Apipjaustymas: reikšmė, priežastys, metodai ir rizika

Žmonės nesutaria, ar apipjaustymas yra naudingas sveikatai ir seksualiniam malonumui. Žmonės, manantys, kad apipjaustymas yra gera idėja, gali nurodyti sveikatos priežastis. Apipjaustymas sumažina lytiškai plintančių ligų, tokių kaip ŽIV ir ŽPV, skaičių, apsaugo nuo tam tikrų rūšių vėžio, padeda atsikratyti infekcijų ir nemalonaus kvapo po apyvarpės oda. Jei apipjaustymas atliekamas netrukus po gimimo, berniukai rečiau serga šlapimo takų infekcijomis (ŠTI). ŠTI gali visam laikui pažeisti inkstus. Daugelis žmonių mano, kad apipjaustyta varpa atrodo geriau. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys mieliau žiūri į apipjaustytą varpą, į ją žiūri ir seksualinės veiklos metu, ypač jei ketina uždėti burną ant varpos. Šalyse, kuriose dauguma berniukų apipjaustomi dar kūdikystėje, tėvai kartais mano, kad iš neapipjaustytų berniukų bus tyčiojamasi. Kai kurie berniukai piktai elgiasi su berniuku, jei jo penis atrodo kitaip. Anksčiau patyčios buvo didesnė problema, kai berniukai mokykloje turėdavo kartu praustis po dušu po fizinio lavinimo pamokų arba prieš plaukimą.

Vakarų Keipo universitetas Pietų Afrikoje išvardija šiuos medicininio vyrų apipjaustymo (MMC) privalumus:

• Mažina ŽIV infekcijos riziką
• Mažesnė lytiškai plintančių infekcijų (LPI / lytiškai plintančių ligų) rizika - apipjaustytiems vyrams gali būti mažesnė tam tikrų lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV, rizika. Vis dėlto saugi lytinė praktika išlieka labai svarbi.
• Apipjaustymas naudingas lytinių partnerių sveikatai - apipjaustydami ne tik sumažinsite ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų riziką sau, bet ir savo partneriui.
• Geresnė higiena - apipjaustymas palengvina varpos plovimą. Be to, kai vaikinas neapipjaustytas, tarp varpos ir apyvarpės gali užsilaikyti drėgmė, todėl susidaro ideali terpė bakterijoms daugintis. Nuėmus apyvarpę atsikratoma drėgnos, šiltos ir tamsios aplinkos, kurioje gali veistis tokie virusai kaip ŽIV ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis, herpesas ir pūslelinė.
• Pašalina mėlynes ir įplėšimus lytinių santykių metu
• Sumažina varpos vėžio riziką - nors varpos vėžys pasitaiko retai, tačiau apipjaustytiems vyrams jis pasitaiko rečiau.
• Apipjaustymas sumažina jūsų partnerės riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
• Sumažėjusi šlapimo takų infekcijų rizika - bendra šlapimo takų infekcijų rizika vyrams yra nedidelė, tačiau šios infekcijos dažniau pasitaiko neapipjaustytiems vyrams.
• Neapipjaustytą varpą gali būti sunku išlaikyti 100 % šviežią visą laiką. Apipjaustymas palengvina varpos švaros palaikymo užduotį ir užtikrina, kad varpa išliktų švari, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

Kai kurie mitai apie medicininį vyrų apipjaustymą:

• Mitas: apipjaustymas turi įtakos vyro gebėjimui pastoti nuo partnerės.
• Tiesa: apipjaustymas neturi jokios įtakos vyro gebėjimui pastoti nuo partnerės. Čia svarbūs kiti veiksniai, pavyzdžiui, vaisingumas.
• Mitas: dėl apipjaustymo prarandama seksualinė funkcija ir malonumas.
• Tiesa: Nors gali šiek tiek sumažėti varpos galiuko jautrumas, MMC nesukelia seksualinės funkcijos ir malonumo praradimo. Tiesą sakant, keletas tyrimų, atliktų tarp vyrų po suaugusių vyrų medicininio apipjaustymo, rodo, kad labai nedaug vyrų teigia, jog po apipjaustymo jų seksualinės funkcijos pablogėjo. Dauguma vyrų teigia, kad jų padėtis pagerėjo arba nepasikeitė.

