Lazeris: apibrėžimas, veikimo principas ir panaudojimas
Sužinokite, kas yra lazeris, kaip jis veikia ir kur naudojamas — nuo medicinos iki pramonės. Aiškus paaiškinimas ir praktiniai pavyzdžiai.
Lazeris - tai įrenginys, kuris sukuria sustiprintą, labai vienos bangos ilgio (vienspalvę) ir koherentišką šviesos spindulį. Jame naudojama aktyvioji terpė — tai gali būti specialios dujos, skystos medžiagos arba kietieji kristalai ir puslaidininkinės medžiagos — taip užtikrinama, kad šviesa būtų praktiškai tik vienos spalvos (siauras spektrinis profilis). Dujoms ar kitai terpei perduodama energija (vadinama „pumpavimu“), o šviesos sustiprinimui ir kelių atitikimui dažniausiai naudojami veidrodžiai, sudarantys optinį rezonatorių. Daugelyje lazerių visa šviesa sklinda beveik viena kryptimi, todėl formuojamas siauras ir stipriai kolimuotos šviesos pluoštas, kuris nereikšmingai plečiasi ir ilgais atstumais išlieka susitelkęs, skirtingai nei įprasta šviesa iš žibintuvėlyje naudojamų šaltinių.
Veikimo principas
Lazerio darbas grindžiamas stimuliuotos emisijos principu: atominės ar molekulinės dalelės, gavusios energijos, pereina į aukštesnę energetinę būseną. Kai tokia dalelė grįžta į žemesnę būseną, ji gali išmesti fotoną. Jei proomsesnė fotoną sutinka kita jau egzistuojanti banga (fotonas), ji gali priversti išmesti papildomą fotoną, kuris turi tokią pat fazę, kryptį ir dažnį — tai vadinama stimuliuota emisija. Kad ši emisija dominuotų, reikalinga gyventojų inversija (daugiau dalelių aukštesnėje būsenoje nei žemesnėje) ir optinis rezonatorius — dažniausiai du priešingi veidrodžiai, kur fotonai daugybę kartų atsimuša ir taip sustiprina šviesos intensyvumą. Vienas veidrodžių paprastai yra dalinai pralaidus, kad dalis susidariusios šviesos išeitų kaip nuolatinis arba impulsinis lazerio spindulys.
Svarbiausios savybės
- Monochromatiškumas: labai siauras bangos ilgų diapazonas;
- Koherentiškumas: fotonai išlieka faziškai susiderinę, todėl galima gauti interferenciją ir labai tikslų fokusavimą;
- Kolimuotumas: spindulys gerai išlaiko skerspjūvio matmenis ir mažai sklaidos net dideliais atstumais;
- Didelė spindulio intensyvumo koncentracija: leidžia pjaustyti, litavimo, ar atlikti medicinines procedūras su mažu energijos nuostoliu;
- Bangos ilgiai: nuo ultravioletinės iki infraraudonos — priklauso nuo aktyviosios terpės.
Lazerio tipai
- Dujos lazeriai: pvz., He–Ne (raudonas) ar CO2 (infraraudonas) — plačiai naudojami moksliniuose ir pramoniniuose taikymuose;
- Kietojo kūno lazeriai: aktyvioji terpė — kristalai ar stiklai su priemaišomis (pvz., rubino arba Nd:YAG); tinkami aukštai energijai generuoti;
- Semiconductor / diodų lazeriai: mažo dydžio, efektyvūs, plačiai naudojami optinės komunikacijos, lazerinių skaitytuvų srityse;
- Pluoštiniai lazeriai: šviesa generuojama optiniame pluošte — naudingi pramonėje dėl didelio efektyvumo ir gero šilumos valdymo;
- Dye (dažų) lazeriai: skysti aktyvieji junginiai, leidžiantys reguliuoti bangos ilgį plačiame diapazone (matuokliuose ir moksliniuose tyrimuose).
Panaudojimas
- Medicina: lazerinė chirurgija, akių korekcija (refrakcinė chirurgija), dermatologija, dantų gydyba;
- Pramonė: medžiagų pjovimas, suvirinimas, paviršių graviravimas, 3D spausdinimas ir apdirbimas;
- Ryšiai: optiniai pluoštai ir telekomunikacijos, kur diodų lazeriai perduoda informaciją dideliais greičiais;
- Duomenų laikmenos: CD, DVD, Blu‑ray — skaitymui ir įrašymui naudojami skirtingų bangų ilgių lazeriai;
- Moksliniai prietaisai: spektroskopija, interferometrija (pvz., LIGO gravitacinių bangų detektoriuose), lazerinė transmisija ir matavimai;
- Geodezija ir navigacija: LIDAR, atstumo matuokliai, spindulinės orientacijos prietaisai;
- Pramogos ir gynyba: lazerių šou, taikinių žymėjimas, taikikliai ir kai kuriais atvejais gynybinės technologijos.
