Rumba — afrokubietiška muzika ir tarptautinis lotynų balinis šokis

Rumba — atrask afrokubietiškos muzikos ritmus ir jausmingą tarptautinį lotynų balinį šokį, lėčiausią ir elegantišką konkurencinį šokį.

Autorius: Leandro Alegsa

Rumba — tai muzikos ir šokio terminas, turintis dvi skirtingas, bet susijusias reikšmes.

Kilmė ir afrokubietiška rumba

Pirma reikšmė – tai afrikietiško paveldo kubietiška, bendruomeninė ritminė praktika ir gatvės šokis. Afrokubietiška rumba susiformavo XIX a. Kuboje (ypač Havanoje ir Matanzase) kaip Afrikos vergų palikimo ir Iberijos muzikos bei šokio samplaika. Tai socialinis renginys, kuriame dalyvauja vokalas, ritmai ir improvizuoti šokio dialogai tarp šokėjų ir muzikantų.

Afrokubietiškos rumbos formos

Afrokubietiškoje rumboje išskiriamos kelios pagrindinės formos, kiekviena turi savitą muziką, ritmą ir šokių manierą:

  • Yambú – lėtesnė, švelnesnė forma, tradiciškai laikoma „senųjų“ rytmų šokiu.
  • Guaguancó – populiariausia forma, dažnai turi flirtą ir „užkabinimo“ (vadinamąjį vacunao) elementą tarp vyro ir moters.
  • Columbia – vyriškas, improvizuotas solo šokis, greitesnis ir virtuoziškesnis, dažnai atliekamas su džiaugsminga konkurencija.

Muzika, ritmas ir instrumentai

Afrokubietiška rumba grindžiama poliritminiais modeliais, kuriuos suteikia:

  • konga (kongos būgnai),
  • kubaškos ar mažesnės rankinės perkusijos,
  • claves (ritminis „klavišas“ arba kertinis ritmas),
  • balsinis atsakas ir solo giedojimas.

Muzikantai naudoja call-and-response (kviečiamasis–atsakomasis) vokalą, improvizacijas ir dinamikos pokyčius, kurie skatina šokėjų interpretacijas ir ritmines variacijas.

Tarptautinė (balinė) rumba

Antra reikšmė – tai vienas iš tarptautinių Lotynų Amerikos balinių šokių. Šia prasme rumba yra lėčiausias iš penkių konkurencinių tarptautinių Lotynų Amerikos šokių; kiti yra Paso doble, Samba, Cha-cha-cha ir Džaivas. Tarptautinė balinė rumba kilusi iš Kuboje vykusių šokių tradicijų ir jų interpretacijos Europoje bei JAV pirmojoje XX a. pusėje.

Tarptautinės rumbos muzikinė medžiaga daugeliu atvejų artima bolero-son ritmams — būdingas lėtas, jausmingas tempas ir romantinė nuotaika. Tarptautinis stilius buvo suformuotas studijuojant kubietiškus šokius ikirevoliuciniu laikotarpiu ir vėliau sisteminant mokymo programose.

Technika ir choreografija

Tarptautinė rumba pasižymi lėtu, sensualiu judesiu — ypač akcentuojant klubų darbą, kūno stabilumą ir aiškų partnerių ryšį. Dažniausiai naudojamos techninės gairės:

  • ryškus Cuban motion (klubų sukimasis ir svorio pernešimas per sulenktas kelius),
  • laikysena: stačią viršutinę kūno dalį ir aiškus rankų sutelpimas į partnerį,
  • laiko skaitliukas: daugelyje mokomųjų sistemų rumba skaitoma kaip „slow – quick – quick“ (SQQ), kur slow užima dvi taktų dalis, o quick — po vieną taktą kiekvienas;
  • figūros: nuo intymių poros judesių iki dramatiškų sekvencijų, tarptautinėje versijoje dažnai randama ir „box step“ bei jį variuojančios eilės.

Skirtumai tarp kubietiškos ir balinės rumbos

  • Konkurencinė balinė rumba (tarptautinė): formalizuotas, partnerinis šokis, mokomas pagal standartizuotas taisykles, demonstruoja techniką, muzikos interpretaciją ir stilistinį grynumą.
  • Afrokubietiška rumba: socialinis, ritualinis ir improvizuotas; svarbūs bendruomenės aspektai, tradiciniai ritmai ir instrumentai.
  • Muzikos tempas ir ritminės akcentacijos skiriasi — kubietiška rumba dažnai yra daugiau poliritminė ir improvizuota, o balinė rumba pritaikyta tiesioginei melodijai ir aiškiai poros choreografijai.

