Muzikos judesys (dalis): apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai
Muzikos judesys (dalis): aiškus apibrėžimas, tipai ir įkvepiantys pavyzdžiai – supraskite simfonijų struktūrą, tempų reikšmę ir pertraukas atlikimuose.
Dalis (taip pat vadinama judesiu arba vok. Satz) yra atskira, savarankiška ilgesnio muzikos kūrinio dalis. Ilgių ir charakterių įvairovė labai didelė: dalys gali būti labai trumpos arba užimti daug laiko, jos turi savo temų, formų ir vystymosi principų, todėl viena dalis yra tarsi muzikinis sakinys — vokiečių kalboje Satz iš esmės reiškia „sakinys“. Kartu keli judesiai pasako visą kūrinio „istoriją“.
Tipiniai skaičiai ir tvarka
Daugelis klasikinių instrumentinių žanrų turi įprastą dalių skaičių:
- Simfonija dažniausiai turi keturias dalis — tokia tvarka buvo įprasta Haydno ir Mozarto laikais: greita dalis, lėta dalis, į šokį panaši dalis (menuetas arba vėliau scherzo) ir greita finalinė dalis.
- Koncertas paprastai turi tris dalis: greita – lėta – greita.
- Sonatos ir dauguma kamerinės muzikos kūrinių gali turėti tris arba keturias dalis; tačiau kompozitoriai dažnai eksperimentuoja su forma ir skaičiumi.
Formos ir žanriniai tipai
Kiekviena dalis gali turėti savo vidinę formą. Dažni tipai:
- Sonatų forma (sonata-allegro) – įžanga (kartais), ekspozicija (temų pristatymas), vystymas ir repriza; dažnai naudojama pirmoje (ir kartais paskutinėje) dalyje.
- Romansė ar kantilena – lėtesnė, lyrinė dalis.
- Scherzo arba menuetas – trijų takelių šokio tipo dalis (scherzo vėlesnė ir dažnai energingesnė nei klasikinis menuetas).
- Rondo (A–B–A–C–A) – dažnai finalui, su grįžtančia tema.
- Variacijų forma – tema ir kelios jos variacijos.
- Kartais naudojamos ir specifinės struktūros, pvz., fuga, pasakojimo ar programinės muzikos dalys, hibridinės formos.
Tempas, ženklinimas ir pavyzdžiai
Koncertų programose ar partitūrose dažnai nurodomas kiekvienos dalies tempo bei charakterio ženklinimas. Dažniausi italų terminai: Allegro (greitas), Presto (labai greitas), Andante (švelnus, ėjimo tempas), Adagio (lėtai), Vivace (gyvai) ir kt. Kartais prie tempo pridedamas nurodymas apie nuotaiką, pavyzdžiui con moto, dolce ar energico.
Pavyzdys iš repertuaro:
Robertas Šumanas: Simfonija Nr. 4 d-moll, op. 120
- Andante con moto - Allegro di molto
- Romanze: Andante
- Scherzo: Presto
- Finalas: Allegro vivace - Presto
Trukmė ir atlikimas
Dalių trukmė gali labai skirtis. Kai kurios dalys trunka vos porą minučių, kitos — 20–30 minučių ir daugiau; ypač ilgos dalys dažnos vėlyvųjų romantikų ar XX a. kompozitorių, pvz., Mahlerio ar Šostakovičiaus simfonijose. Kartais orkestras prieš kitą dalį trumpai užtrunka, kad perderintų instrumentus ar pasiruoštų; kai kuriais atvejais reikalingas laikas – net minutė ar dvi.
Tačiau yra ir kita praktika: atlikėjai gali tęsti attacca (lot. be pertraukos) – t.y. užbaigę vieną dalį, iškart pradėti kitą. Kartais kompozitorius tai aiškiai nurodo partijoje.
Etiketas: plojimai ir pertraukos
Anksčiau publika dažnai plojo tarp dalių; šiuolaikinėje koncertų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės palaukti iki viso kūrinio pabaigos. Tačiau tradicijos gali skirtis pagal vietą, kūrinį ir atlikimo pobūdį — ypač šiuolaikiniai koncertai ar repeticijos leidžia lankstesnį elgesį.
Dirigento ir atlikėjo vaidmuo
Dirigentas prižiūri tempių nukrypimus, tempių ryšius tarp dalių ir bendrą interpretaciją. Kartais jis nusprendžia, ar pereiti prie kitos dalies iš karto, ar daryti trumpą pertrauką. Solo atlikėjai (ypač koncertų solistai) dažnai derina savo frazavimą su orkestru, kad dalys natūraliai susijungtų.
Santrauka
„Dalis“ arba „judesys“ yra pagrindinis ilgesnio instrumentinio kūrinio skyrius — savarankiškas, kartais labai ilgas muzikos vienetas su savo forma, tempu ir charakteriu. Pažindami tipiškas formas (sonata, rondo, variacijos, scherzo/menuetas) ir tempo ženklinimą, klausytojai lengviau orientuojasi kūrinio struktūroje ir meninėje mintyje. Tai padeda labiau vertinti, kaip atskiros dalys kartu kuria visumą ir pasakoja muzikines „istorijas“.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra judėjimas klasikinėje muzikoje?
A: Klasikinėje muzikoje judesys yra tarsi kūrinio dalis. Jis gali būti gana trumpas arba ilgas ir paprastai susideda iš kelių muzikinių elementų, kurie susijungia ir pasakoja tam tikrą istoriją.
K: Kiek dalių paprastai būna simfonijoje?
A: Paprastai simfonijos turi keturias dalis, kurias sudaro greita dalis, lėta dalis, šokį primenantis menuetas ir dar viena greita dalis kūriniui užbaigti.
K: Kokie itališki muzikos terminai dažnai vartojami dalims apibūdinti?
A: Dažnai vartojami tokie itališki muzikos terminai kaip Allegro (greitas), Presto (labai greitas) ir Andante (švelnus pasivaikščiojimo tempas).
K: Ar atliekant gyvai tarp dalių daromos pertraukos?
A: Tai priklauso nuo dirigento ar atlikėjo; kartais jie skiria minutę ar dvi savo instrumentams perderinti, jei viena iš dalių yra ypač ilga, o kitais atvejais jie gali pereiti tiesiai iš vienos dalies į kitą beveik be jokios pertraukos.
K: Kaip paprastai reaguoja publika tarp dalių?
A: Publika paprastai palaukia, kol bus atliktas visas kūrinys, ir tik tada pradeda ploti, o ne pliaukšti tarp atskirų dalių, kaip buvo daroma anksčiau.
K: Ką vokiškai reiškia "Satz"?
A: Vokiškai Satz reiškia "sakinį". Tai reiškia, kad kiekviena atskira dalis yra tarsi atskiras sakinys, kuris kartu su kitais sakiniais (dalimis) sudaro visą istoriją.
K: Kas sukūrė Simfoniją Nr. 4 d-moll, op. 120?
A: Robertas Šumanas sukūrė Simfoniją Nr. 4 d-moll, op. 120.
Ieškoti