Cenzūra — kas tai? Apibrėžimas, priežastys ir poveikis žodžio laisvei
Sužinokite, kas yra cenzūra, jos priežastys ir poveikis žodžio laisvei — analitinė apžvalga apie istoriją, formas, teisines ribas ir socialines pasekmes.
Cenzūra yra tada, kai valdžia (pvz., vyriausybė ar religija) nutraukia arba slopina komunikaciją.
Tai buvo daroma plačiai. Visos šalys, religijos ir visuomenės turi savo ribas, ką galima sakyti, rašyti ar perduoti meno priemonėmis, o dabar - kompiuteriu.
Tam tikri faktai specialiai pakeičiami arba pašalinami. Tai gali būti daroma, nes manoma, kad tai neteisinga, žalinga, jautru ar nepatogu valdžiai ar kitai institucijai. Tai gali būti daroma dėl įvairių priežasčių.
Cenzorius - tai asmuo, kurio darbas - peržiūrėti visų rūšių žiniasklaidą ir pašalinti medžiagą. Cenzūruoti galima dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl karinių paslapčių apsaugos, amoralių ar antireliginių kūrinių sustabdymo arba politinės valdžios išsaugojimo. Cenzūra beveik visada vartojama kaip įžeidimas, todėl daug diskutuojama apie tai, kas yra cenzūra ir kada ji yra tinkama.
Kai yra žodžio ir spaudos laisvė, galima skelbti daugumą informacijos. Tačiau net ir išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra didelė spaudos laisvė, yra dalykų, kurių negalima skelbti. Pavyzdžiui, žurnalistams paprastai neleidžiama skelbti daugelio kariuomenės paslapčių, pavyzdžiui, kur kariai bus siunčiami į misiją. Kai kuriose šalyse cenzūruojama pornografija, nes ji laikoma nemoralia. Dėl šių priežasčių vyriausybė gali suimti kiekvieną, kuris ją publikuoja.
Kas yra cenzūra ir kokios jos rūšys?
Cenzūra – tai informacijos, idėjų ar kūrybos ribojimas ar pašalinimas. Ji gali būti vykdoma viešai (teisėtais įsakymais, įstatymais) arba neoficialiai (savotiška „savi‑cenzūra“, socialinis spaudimas). Pagrindinės cenzūros rūšys:
- Politinė cenzūra: slopinimas, kuris nukreiptas prieš politinius oponentus, kritiškus straipsnius ar opozicines nuomones.
- Moralinė / kultūrinė cenzūra: draudimai susiję su pornografija, „įžeidžiančiu“ turiniu ar vietinių kultūrinių normų pažeidimais.
- Karinė / saugumo cenzūra: informacijos ribojimas, susijęs su valstybės saugumu, operacijų vietomis, karinėmis paslaptimis.
- Religinė cenzūra: medžiagos, laikomos antireligine ar „šventvagiška“, pašalinimas arba draudimas.
- Ekonominė / komercinė cenzūra: spaudimas ar susitarimai, kai verslai riboja turinį dėl pelno, reklamos ar santykių su valdžia.
- Skaitmeninė cenzūra: interneto filtravimas, socialinių tinklų moderavimas, šalių užblokavimas ar turinio šalinimas iš platformų.
Kodėl taikoma cenzūra?
Cenzūra gali būti vykdoma dėl įvairių priežasčių. Dažniausios:
- Valstybės saugumo užtikrinimas (neatskleisti karinių planų, slaptų duomenų).
- Viešosios tvarkos ir moralės gynimas (apsauga nuo neapykantos, pornografijos ar smurto skatinimo).
- Politinės stabilumo palaikymas (neleidžiama skelbti informacijos, kuri gali sukelti neramumus ar kritikuoti valdžią).
- Religinės doktrinos apsauga (ribojamas turinys, prieštaraujantis religiniams įsitikinimams).
- Ekonominių interesų apsauga (kompanijos blokuoja informaciją, kuri gali pakenkti jų verslui).
Kaip cenzūra vykdoma?
- Teisiniais aktais ir reguliavimais – įstatymai, leidžiantys blokuoti ar trinti turinį.
- Medijų kontrolė – valstybinės agentūros tikrina ir redaguoja spaudą, televiziją, radiją.
- Internetu – DNS blokavimas, turinio šalinimas iš platformų, algoritminis filtravimas.
- Ekonominiu spaudimu – reklamos boikotai, prenumeratų nutraukimai arba sankcijos prieš leidėjus.
- Smurtu arba persekiojimu – žurnalistų, rašytojų ar menininkų areštai, grasinimai, saviraiškos represijos.
- Savi‑cenzūra – kai autoriai patys vengia jautrių temų, kad išvengtų problemų.
Poveikis žodžio ir spaudos laisvei
Cenzūra gali turėti labai platų poveikį visuomenei:
- Informacijos sklaidos ribojimas: visuomenė gali likti neinformuota arba pasikliauti vienpusiška (valdžios kontroliuojama) informacija.
