Senegalas yra viena svarbiausių upių Vakarų Afrikoje. Jo ilgis siekia apie 1 800 km, ji yra Senegalo ir Mauritanijos siena. Senegalo vardas minimas jau antikiniuose šaltiniuose — Plinijus Vyresnysis ją vadino Bambotu (nuo žodžio, reiškiančio "hipopotamas"), o Klaudijus Ptolemėjas — Nija. Kartaginietis Hanno apie 450 m. pr. m. e. plaukė šia upe, kai iš Kartaginos keliavo į Kamerūno kalną Gvinėjos įlankoje. Kartagina buvo sugriauta 146 m. pr. m. e., tačiau iki tol iš čia tikriausiai vyko prekyba į Viduržemio jūrą.

Kilmė ir baseinas

Senegalo upė susidaro susiliejus dviejų pagrindinių šaltinių — Semefės ir Bafingo upių — Bafoulabėje. Semefės ir Bafingo upių ištakos yra Gvinėjoje. Bafingo upė teka per Malį, o Semefė yra Malio ir Senegalo siena. Visa upės baseino teritorija apima daug įvairių kraštovaizdžių — nuo kalnuotų aukštumų ištakose iki lygumų ir pakrančių deltų žemupyje.

Maršrutas ir kraštovaizdis

Netoli upės žiočių Senegalas teka per Bifešą, o upėje yra sala. Šioje saloje yra Sen Luiso miestas, svarbus istorinis ir administracinis centras. Toliau upė pasuka į pietus. Čia upę nuo Atlanto vandenyno skiria plona smėlio linija. Ši smėlio linija vadinama Langue de Barbarie. Už jos upė įteka į Atlanto vandenyną, formuodama deltą ir pakrančių lagūnas, kurios yra svarbios paukščių migracijos ir žuvininkystės zonos.

Užtvankos, inžinerija ir žemės ūkis

Upėje pastatytos dvi reikšmingos užtvankos: užtvankos — Manantali (kartais rašoma Manantalio) užtvanka Malyje ir Maka‑Diama užtvanka Mauritanijos ir Senegalo pasienyje, netoli jūros. Manantali užtvanka sukuria didelį rezervuarą, kuris naudojamas hidroelektrinei, laistymui ir užtikrinant vandens tiekimą sausuoju sezonu. Maka‑Diama užtvanka stabdo sūraus vandens patekimą į upės žemupį ir saugo dirbamąsias žemes nuo salinizacijos.

Hidrologija ir intakai

Senegalo upės vanduo išteka iš 483 181 km² sausumos. Metinis vandens kiekis labai kinta priklausomai nuo lietaus metų—vidutiniškai kasmet upe išteka maždaug 20–25 km³ vandens. Į Senegalo upę įteka keli reikšmingi intakai, tarp kurių Faleme, Karakoro ir Gorgolo upės; jie gerokai papildo srautus liūčių sezono metu.

Istorija ir kultūrinė reikšmė

Senegalas ilgą laiką buvo prekybos, migracijos ir kultūrinių mainų kelias. Upės žiotys ir sala prie jų tapo kolonijinių ir vietinių centrų vieta — garsiausias pavyzdys yra Sen Luisas. Antikiniai keliautojai ir kartaginiečiai pažymėjo upę savo kronikose, o vėlesniais laikais ji buvo svarbi transsaharinės prekybos ir kolonijinės administracijos dalis.

Ekologija ir ekonominė reikšmė

Senegalo baseinas yra biologinės įvairovės regionas: čia gyvena žuvys, paukščiai, buvusios hipopotamų ir krokodilų populiacijos, ir daugybė sausumos bei vandens augalų. Upė ir jos potvyniai palaiko rugsėjimo zonomis pagrįstą žemdirbystę, žuvininkystę bei ganyklas vietos bendruomenėms. Hydrotechniniai statiniai užtikrina energiją, laistymą ir vandens tiekimą.

Problemos ir tarptautinis valdymas

Senegalo baseinas susiduria su keliomis aplinkos ir socialinėmis iššūkiais: periodiniai sausrų ir potvynių ciklai, sūraus vandens įsiskverbimas žemupyje, užteršimas, intakų reguliavimas ir erozija. Dėl užtvankų ir klimato kaitos keičiasi vandens režimas, o tai turi įtakos tradiciniams žemės ūkio ir žuvininkystės metodams.

1972 m. Malis, Mauritanija ir Senegalas įsteigė Sénégal Sénégal Fleuve mise en valeur du fleuve Organisation (OMVS). Ši organizacija koordinuoja tarptautinį upės valdymą, plėtros projektus, investicijas į infrastruktūrą ir konfliktų sprendimą dėl vandens išteklių. Gvinėja prie šios organizacijos prisijungė 2005 m, kas leido geriau integruoti ištakų regioną ir užtikrinti bendrą vandens išteklių valdymą.

Ateities perspektyvos

Tęstinis bendradarbiavimas tarp baseino šalių, darnus užtvankų eksploatavimas, potvynių valdymo praktikos ir aplinkos apsaugos priemonės yra būtinos išsaugoti Senegalo upės ekosistemas ir užtikrinti, kad ji toliau teiktų ekonominę ir ekologinę naudą milijonams žmonių regione.