Žibintuvėlis – nešiojamas prožektorius: baterijos, LED ir istorija

Atraskite žibintuvėlio istoriją ir evoliuciją: nuo pirmųjų sausųjų baterijų 1896 m. iki modernių LED, baterijų tipų ir inovacijų. Patarimai, kaip rinktis nešiojamą prožektorių.

Žibintuvėlis (Šiaurės Amerikos anglų kalba) arba žibintuvėlis (daugumoje Sandraugos šalių) yra mažas nešiojamas prožektorius. Jo paskirtis - šviesos spindulys, padedantis matyti tamsoje arba prastai apšviestose vietose. Paprastai jam reikia baterijų, tačiau šiuolaikiniai modeliai dažnai turi ir įkroviamas baterijas arba įmontuotus krovimo lizdus (pvz., USB).

Konstrukcija ir veikimo principas

Tipinis žibintuvėlis susideda iš korpuso, lemputės ar diodo, reflektoriaus arba optikos, jungiklio ir maitinimo šaltinio. Šviesa sklinda iš mažos lemputės arba šviesos diodo, o reflektorius arba lęšis suformuoja spindulį – nuo siauro „fokusavimo“ iki plačios apšvietimo srities.

Baterijos ir maitinimas

Istoriškai žibintuvėliai maitinami iš vienkartinių arba įkraunamų baterijų. Sausieji elementai ir vėliau sukurti įkraunami akumuliatoriai padarė prietaisus patogius nešiotis:

• Vienkartinės alkalinės arba cinko–anglies baterijos – pigios ir plačiai prieinamos.
• Įkraunamos NiMH (nikelio–metalo hidrido) arba Li‑ion (ličio jonų) akumuliatoriai – ilgiau laiko ir dažnai naudojami moderniuose žibintuvėliuose.
• Kai kuriuose modeliuose elektra gaunama ne iš akumuliatoriaus, o iš mažo generatoriaus arba dinamo (pvz., „nusiurbimo“ arba rankinio įkrovimo sprendimai).

Sausesnio tipo elementai ir vėlesni patobulinimai leido gaminti prietaisus, kurie nesusilieję veikia bet kuria padėtimi – tai padidino nešiojamų šviesos šaltinių patikimumą.

Šviesos šaltiniai — kaitrinės lemputės ir LED

Šviesa žibintuvėlyje gali būti gaunama įvairiais būdais. XX a. pradžioje dažniausiai naudotos kaitrinės lemputės, kurios šviesą spinduliuoja kaitindamos siūlą. Tačiau šios lemputės yra trumpo tarnavimo laiko ir jautrios smūgiams.

Dabar dažniausiai naudojamos šviesos diodų lemputės, kurios veikia kitaip nei kaitrinės: LED yra daug efektyvesni, mažiau kaitina korpusą, ilgiau tarnauja ir atlaiko smūgius. Papildomos LED savybės:

• aukštas energijos suvartojimo efektyvumas (daugiau šviesos iš mažesnės energijos);
• ilgas tarnavimo laikas (dešimtys tūkstančių valandų);
• galimybė reguliuoti ryškumą ir spalvos temperatūrą.

Istorija trumpai

Nešiojami šviesos šaltiniai tapo praktiški tik tada, kai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje atsirado patogūs sausojo tipo elementai ir lengvi elektros šaltiniai. Sausieji elementai leido gaminti žibintuvėlius, kurie neskystavo, neužliedavo elektros ir veikė bet kokia padėtimi. Pirmieji komerciniai žibintuvėliai atsirado XIX–XX a. sandūroje ir iš pradžių dažnai turėjo trumpus veikimo režimus, todėl anglų kalboje prietaisas gavo pavadinimą „flashlight“ (iš „flash“ – blyksnis). Vėliau, tobulėjant technologijoms (ypač su LED atsiradimu ir geresnėmis baterijomis), žibintuvėlių funkcionalumas gerokai išaugo.

Panaudojimo sritys ir tipai

Žibintuvėliai naudojami labai plačiai:

• kasdienis nešiojimas (EDC) – kompaktiški, lengvi modeliai;
• stovyklavimas ir laisvalaikis – ilgos trukmės apšvietimas ir atsparumas oro sąlygoms;
• avarinės situacijos – stiprūs signaliniai režimai, raudonos lemputės naktinei navigacijai;
• profesionalūs/taktiniai – didelės galios žibintuvėliai, pagaminti iš tvirtų medžiagų, su kelių režimų jungikliais;
• paieškos ir gelbėjimo darbai – galingi šviestuvai su ilgu nuotoliu.

Techniniai rodikliai ir sauga

Svarbūs žibintuvėlio parametrai:

• liumenai – apibrėžia išmetamos šviesos kiekį (ryškumą);
• kelias (candela ir nuotolis) – kaip toli spindulys efektyviai apšviečia;
• atsparumas vandeniui ir smūgiams (IP kodai, konstrukcijos medžiagos);
• baterijos veikimo laikas įvairiais režimais.

Naudojant žibintuvėlį reikia laikytis paprastų saugos taisyklių: nežiūrėti tiesiai į stiprią šviesą, naudoti tinkamas baterijas, laikytis teisingos poliarumo orientacijos ir nelaikyti įjungto prietaiso ilgą laiką be priežiūros, kad neperkaistų.

Patarimai renkantis žibintuvėlį

• apibrėžkite paskirtį (kasdieniam naudojimui, stovyklavimui, taktikai);
• žiūrėkite į liumenų kiekį ir šviesos nuotolį, o ne tik į „galingumą“ reklamoje;
• rinkitės atitinkamą maitinimo tipą (vienkartinės vs. įkraunamos baterijos, integruotas USB įkrovimas);
• patikrinkite atsparumą vandeniui (IPX reitingas) ir smūgiams;
• įvertinkite dydį ir ergonomiką – žibintuvėlio nešiojimo patogumą.

Apibendrinant: žibintuvėlis yra paprastas, bet labai universalus įrankis. Per daugiau nei šimtmetį technologijos gerokai pažengė – nuo trapių kaitrinių lemputių prie ilgaamžių LED sprendimų – todėl šiandien galima rasti modelį beveik bet kokiam poreikiui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra žibintuvėlis?

K: Kaip jis vadinamas Šiaurės Amerikoje?

K: Kaip jis vadinamas daugelyje Sandraugos šalių?

K: Kas maitina žibintuvėlį?

K: Kokia lemputė buvo naudojama XX a.?

K: Kokia lemputė naudojama šiais laikais?

K: Kokia pirmoji baterija, tinkama nešiojamiesiems elektros prietaisams?

Paieška pagal raidę