- Demokratijos silpnėjimas: be laisvos žiniasklaidos sumažėja valdžios atskaitomybė, mažėja viešasis diskursas.
- Kultūrinė ir kūrybinė sąstingis: menininkai bijo eksperimentuoti arba kritikuoti, todėl menas praranda aštrumą ir įvairovę.
- Psichologinis efektas: baimė reikšti nuomonę, savicenzūra, pasitikėjimo demokratiniais institutais praradimas.
Teisinis reguliavimas ir tarptautinės gairės
Daugelis valstybių turi įstatymus, reglamentuojančius žiniasklaidos turinį. Tačiau tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ar Europos Taryba, pabrėžia, kad bet kokie apribojimai turi būti aiškūs, būtini ir proporcingi. Žodžio laisvė dažnai pripažįstama kaip fundamentali teisė, bet ji nėra absoliuti — pavyzdžiui, daugelyje šalių draudžiama kurstyti smurtą ar skleisti neapykantą.
Argumentai „už“ ir „prieš“ cenzūrą
- Už: gali apsaugoti visuomenę nuo žalingos informacijos (pvz., vaikams kenksmingo turinio), užkirsti kelią panikai ar apsaugoti nacionalinį saugumą.
- Prieš: gali būti piktnaudžiaujama valdžios interesais, naikinti disidentų balsus ir riboti demokratinę kontrolę.
Kaip žiniasklaida ir visuomenė reaguoja?
Į cenzūrą dažnai reaguojama teisinėmis priemonėmis (skundai, bylos dėl žodžio laisvės), viešais protestais, kūrybiniu apeinimu (satira, metaforos, subversyvus menas) arba techniniais sprendimais (VPN, šifravimas, decentralizuotos platformos). Visuomenės dalis taip pat skatina savireguliaciją ir etikos normas žiniasklaidoje, kad būtų mažiau poreikio valstybinei cenzūrai.
Kaip apsaugoti žodžio laisvę?
- Remti nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistikos standartus.
- Skatinti skaidrumą — aiškūs įstatymai apie turinio ribojimus ir skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai.
- Šviesti visuomenę apie informacijos skaitmeninį saugumą (VPN, šifravimas) ir medijų raštingumą.
- Palaikyti teises teismuose ir tarptautinėse institucijose, kai jos pažeidžiamos.
Santrauka: Cenzūra gali būti naudojama tiek apsaugai, tiek represijai. Svarbu atskirti pagrįstus ribojimus (pvz., vaikų apsauga, saugumas) nuo neteisėtos ar pernelyg plataus veikimo cenzūros, kuri naikina viešą diskusiją ir demokratines vertybes. Diskusija apie cenzūrą yra nuolat vykstanti — ji apima teisės, etikos ir technologijų klausimus.
Cenzūruoti laikraščio straipsniai iš Portugalijos laikraščio "Noticias da Amadora", 1970 m.
XVII a. išleisto Index Librorum prohibitorum, Katalikų bažnyčios uždraustų knygų sąrašo, titulinis puslapis
Priežastys
Dažniausiai dalykai cenzūruojami dėl vienos ar kelių iš šių priežasčių:
- Moralinė cenzūra: Manoma, kad tam tikri faktai gali būti netinkami auditorijai. Daugelyje šalių ribojama, kas gali matyti pornografiją. Be to, gali būti draudžiama rodyti arba rašyti apie tam tikras pornografijos formas, pavyzdžiui, vaikų pornografiją. Gali būti draudžiami nepadorūs žodžiai. Maždaug nuo 1960 m. spaudimo grupės bandė sustabdyti vienų žodžių vartojimą ir pakeisti juos kitais. Tai ypač pasakytina apie žodžius, apibūdinančius rasę ir lytį.
- Karinė cenzūra: Karo metu visi naujienų pranešimai gali būti cenzūruojami. Taip siekiama užtikrinti, kad priešas negalėtų gauti informacijos, kuri galėtų būti panaudota puolimui planuoti. Labai dažnai tai apima ne tik karinių pajėgų dydį, bet ir naudojamas strategijas bei taktikas.
- Politinė cenzūra: Vyriausybė (arba politinė partija) gali uždrausti skelbti tam tikrą informaciją. Tai daroma siekiant išvengti sukilimų ar gėdos.
- Religinė cenzūra: Dažnai yra dominuojanti religija, kuri pašalina arba pakeičia tam tikrą informaciją. Pavyzdžiui, Vatikanas cenzūravo Galileo Galilėjų arba Irano ajatola Chomeinis uždraudė Salmano Rušdžio romaną "Šėtoniškos eilutės". Rumunijoje daugelyje mokyklų nebemokoma evoliucijos, o JAV ir Jungtinėje Karalystėje daugelyje mokyklų atsisakoma diskutuoti apie kreacionizmą.
- Įmonių cenzūra: (Dažnai didelės) įmonės stabdo medžiagos publikavimą, nes ji blogai parodo tam tikrą jų verslo idėją ar darbuotojus, o bloga šviesa nėra gera.