Saugumas
Lazeriai gali būti pavojingi, ypač akims ir odai. Net santykinai silpnas, gerai kolimuotas spindulys gali pažeisti tinklainę. Lazeriai klasifikuojami pagal keliamos rizikos laipsnį (pvz., 1–4 klasės), todėl būtina laikytis gamintojo nurodymų, naudoti apsauginius akinius, ženklinti darbo zonas ir taikyti kitus apsaugos priemones. Aukštos galios pramoniniai lazeriai reikalauja papildomų saugumo procedūrų ir sertifikacijos.
Trumpa apžvalga
Žodis "lazeris" - tai akronimas, reiškiantis "šviesos stiprinimas stimuliuotu spinduliuotės skleidimu". Prietaisas ir jo pavadinimas istoriniu požiūriu kilo iš ankstesnio termino "Maser", kuris naudojo mikrobangų diapazoną. Lazeriai dėl savo unikalių savybių — monochromatiškumo, koherentiškumo ir didelio kolimuotumo — tapo nepakeičiami šiuolaikinėje medicinoje, pramonėje, komunikacijose ir moksle.

Raudonas (660, 635 nm), žalias (532, 520 nm) ir mėlynas (445, 405 nm) lazeriai
Mechanizmas
Lazeris sukuria šviesą, atlikdamas specialius veiksmus su medžiaga, vadinama "optinio stiprintuvo terpe". Energija į šią medžiagą tiekiama naudojant "energijos siurblį". Tai gali būti elektra, kitas šviesos šaltinis arba koks nors kitas energijos šaltinis. Dėl energijos medžiaga pereina į vadinamąją sužadintą būseną. Tai reiškia, kad medžiagos elektronai turi papildomos energijos ir po kurio laiko jos netenka. Praradę energiją, jie išskiria fotoną (šviesos dalelę). Nuo naudojamos optinio stiprinimo terpės tipo priklauso, kokia spalva (bangos ilgis) bus išgaunama. Fotonų išsiskyrimas yra lazerio "stimuliuojamos spinduliuotės emisija".
Daugelis daiktų gali skleisti šviesą, pavyzdžiui, elektros lemputė, tačiau šviesa nebus vienos krypties ir fazės. Naudojant elektrinį lauką šviesos sukūrimui valdyti, ši šviesa dabar bus vienos rūšies, sklindanti viena kryptimi. Tai yra "koherentinis spinduliavimas".
Šiuo metu šviesa vis dar silpna. Abiejose pusėse esantys veidrodžiai atspindi šviesą pirmyn ir atgal, o ši patenka į kitas optinio stiprintuvo dalis, todėl šios dalys taip pat išskiria fotonus ir sukuria daugiau šviesos ("šviesos stiprinimas"). Kai visa optinio stiprintuvo terpė gamina šviesą, tai vadinama prisotinimu ir sukuriamas labai stiprus labai siauro bangos ilgio šviesos pluoštas, kurį vadiname lazerio spinduliu.
Pjovimas lazeriu
Dizainas
Šviesa juda terpėje tarp dviejų veidrodžių, kurie atspindi šviesą pirmyn ir atgal. Tačiau vienas iš veidrodžių tik iš dalies atspindi šviesą, todėl dalis jos ištrūksta. Pasišalinusi šviesa sudaro lazerio spindulį.
Tai paprasta konstrukcija; naudojamos optinės stiprinimo terpės tipas paprastai lemia lazerio tipą. Tai gali būti kristalas, pavyzdžiui, rubinas ir granato kristalas, pagamintas iš itrio ir aliuminio su retųjų žemių metalo priemaiša. Lazeriui gali būti naudojamos dujos: helis, azotas, anglies dioksidas, neonas ar kitos. Dideli, galingi lazeriai paprastai yra dujiniai lazeriai. Laisvųjų elektronų lazeris naudoja elektronų pluoštą ir gali būti derinamas taip, kad skleistų įvairių spalvų spindulius. Galiausiai mažiausiuose lazeriuose šviesai gaminti naudojami puslaidininkiniai diodai. Tai gausiausia rūšis, naudojama elektronikoje.