Kultūrinis poveikis ir reikšmė

Rumba yra svarbi Kubos muzikos ir šokio istorijos dalis, turėjusi didelę įtaką kitoms Lotynų Amerikos bei tarptautinėms muzikos ir šokio formoms (pvz., son, bolero, salsa). Afrokubietiškos rumbos tradicijos išsaugo jėgainę, ritualą ir socialinį ryšį, o balinė rumba paplito kaip elegantiškas, muzikaliai reiklus partnerinis šokis sportinių ir pramoginių renginių scenoje.

Praktiniai patarimai norintiems išmokti

  • Mokantis rumbos verta pažinti ir kubietiškos muzikos ritmines tradicijas — tai praplečia judesių interpretaciją.
  • Fokusuokitės į kojų darbą ir kelio lankstumą — klubų judesys priklauso nuo svorio pernešimo per sulenktus kelius.
  • Klausykite muzikos ir mokykitės skaitliuko „slow–quick–quick“, bet leiskite sau ir improvizuoti, ypač jei domitės afrokubietiška rumba.

Apibendrinant: rumba yra daugiasluoksnė kultūrinė sąvoka — nuo afro-kubietiškų gatvės ritmų ir bendruomeninių šokių iki rafinuoto, tarptautinio balinio šokio. Abu kontekstai vienas kitą papildo ir suteikia rumbei tiek istorinės, tiek šiuolaikinės reikšmės.

Rumba už Kubos ribų

"The Peanut Vendor" buvo pirmasis Kubos muzikos įrašas, tapęs tarptautiniu hitu. Įrašas etiketėje buvo apibūdintas kaip rumba, galbūt dėl to, kad žodis "son" angliškai būtų nesuprantamas. Ši etiketė prilipo, ir XX a. trečiajame dešimtmetyje kilo "rumbos manija". Ši rumbos rūšis XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo pradėta šokti Amerikos ir Europos šokių salonuose ir pasižymėjo kintančiu tempu, kartais beveik dvigubai greitesniu nei šiuolaikinė šokių salės rumba.

Šokių salės rumba

Šiuolaikinis rumbos šokio stilius atsirado iš šokio mokytojo Monsieur Pierre (Pierre Zurcher-Margolle) studijų. Pjeras, tuo metu gyvenęs Londone, 1947, 1951 ir 1953 m. lankėsi Kuboje, kad išsiaiškintų, kaip ir ką tuo metu šoko kubiečiai. Intro

Tarptautinė šokių salės rumba yra lėtesnis, maždaug 120 dūžių per minutę šokis, kuris tiek muzikos, tiek šokio prasme atitinka tai, ką vyresnės kartos kubiečiai vadino bolero-son. Nesunku suprasti, kodėl, kad ir koks netikslus būtų pavadinimas, dėl patogumo ir rinkodaros tikslais rumba yra geresnis pavadinimas. Dėl tos pačios priežasties vėliau buvo pradėta vartoti salsą kaip bendrą Kubos kilmės populiariosios muzikos terminą.

Visuose Kubos socialiniuose šokiuose klubai per stovimą koją pasislenka, ir nors greitoje salsos šokyje tai beveik nepastebima, lėtame šokių salės rumbos šokyje tai labiau pastebima. Walteris Lairdas tai apibūdino taip:

[žengus žingsnį į šoną] "Perkelkite visą svorį ant šios pėdos, leisdami dubeniui judėti į šonus ir atgal taip, kad svoris būtų jaučiamas ties stovinčios pėdos kulnu. Atraminės kojos kelias fiksuojamas atgal".p9

Apskritai žingsniai yra kompaktiški, o šokis šokamas be pakilimų ir nuosmukių. Šis stilius yra autentiškas, kaip ir laisvų rankų naudojimas įvairiose figūrose. Pagrindinės figūros kilusios iš Havanoje ikirevoliuciniu laikotarpiu pastebėtų šokių judesių, o nuo to laiko jos susikūrė savo gyvenimą. Varžybinės figūros dažnai būna sudėtingos, ir tuo varžybinis šokis skiriasi nuo socialinio šokio. Išsamesnės informacijos galima gauti iš šokio mokymo organizacijų mokymo programų ir standartinių tekstų.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3