Senegalas — Vakarų Afrikos respublika: geografija, istorija, ekonomika
Senegalo Respublika (pranc. République du Sénégal) – šalis Vakarų Afrikoje. Sostinė – Dakaras. Senegalas užima beveik 197 000 km² plotą ir gyventojų skaičius siekia apie 17 mln. (atestacijos ir gyventojų skaičiaus vertinimai kinta, ankstesnėse žinutėse minimas ~13 mln.). Klimatas daugiausia tropinis: ryškūs du metų sezonai – sausasis (harmattan) ir lietingasis sezonas. Šiaurinė šalies dalis pereina į Sahelio zoną, pietuose – drėgnesnės sudanietiškos savanos.
Geografija ir administracija
Senegalas apima vakarų Afrikos pusiasalį, į vakarus smailėjantį iki Gvinėjos įlankos. Šalies rytinėje dalyje vingiuoja Senegalo upė, kuri dalinai riboja su kaimynine Mauritanija. Senegalas ribojasi su Mauritanija, Malio Respublika, Gvinėja ir Gvinėja-Bisau; taip pat aptvaru praktiškai apsupa Gambiją, kuri įsiterpusi į šalies pakrantę.
Administraciniu požiūriu šalis suskirstyta į regionus (administraciniai vienetai dažnai keičiasi), miestai kaip Dakaras, Saint-Louis, Ziguinchor ir Kaolack yra svarbūs administraciniai ir ekonominiai centrai.
Istorija
Teritorijoje gyvavo įvairios prieškolonijinės valstybės ir karalystės (pvz., Džolofas, Tekrūras). XIX a. didelę dalį teritorijos užvaldė Prancūzija; kolonijinis laikotarpis paliko didelį poveikį šalies kalbai, administracijai ir ekonomikai. 1960 m. Senegalas paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos (nepriklausomybės procesas vyko 1960 m.). Nuo nepriklausomybės laikų Senegalas dažniausiai laikomas viena iš stabiliausių demokratinių valstybių Vakarų Afrikoje, nors politinėje scenoje pasitaiko ir krizinių periodų.
Gyventojai ir kultūra
Senegalo gyventojai – etniškai įvairūs: svarbiausios grupės yra wolofai, puularai (fula), sereriai, diolas ir kitos. Prancūzų kalba yra oficialioji valstybinė kalba, tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojama wolofų kalba bei vietiniai bambuko ir mandingo dialektai. Religija: dauguma gyventojų yra musulmonai (daugiausia sufizmo brolijos), taip pat yra krikščionių ir tradicinių tikėjimų atstovų.
Kultūriniai akcentai: muzika (pvz., mbalax), literatūra, tradiciniai amatai. Istorinės ir kultūrinės vietos, tokios kaip Île de Gorée ir Saint-Louis, yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ekonomika
Pagrindinės pramonės šakos yra žuvų perdirbimas, fosfatų kasyba, trąšų gamyba, naftos perdirbimas, statybinės medžiagos, laivų statyba ir remontas. Žemės ūkis išlieka svarbus užimtumo šaltinis; tradiciškai svarbiausias eksporto produktas buvo žemės riešutai (arašidai).
Svarbūs prekiniai augalai ir žemės ūkio produktai:
- žemės riešutai (arašidai),
- cukranendrės,
- medvilnė,
- šparaginės pupelės,
- pramoniniai pomidorai, vyšniniai pomidorai,
- melionai ir mangai.
Be to, didelę reikšmę turi žvejybos sektorius (pajūrio miestai, ypač Dakaras), turizmas (pakrantės, istorinės vietos), taip pat pervedimai iš užsienio. Pastaraisiais metais vyksta energetinių išteklių (nafta, dujos) paieškos ir investicijos gamybos plėtrai.
Transportas ir infrastruktūra
Portas Dakaras yra vienas svarbiausių Vakarų Afrikos uostų, o tarptautiniai oro ryšiai palaikomi per Blaise Diagne tarptautinį oro uostą. Šalies keliai jungia pagrindinius regionų centrus, tačiau vidinė transporto infrastruktūra dar reikalauja investicijų, ypač atokesnėse vietovėse.
Politika
Senegalas yra prezidentinė respublika su daugiapartine sistema. Macky Sall buvo išrinktas prezidentu 2012 m. ir tapo reikšminga figūra šalies politikoje. Politinis gyvenimas pasižymi aktyvumu ir periodinėmis reformomis; šalies demokratiniai procesai vertinami palyginti palankiai tarp regioninių kaimynių.
Iššūkiai ir perspektyvos
Senegalui būdingi keli ilgalaikiai iššūkiai:
- ekonomikos diversifikacija ir nedarbo mažinimas, ypač tarp jaunimo,
- kovos su skurdu ir nelygybe programos,
- klimato kaita ir desertifikacija, paveikianti žemės ūkį bei gyventojų migraciją,
- tvarus išteklių valdymas (žuvys, fosfatai, miškai) ir atsakingas naftos ir dujų sektoriaus plėtojimas.
Investicijos į švietimą, sveikatos priežiūrą, infrastruktūrą ir regioninį bendradarbiavimą yra raktas į ilgalaikį augimą ir stabilumą.
Istorija
XV a. portugalai atvyko į Gorės salą prie Dakaro krantų. XVII a. ten taip pat atvyko prancūzai ir olandai. Šios Europos šalys salą naudojo kaip vergų iš žemyno, kontroliuojamo musulmonų Volofų imperijos, prekybos punktą. Vėliau Prancūzija vergiją paskelbė neteisėta, tačiau netrukus, apie 1850 m., prancūzai ėmė užkariauti volofus. Iki 1902 m. Senegalas buvo Prancūzijos kolonijos Prancūzijos Vakarų Afrika dalis.
1959 m. sausį Senegalas ir Prancūzijos Sudanas susijungė į Malio federaciją, kuri 1960 m. birželio 20 d. tapo visiškai nepriklausoma pagal 1960 m. balandžio 4 d. su Prancūzija pasirašytą susitarimą dėl nepriklausomybės ir valdžios perdavimo. Tai truko neilgai ir Senegalas bei Malis suskilo į atskiras valstybes. 1982-1989 m. Senegalas ir Gambija susijungė į Senegambiją.
Geografija
Senegalo šiaurėje teka Senegalo upė. Į šiaurę nuo upės yra Mauritanija. Rytuose šalis ribojasi su Maliu, pietuose - su Bisau Gvinėja, o pietryčiuose - su Gvinėja. Gambija yra dar viena Senegalo valstybė, esanti palei Gambijos upę. Jos ilgis - apie 300 km.
Senegalo šiaurė yra Sahelio dalis. Aukščiausias kalnas yra 581 m aukščio. Lietingasis sezonas trunka nuo birželio iki spalio mėn. Vidutinė temperatūra pakrantėje yra apie 24 °C, o šalies gilumoje - apie 27 °C.
Regionai
- Dakaras
- Diourbel
- Fatick
- Kaffrine
- Kaolack
- Kedougou
- Kolda
- Louga
- Matam
- Saint-Louis
- Sédhiou
- Tambacounda
- Thiès
- Žiguinčoras