Kreacionizmas: apibrėžimas, istorija ir religiniai sukūrimo mitai
Kreacionizmas: apžvalga nuo creatio ex nihilo iki šiuolaikinių religinių sukūrimo mitų — istorija, argumentai ir prieštaravimai evoliucijai.
Kreacionizmas yra religinis tikėjimas, kad visata buvo sukurta taip, kaip aprašyta religinėse knygose. Pasak Pradžios knygos, Dievas tiesiogiai sukūrė gyvybę iš anksčiau buvusios nebūties, sutvarkydamas buvusį chaosą. Kitos religijos turi kitokius sukūrimo mitus. Pirmasis požiūris žinomas kaip creatio ex nihilo, kuris lotyniškai reiškia sukūrimą iš nieko.
Mintis, kad Dievas sukūrė pasaulį, tūkstančius metų buvo dėstoma tokių rašytojų kaip Augustinas iš Hipono.
Kreacionizmą, kaip jis žinomas šiandien, XIX a. pradėjo propaguoti protestantai fundamentalistai, kurie priešinosi mokslininkų iškeltoms geologijos ir evoliucijos teorijoms.
XX amžiuje kreacionistiniai judėjimai prasidėjo ir islame bei judaizme.
Kas yra kreacionizmas šiuolaikine prasme?
Kreacionizmas apima platų religinių požiūrių spektrą, kuriuose pabrėžiama, kad visatos ir gyvybės kilmė yra dieviškos veiklos rezultatas. Kai kurie kreacionistai interpretuoja šventuosius tekstus labai pažodžiui, kiti siekia suderinti religinius tekstus su moksliniais atradimais. Svarbu atskirti kreacionizmą nuo kitų požiūrių, pvz., teistinės evoliucijos, kurioje Dievas gali veikti per gamtos dėsnius.
Istorija ir raida
Kreacionistinės idėjos randamos daugelyje religijų ir epochų. Ankstyvieji krikščionių teologai, kaip Augustinas, diskutuodavo apie kūrimą ir Dievo vaidmenį. Viduramžiais bei vėliau scholastinė teologija (pvz., Tomo Akviniečio idėjos) formavo požiūrį į dieviškąją kūrybą. Nuo XVII–XIX a. kai kurie mąstytojai ir teologai reagavo į natūralinius aiškinimus argumentais už dievišką planą (teleologija).
XIX a. viduryje ir pabaigoje, reaguodami į Č. Darvino ir kitų mokslininkų idėjas, kai kurie protestantų sluoksniai pradėjo formuoti tai, kas vėliau buvo vadinama moderniuoju kreacionizmu. XX a. prasidėjo aktyvūs viešieji debatai ir organizacinė veikla, o vėliau kreacionistinės organizacijos ėmėsi finansuoti mokymo programas, knygas ir viešąsias kampanijas. XX–XXI a. kreacionistiniai judėjimai išsiplėtė ir kitose religijų tradicijose, įskaitant islamą ir judaizmą.
Tipai ir pagrindinės kryptys
- Creatio ex nihilo: tradicinis teologinis principas, kad Dievas sukūrė pasaulį „iš nieko“ (jos paminėjimas yra ir originaliame tekste).
- Jaunžemės kreacionizmas: interpretuoja Šventąjį Raštą pažodžiui ir teigia, kad Žemė yra jauna (dažnai tūkstančiai, o ne milijardai metų) ir kad visi pagrindiniai žemės sluoksniai atsirado greitai, pvz., per potvynį.
- Senžemės kreacionizmas: sutinka su geologijos įrodymais dėl Žemės ir Visatos amžiaus, tačiau mano, kad gyvybė buvo tiesiogiai sukurta dievišku aktu, o ne išsivystė per visiškai natūralius procesus.
- Intelligent Design (intelektualusis dizainas): teigia, kad tam tikros biologinės struktūros yra per sudėtingos, kad būtų paaiškinamos vien natūraliais procesais, todėl jas reikėjo paaiškinti veikimu kvalifikuotos priežasties ar „dizainerio“. Šis požiūris dažnai kritikuojamas kaip religijos perkėlimas į mokslo vardą.
