemos dalimi.
Kultūra ir kalbos
Šlėzvigas-Holšteinas yra daugiakalbis regionas. Čia gyvena danų tautinė mažuma ir šiaurės fryzai, todėl šalia vokiškos kultūros gyvuoja danų ir fryzų tradicijos. Taip pat paplitusi žemutinė vokiečių tarmė (Plattdeutsch). Regiono kultūrą papildina stipri jūrų tradicija, žvejyba, folkloras ir gausūs muzikos bei meno renginiai.
Ekonomika
Regiono ekonomika remiasi keliomis pagrindinėmis sritimis:
- Jūrinė prekyba ir uostai: Kylis, Liubekas, Flensburgas ir kiti uostai svarbūs krovinių ir keleivių srautams į Skandinaviją ir Baltijos regioną.
- Laivybos ir laivų statyba: istorinis laivų statybos sektorius, jūrų pramonė ir laivų aptarnavimas.
- Žemės ūkis: pienininkystė, javų ir rapsų auginimas.
- Turizmas: pajūrio kurortai, salos (pvz., Sylt, Föhr, Amrum, Fehmarn) ir gamtos parkai pritraukia daug lankytojų.
- Atsinaujinanti energetika: vėjo energetika, tiek ant kranto, tiek jūroje, yra sparčiai plėtojama.
Gamtos įvairovė ir turizmas
Regionas išsiskiria dviejų jūrų pakrantėmis: iš vakarų driekiasi plati Šiaurės jūros Dumblo zona (Wadden Sea), kuri yra saugoma kaip nacionalinis parkas ir įtraukta į UNESCO paveldo zonas; iš rytų yra smėlėtos Baltijos jūros įlankos ir smėlėti paplūdimiai. Populiarios turistinės veiklos – buriavimas, žvejyba, paukščių stebėjimas, dviračių maršrutai ir poilsis kurortuose. Kieler Woche (Kylio savaitė) yra viena didžiausių buriavimo švenčių pasaulyje ir svarbus regiono kultūros bei turizmo renginys.
Transportas ir infrastruktūra
Svarbiausias transporto objektas – Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas), jungiantis Šiaurės ir Baltijos jūras ir sutrumpinantis laivų kelią tarp šių dviejų jūrų. Taip pat regione yra gerai išvystyta kelių ir geležinkelių tinklas (autobaunai A7, A23, A1 ir kt.), keltų linijos į Skandinaviją bei regioniniai oro uostai.
Kylis – žemės sostinė
Kylis (sostinė) yra svarbus pramonės, mokslo ir uosto centras. Mieste veikia universitetas (Kieler Universität), jūrų tyrimų įstaigos, laivų statykla ir tarptautinis keltų susisiekimas. Kylis taip pat žinomas dėl didelių laivybos ir buriavimo renginių, ypač Kieler Woche.
Trumpa santrauka
Šlėzvigas-Holšteinas – tai unikalus vokiečių regionas, kuriame susilieja danų, fryzų ir vokiškos tradicijos. Dėl savo geografinės padėties tarp dviejų jūrų, stiprios jūrinės ekonomikos, gausios istorijos ir įspūdingos gamtos jis išlieka svarbiu tiek Vokietijos, tiek Šiaurės Europos centru.
Kaimas
Kraštas yra lygumų, beveik nėra kalnų. Aukščiausias valstijos kalnas yra Bungsbergas, kurio aukštis siekia tik 168 m. Yra daug ežerų, ypač rytinėje Holšteino dalyje, vadinamoje Holšteino Šveicarija (Holsteinische Schweiz) arba Šveizijos Šveicarija (Schweiziann-Schwezalia). Ploną pavadinimą ji gavo dėl to, kad joje yra daug mažų kalnų, atsiradusių per paskutinį ledynmetį.
Holšteino Šveicarija nuo Bungsbergo
Ieškoti