Rumba
Rumba - tai muzikos ir šokio terminas, turintis dvi skirtingas reikšmes.
Pirma, tai reiškia afrikietiško stiliaus kubietišką renginį, afrokubietiškos muzikos rumbos žanrą. Šis termino "rumba" vartojimas gerokai skiriasi nuo lotyniškojo balinio šokio.
Antra, tai vienas iš lotynų šokių. Šia prasme rumba yra lėčiausias iš penkių konkurencinių tarptautinių Lotynų Amerikos šokių. Kiti yra Paso doble, Samba, Cha-cha-cha ir Džaivas. Ši balinė rumba taip pat buvo šokama Kuboje pagal ritmą, kurį jie vadina bolero-son. Tarptautinis stilius atsirado studijuojant šokius Kuboje ikirevoliuciniu laikotarpiu.
Rumba už Kubos ribų
"The Peanut Vendor" buvo pirmasis Kubos muzikos įrašas, tapęs tarptautiniu hitu. Įrašas etiketėje buvo apibūdintas kaip rumba, galbūt dėl to, kad žodis "son" angliškai būtų nesuprantamas. Ši etiketė prilipo, ir XX a. trečiajame dešimtmetyje kilo "rumbos manija". Ši rumbos rūšis XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo pradėta šokti Amerikos ir Europos šokių salonuose ir pasižymėjo kintančiu tempu, kartais beveik dvigubai greitesniu nei šiuolaikinė šokių salės rumba.
Šokių salės rumba
Šiuolaikinis rumbos šokio stilius atsirado iš šokio mokytojo Monsieur Pierre (Pierre Zurcher-Margolle) studijų. Pjeras, tuo metu gyvenęs Londone, 1947, 1951 ir 1953 m. lankėsi Kuboje, kad išsiaiškintų, kaip ir ką tuo metu šoko kubiečiai. Intro
Tarptautinė šokių salės rumba yra lėtesnis, maždaug 120 dūžių per minutę šokis, kuris tiek muzikos, tiek šokio prasme atitinka tai, ką vyresnės kartos kubiečiai vadino bolero-son. Nesunku suprasti, kodėl, kad ir koks netikslus būtų pavadinimas, dėl patogumo ir rinkodaros tikslais rumba yra geresnis pavadinimas. Dėl tos pačios priežasties vėliau buvo pradėta vartoti salsą kaip bendrą Kubos kilmės populiariosios muzikos terminą.
Visuose Kubos socialiniuose šokiuose klubai per stovimą koją pasislenka, ir nors greitoje salsos šokyje tai beveik nepastebima, lėtame šokių salės rumbos šokyje tai labiau pastebima. Walteris Lairdas tai apibūdino taip:
[žengus žingsnį į šoną] "Perkelkite visą svorį ant šios pėdos, leisdami dubeniui judėti į šonus ir atgal taip, kad svoris būtų jaučiamas ties stovinčios pėdos kulnu. Atraminės kojos kelias fiksuojamas atgal".p9
Apskritai žingsniai yra kompaktiški, o šokis šokamas be pakilimų ir nuosmukių. Šis stilius yra autentiškas, kaip ir laisvų rankų naudojimas įvairiose figūrose. Pagrindinės figūros kilusios iš Havanoje ikirevoliuciniu laikotarpiu pastebėtų šokių judesių, o nuo to laiko jos susikūrė savo gyvenimą. Varžybinės figūros dažnai būna sudėtingos, ir tuo varžybinis šokis skiriasi nuo socialinio šokio. Išsamesnės informacijos galima gauti iš šokio mokymo organizacijų mokymo programų ir standartinių tekstų.