- Teistinė evoliucija: nors tai ne visada vadinama kreacionizmu, šis požiūris jungia tikėjimą Dievu su evoliucijos mokslinėmis paaiškinimo schemomis – Dievas veikia per gamtos dėsnius.
Argumentai ir metodai
Kreacionistai naudoja įvairius argumentus: interpretacijas iš šventųjų tekstų, filosofines prielaidas (pvz., teleologinis ir moralinis argumentai), abejonę dėl evoliucijos mechanizmų pilno paaiškinimo ir kritikos dėl tam tikrų molekulinių ar anatominių struktūrų tariamo „sudėtingumo“. Kai kurios kreacionistinės grupės mėgina pateikti „moksliškai“ skambančius argumentus ir kuria medžiagą, skirta mokykloms ir visuomenei.
Mokslinis požiūris ir kritika
Mokslinėje bendruomenėje vyrauja sutarimas, kad gyvybės įvairovė ir daugelis geologinių procesų geriausiai paaiškinami per gamtos mokslų metodus – pvz., evoliuciją per natūralią atranką, genetinius tyrimus ir radiometrinį datavimą. Svarbūs faktai, kuriuos remiasi šiuolaikinė geologija ir biologija: Žemės amžius yra apie 4,54 mlrd. metų, fosilijų sluoksniai atspindi ilgalaikes transformacijas, o genetiniai duomenys sudaro nuoseklią gyvybės medžio vaizdą. Dėl to dauguma mokslininkų laiko kreacionizmą kaip tikėjimo pagrindu grįstą paaiškinimą, o ne empirine moksline teorija.
Visuomeniniai ir teisiniai aspektai
Kreacionizmas sukėlė daug viešų debatų apie švietimo turinį, mokyklų programas ir sąskaitas tarp bažnyčios ir valstybės. Kai kuriose šalyse vyko teisiniai ginčai dėl to, ar kreacionizmas turėtų būti dėstomas kaip alternatyva evoliucijai mokyklose. Šie ginčai dažnai apima klausimus apie religijos ir valstybės atskyrimą, akademinę laisvę ir mokslo švietimą.
Tolimesnis dialogas
Daugelyje religinių bendruomenių vyksta diskusijos ir paieškos, kaip suderinti tikėjimą su moksliniais atradimais. Kai kurie tikintieji priima mokslinius paaiškinimus ir interpretuoja šventuosius tekstus metaforiškai; kiti tvirtai remiasi pažodine interpretacija. Šis dialogas yra svarbus tiek akademiniame, tiek visuomeniniame lygmenyje, nes liečia švietimą, kultūrą ir asmeninį tikėjimą.
Santrauka: kreacionizmas yra daugiasluoksnė samprata, apimanti istorinius, teologinius ir visuomeninius aspektus. Nors jis yra reikšmingas religiniam mąstymui ir kultūrai, mokslinis konsensusas apie gyvybės kilmę remiasi evoliucijos ir geologijos tyrimais, todėl daugelyje šalių kreacionizmas ir mokslo paaiškinimai laikomi skirtingomis žinių sritimis.
Gustavo Dorė "Šviesos sukūrimas"
Tikėjimas
Kreacionistai netiki, kad visos šiandieninės gyvosios būtybės atsirado iš paprastų organizmų, kurie laikui bėgant lėtai keitėsi arba evoliucionavo. Jie tiki, kad gyvybė buvo sukurta tokia, kokia ji yra šiandien, ir kad viena gyvybės forma negali virsti kita. Tuo tarpu biologai ir paleontologai teigia, kad fosilijos skiriasi nuo šiandien matomos gyvybės ir gali būti sutvarkytos taip, kad parodytų pokyčius laikui bėgant. Jaunosios Žemės kreacionizmas sako, kad gyvybė dabartine forma atsirado per trumpą laiką. Jie nurodo Nojaus tvaną, kuris paaiškina daugumą uolienų formų ir daugumą fosilijų. Taip pat egzistuoja senosios Žemės kreacionizmas.