Istorija
Albertui Einšteinui pirmajam kilo idėja apie stimuliuojamąją spinduliuotę, kuri galėtų sukurti lazerį. Nuo tada daug metų buvo bandoma patikrinti, ar ši idėja veikia. Iš pradžių žmonėms pavyko pagaminti maserius, o vėliau sugalvota, kaip pagaminti trumpesnių matomų bangų. Tik 1959 m. Gordonas Gouldas moksliniame straipsnyje sukūrė lazerio pavadinimą. Pirmąjį veikiantį lazerį 1960 m. Hugheso tyrimų laboratorijoje sukonstravo ir paleido Teodoras Maimanas (Theodore Maiman). Tuo metu daug žmonių pradėjo dirbti su lazeriais, o klausimas, kam atiteks lazerio patentas, buvo išspręstas tik 1987 m. (teises laimėjo Gouldas).
Programos
Lazeriai plačiai naudojami kasdieniniame gyvenime ir pramonėje. Lazeriai naudojami CD ir DVD grotuvuose, kuriuose jie nuskaito kodą iš disko, kuriame įrašyta daina ar filmas. Lazeris dažnai naudojamas parduotuvėje parduodamų daiktų brūkšniniams kodams arba SQR kodams nuskaityti, kad būtų galima identifikuoti gaminį ir nurodyti jo kainą. Lazeriai naudojami medicinoje, ypač LASIK akių chirurgijoje, kai lazeriu atkuriama ragenos forma. Chemijoje jis naudojamas kartu su spektroskopija medžiagoms identifikuoti, siekiant nustatyti, iš kokių dujų, kietųjų medžiagų ar skysčių kas nors yra pagaminta. Stipresniais lazeriais galima pjaustyti metalą.
Lazeriais matuojamas Mėnulio atstumas nuo Žemės, atsispindint nuo "Apollo" misijų paliktų atšvaitų. Matuodami laiką, per kurį šviesa nukeliauja iki Mėnulio ir atgal, galime tiksliai nustatyti, kaip toli yra Mėnulis.
Lazerines rodykles žmonės naudoja norėdami parodyti vietą žemėlapyje ar schemoje. Pavyzdžiui, juos naudoja dėstytojai. Be to, daugelis žmonių mėgsta žaisti lazerinėmis rodyklėmis. Kai kurie žmonės yra nukreipę juos į orlaivius. Tai yra pavojinga, be to, daugelyje šalių tai yra neteisėta. Žmonės buvo suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šį nusikaltimą.
Kompiuteriuose kaip įvesties įrenginys paprastai naudojama optinė kompiuterio pelė. Šiuolaikinės lazerinės rodyklės yra per didelės ir per galingos, todėl daugumoje pelių šiam tikslui naudojami maži VCSEL arba "vertikalūs ertmės paviršių spinduliuojantys lazeriai". Šie lazeriai taip pat naudojami DVD, CD-ROM įrenginiuose ir holografijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lazeris?
A: Lazeris - tai įrenginys, kuris sukuria koncentruotą vienspalvį šviesos spindulį, naudodamas specialias dujas arba kristalus, kurie yra įkrauti energija, kad skleistų šviesą.
K: Kaip lazeris skleidžia šviesą?
A: Lazeryje esančios dujos arba kristalai įkraunami energija, kad skleistų šviesą, kuri vėliau sustiprinama arba sustiprinama naudojant veidrodžius.
K: Ar lazeris skleidžia įvairių spalvų šviesą?
Atsakymas: Ne, lazeris skleidžia tik vienos spalvos šviesą.
K: Kas yra kolimacinė šviesa?
A: Siauras, koncentruotas šviesos pluoštas, kuris, kitaip nei dauguma kitų šviesos šaltinių, keliaudamas netampa platesnis ar silpnesnis.
K: Kokia yra žodžio lazeris reikšmė?
A: Lazeris yra akronimas, reiškiantis "šviesos stiprinimas stimuliuotu spinduliavimo išmetimu".
K: Kuo skiriasi lazerio spindulys nuo žibintuvėlio spindulio?
A: Lazerio spindulys išlieka koncentruotas siaurame pluošte, o žibintuvėlio spindulys išsisklaido ir tampa silpnesnis.
K: Koks ryšys tarp lazerio ir maserio?
A: Lazeris buvo sukurtas iš ankstesnio įrenginio, vadinamo maseriu, ir abu prietaisai naudoja panašius principus, kad sukurtų sustiprintą šviesą.
Ieškoti