Viename 2015 m. atliktame tyrime nustatyta, kad apyvarpė vyrams nesukelia seksualinio atsako ir neatlieka seksualinės funkcijos. Vietoj to seksualinį atsaką dėl didelės lytinių kūnelių koncentracijos suteikia vainikėlis ir varlytė (sritis po varlyte). Iš didelės Kenijos vyrų imties, dalyvavusios kontroliuojamame tyrime, 74,8 % vyrų nurodė, kad praėjus dvejiems metams po apipjaustymo jų varpos jautrumas buvo didesnis, ir tik 7,1 % vyrų nurodė, kad praėjus dvejiems metams po apipjaustymo jų varpos jautrumas buvo mažesnis. Buvo padaryta išvada, kad net ir atsitraukusi apyvarpė turi tendenciją mažinti vainikėlio ir varputės sričių stimuliavimą, ypač lytinio akto metu, kai atliekamas išorinis smūgis. Tyrimo metu nustatyta, kad "bet koks seksualinis apipjaustymo poveikis turi priklausyti tik nuo apyvarpės poveikio, o ne nuo to, kad nėra apyvarpės". Tyrimo išvadose teigiama, kad vyrų apipjaustymas neturi jokio neigiamo poveikio parametrams, susijusiems su seksualine funkcija, pojūčiais, jautrumu, pasitenkinimu ar malonumu.

Išorinės ir vidinės apyvarpės plotas yra labai įvairus: Atitinkamai 7-100 cm2 ir 18-68 cm2. Čarlzas Darvinas, aptardamas vestigines struktūras, teigė: "Kai organas tampa nebereikalingas, jis gali būti kintamas, nes jo pokyčių negali patikrinti natūralioji atranka." Apyvarpės dydžio kintamumas atitinka apyvarpės kaip vestigialinės struktūros požymius.

Tie, kurie mano, kad apyvarpė svarbi seksualiniam malonumui, yra prieš apipjaustymą. Kiti nepritaria apipjaustymui, nes mano, kad jis neturi jokios medicininės naudos, kad apyvarpę lengva išvalyti arba kad apipjaustymas kenkia varpai ar protui. Žmonės, kuriems nepatinka berniukų apipjaustymas, sako, kad gydytojai ir tėvai neturėtų priimti šio sprendimo. Jie sako, kad savininkas turėtų rinktis, kai bus pakankamai suaugęs, kad galėtų pats nuspręsti. (Tačiau tai labiau pakenks, jei bus daroma vėlesniame amžiuje).

Yra 5 didelės apipjaustytų vyrų grupės:

• Žydai
• Musulmonai
• Daugelis Afrikos juodaodžių, kurie nėra musulmonai
• Filipiniečiai ir pietų korėjiečiai
• Dauguma ne ispanakalbių vyrų iš Jungtinių Valstijų

CDC duomenimis, naujausi (NCHS) duomenys apie vyrų apipjaustymą Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo, kad 2000-2010 m. bendras 14-59 metų amžiaus vyrų apipjaustymo paplitimas padidėjo 2,5 %. Tuo tarpu naujagimių apipjaustymų sumažėjo 6,1 %. Naujagimių apipjaustymo rodiklis JAV šiek tiek sumažėjo nuo 83,3 % 1960-aisiais iki 77,2 % 2010 metais. Pagrindinė šio 6 punktais sumažėjimo priežastis greičiausiai yra daug spartesnis ispanakalbių populiacijos, etninės grupės, kurioje apipjaustymo paplitimas yra mažiausias, augimas. Didžiąją dalį nacionalinio apipjaustymo paplitimo sumažėjimo lėmė augantis ispanakalbių gyventojų skaičius Vakaruose. Kadangi ispanakalbių ir juodaodžių asmenų yra daugiau nei skurdesnių demografinių grupių atstovų, visuomenės sveikatai susirūpinimą kelia tai, kad 18-oje valstijų buvo nutrauktas Medicaid finansavimas pasirinktiniam apipjaustymui, apie ką kalbėjo ir naujausios CDC ataskaitos autoriai. Atlikus kitų veiksnių kontrolę, valstijose, kuriose Medicaid parama buvo teikiama, ligoninių apipjaustymo rodikliai buvo 24 procentiniais punktais didesni nei valstijose, kuriose tokia parama nebuvo teikiama. Daugelyje, bet ne visuose privačiuose sveikatos draudimo planuose apipjaustymas yra apmokamas. Merilendo valstijoje atlikus 96 457 vyriškos lyties kūdikių tyrimą nustatyta, kad 75 % naujagimių berniukų buvo apipjaustyti prieš jiems išvykstant iš ligoninės. Dar daugiau jų buvo apipjaustyti per religinę ceremoniją arba vėliau gydytojo kabinete. Įskaičiavus šiuos berniukus, apipjaustyta 82 % Merilando berniukų. Azijos ir ispanakalbių šalių kūdikiai buvo rečiau apipjaustomi nei ne azijiečių ir ne ispanakalbių šalių kūdikiai.