Debatai
Daug diskutuojama apie tai, kada cenzūra turėtų būti leidžiama. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Ričardas Niksonas cenzūravo laikraštį "New York Times", kai šis bandė paskelbti straipsnius apie Pentagono dokumentus - slaptų karinių dokumentų grupę, iš kurios matyti, kad Niksonas ir kariškiai melavo apie Vietnamo karą. Aukščiausiasis Teismas byloje New York Times Co prieš Jungtines Valstijas panaikino cenzūrą, teigdamas, kad Niksonas neįrodė, jog tai būtų pavojinga kariuomenei, o tik gėdinga. Kitose šalyse žurnalistai ir tinklaraštininkai (kurie paprastai nelaikomi žurnalistais) kartais suimami už blogus žodžius apie vyriausybę. Egipte Kareemas Ameras buvo suimtas už islamo įžeidimą ir Egipto prezidento Hosnio Mubarako pavadinimą diktatoriumi.
Nevalstybinė cenzūra
Ne tik vyriausybės cenzūruoja informaciją. Pavyzdžiui, kai Middlebury koledžo Istorijos katedra neleido dėstytojams naudoti Vikipedijos kaip šaltinio darbuose, kai kurie teigė, kad tai cenzūra. Taip buvo todėl, kad katedra nurodinėjo profesoriams (kurie paprastai turi akademinę laisvę), kokius darbus jie turėtų ar neturėtų priimti. Kartais grupė ar interneto svetainė neleidžia matyti kai kurių faktų, straipsnių ir paveikslėlių, kurie, jų manymu, neturėtų būti matomi. Daug diskutuojama dėl skirtumo tarp cenzūros ir redagavimo, t. y. sprendimo, kas turėtų ar neturėtų būti skelbiama.
Žinių cenzūra
Kartais žinios yra cenzūruojamos, nes manoma, kad jų prieinamumas gali pakenkti paprastam žmogui.
Žurnalas "Slate Magazine" rašė, kad XVIII a. Prancūzijos karaliaus taryba sustabdė "Enciklopedijos" platinimą, nes ji "griovė karaliaus valdžią ir skatino nepriklausomybės bei maišto dvasią".
Kinijos vyriausybė nuo 2015 m. birželio mėn. užblokavo "Vikipediją" kinų kalba.
2019 m. liepos 16 d. "National Post" paskelbė straipsnį apie moterį, kuriai buvo uždrausta naudotis "Twitter". Lindsay Shepherd, kuri apibūdinama kaip žodžio laisvės gynėja, teigė, kad "Twitter" pernelyg noriai cenzūruoja dešiniųjų pažiūrų visuomenės veikėjus. Shepherd buvo Wilfrido Laurier universiteto dėstytojo asistentė.
Susiję puslapiai
- Filmų cenzūra
- "Google" cenzūra
- Žurnalistai be sienų
- "Wikileaks"
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra cenzūra?
A: Cenzūra yra tada, kai valdžia (pvz., vyriausybė ar religija) arba kita grupė nutraukia arba slopina komunikaciją. Tai gali būti daroma dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti karines paslaptis, sustabdyti amoralius ar antireliginius kūrinius arba išlaikyti politinę valdžią.
K: Kas yra cenzoriai?
A: Cenzoriai - tai žmonės, kurių darbas - peržiūrėti visų rūšių žiniasklaidą ir pašalinti medžiagą, kurią vyriausybė ar kita valdžia laiko neteisinga, kenksminga, jautria ar nepatogia.
K: Ar cenzūra visada laikoma įžeidimu?
A: Taip, cenzūra beveik visada vartojama kaip įžeidimas, todėl daug diskutuojama, kas yra cenzūra ir kada ji yra tinkama.
K: Ar šalyse, kuriose galioja žodžio ir spaudos laisvė, yra kokių nors apribojimų, ką galima skelbti?
A: Net išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra didelė spaudos laisvė, yra dalykų, kurių negalima skelbti. Pavyzdžiui, žurnalistams paprastai neleidžiama skelbti daugelio kariuomenės paslapčių, o pornografija kai kuriose šalyse gali būti cenzūruojama, nes laikoma nemoralia.
Klausimas: Kas atsitinka, jei kas nors paskelbia ką nors, kas buvo cenzūruota?
A: Jei kas nors paskelbia ką nors, kas buvo cenzūruota, jam gali grėsti valdžios areštas.
K: Kodėl vyriausybės cenzūruoja tam tikrą medžiagą?
A: Vyriausybės cenzūruoja tam tikrą medžiagą, kad apsaugotų karines paslaptis, sustabdytų amoralius ar antireliginius kūrinius ir išlaikytų politinę valdžią.
K: Kaip cenzūra veikia šiandieninę visuomenę? A: Cenzūra šiandien veikia visuomenę, nes riboja prieigą prie informacijos, todėl gali trūkti žinių apie svarbias visuomenės temas ir problemas. Ji taip pat riboja kūrybiškumą, neleisdama viešai dalytis tam tikromis išraiškos formomis, o tai gali apriboti bendruomenės meninį augimą.
Ieškoti