Islame ir judaizme vyrų apipjaustymas paprastai atliekamas dėl religinių priežasčių.

Judaizmas

Judaizme pagal religinį įstatymą berniukai turi būti apipjaustyti aštuntą dieną po gimimo. To reikalaujama net jei 8-oji diena po gimimo yra šabas (šeštadienis). Žydų tikėjime apipjaustymas yra svarbi tradicija, nes jis reiškia, kad ką tik gimęs kūdikis įtraukiamas į sandorą (arba susitarimą), kurią Dievas sudarė su pranašu Abraomu.

Mohelis - tai asmuo, kuris pagal žydų įstatymus apipjausto žydų berniukus praėjus aštuonioms dienoms po gimimo. Tradiciškai tam naudojamas peilis, tačiau dabar kartais vietoj jo naudojamas spaustukas. Moheliai tradiciškai yra vyrai, tačiau dauguma neortodoksinių (ne visiškai tradicinių) judaizmo rūšių leidžia moterims būti moheliais be jokių apribojimų.

Žydai, kurie laikosi religinės teisės, apipjaustymą atlieka per ceremoniją, vadinamą Brit milah. Dalyvauja šeima, giminaičiai ir svečiai. Kiti žydai, pavyzdžiui, reformatai, gali pasirinkti apipjaustymą atlikti ligoninėje prieš kūdikiui grįžtant namo. Jie gali surengti šventę po to arba gimus mergaitei, kuriai nėra ritualinio veiksmo.

Islamas

Korane nė vienoje suroje ar ajate neminimas vyrų ar moterų apipjaustymas. Tačiau yra keletas pranašo Mahometo įsakymų, kuriuose paaiškinamas ir įsakomas tik vyrų apipjaustymas, kaip abraominės ir (arba) hebrajiškos tradicijos tęsinys. Pavyzdžiui, pranašas Mahometas viename iš hadisų sakė: "Penki veiksmai yra fitros dalis: Apipjaustymas, gaktos plaukų kirpimas arba skutimas, nagų kirpimas, pažastų plaukų kirpimas arba skutimas ir ūsų kirpimas (arba skutimas)".

Be to, pasak Korano, Alachas liepė Mahometui laikytis Ibrahimo (hebrajų Abraomo) religijos: Mes įkvėpėme tave: "Tuomet Mes įkvėpėme tave: "Sekite Ibrahimo, tiesaus tikėjime, religija". -(Koranas 16:123)

Daugelis islamo tyrinėtojų teigia, kad tai svarbus ritualas ir simbolinis apsivalymo žingsnis pagal Abraomo tradiciją. Dauguma Šafi islamo teisininkų (teisėjų) teigia, kad apipjaustymas yra privalomas vyrams. Tai yra priimtina tradicija beveik visose islamo sektose ir tarp daugumos islamo mokslininkų ir teologų. Apipjaustymas islame svarbus ir dėl to, kad islamas skelbiasi esąs "tiesa" ir senosios bei tikrosios Ibrahimo (Abraomo) žinios "tęsinys". Pasak islamo, Dievo sandora su Abraomu buvo perduota Mahometui, kurio misija buvo tęsti šią sandorą. Pasak islamo, sandora tęsiama keliais etapais, įskaitant vyrų apipjaustymą. Korane ši sandora išsamiai aptariama keliose vietose, įskaitant 14 surą (Ibrahimas - Abraomas).

Vyrų amžius iliustracija

Yra du hadisai, susiję su vyrų apipjaustymo pripažinimu islame. Jie taip pat rodo, kaip apipjaustymas galėjo būti naudojamas datoms sekti Arabijos gentyse:

Ibn Jubayr Sa'id pranešė: Jis atsakė: "Aš buvau apipjaustytas būtent tuo metu, nes vyrai paprastai būdavo apipjaustomi tik tada, kai subręsdavo lytiškai". [Sahih al-Bukhari Nr. 6299].

Ibn `Abbas pranešė: "Kai Pranašas, ramybė jam, mirė, aš buvau apipjaustytas būtent tuo metu." [Sahih al-Bukhari Nr. 6300].

Apipjaustymas buvo ne tik svarbus apeiginis veiksmas, bet ir padėjo žmonėms sekti datas ir nustatyti įvykių laiką bei vietą.