Krikščioniškasis kreacionizmas
Jaunos žemės kreacionizmas - tai tikėjimas, kad Dievas sukūrė žemę maždaug prieš 6000 ar 10000 metų, kaip aprašyta Pradžios knygoje. Jaunos žemės kreacionistai tiki, kad Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas (septintąją dieną Dievas ilsėjosi), kaip rašoma Pradžios knygoje. Jaunosios Žemės kreacionizmas teigia, kad kreacionizmui svarbus Nojaus tvanas. Jie teigia, kad "pirmosios palaidotos kiekvienos grupės fosilijos yra išbaigtos ir sudėtingos (komplikuotos), stipriai patvirtinančios biblinę koncepciją (idėją), kad kiekviena gyvybės rūšis buvo sukurta gerai suprojektuota daugintis pagal savo rūšį". Jie tiki, kad Biblija yra pažodžiui teisinga (žr. Biblijos neklystamumas). Kai kurie žmonės sako, kad problema yra ta, jog fosilijos atsiranda sluoksniais, vadinamais sluoksniais.
- Fosilijos, kurios, paleontologų nuomone, išsivystė anksčiau, randamos uolienose, kurios, geologų nuomone, yra senesnės.
- Fosilijos, kurios, paleontologų nuomone, išsivystė vėliau, randamos skirtingose uolienose, kurios, geologų nuomone, yra jaunesnės.
Jei fosilijos būtų gyvūnų, nuskendusių per tvaną, mokslininkai mano, kad jos būtų susimaišiusios. Krikščionys kreacionistai sako, kad taip atsitiko dėl Nojaus tvano, ir atkreipia dėmesį į greitai žuvusių gyvūnų fosilijas. Jie pateikia daugybę gynybos argumentų. Kai kurie iš jų yra šie:
1. Greitai palaidotos fosilijos, pavyzdžiui, Lagerstätten. Viena iš fosilijų, apie kurią kalba kreacionistai, yra ta, kurioje viena žuvis palaidota ėda kitą žuvį.
2. Daugiasluoksnės fosilijos - tai fosilijos, pereinančios per kelis uolienų sluoksnius. Krikščionys sako, kad taip negali atsitikti, jei uolienų sluoksniai susidarė greitai
3. Išlinkę uolienų sluoksniai - tai uolienų sluoksniai, kurie yra išlinkę taip, kaip, krikščionių teigimu, per milijonus metų negalėjo atsitikti. Krikščionys sako, kad jų yra daug.
Kiti kreacionistai tiki, kad Dievas viską sukūrė prieš 13 000-14 000 milijonų metų. Tai vadinama senosios Žemės kreacionizmu.
Kreacionistai nurodo tobulą Žemės dydį, formą ir atstumus, kuriuos sukūrė Dievas, o Žemės netobulumą - kaip įrodymą, kad Žemė yra suteršta žmonių nuodėmės.
Terminas kreacionizmas gali būti vartojamas keliomis reikšmėmis.
- Kartais kreacionizmas reiškia, kad Dievas sukūrė gyvybę, o evoliucija neįvyko.
- Kitais atvejais kreacionizmas reiškia tik tai, kad Dievas viską sukūrė, bet tai galėjo įvykti seniai, o teistinė evoliucija galėjo įvykti.
Liberalūs krikščionys netiki Biblijos neklystamumu ir sako, kad Dievas naudojo evoliuciją, kad sukurtų žmogų ir kitas gyvybes. Ši idėja vadinama teistine evoliucija.
Islamo kreacionizmas
Islamo kreacionizmas - tai tikėjimas, kad visatą (įskaitant ir žmoniją) tiesiogiai sukūrė Alachas, kaip rašoma Korane. Šiuo metu islamas religinius tekstus traktuoja pažodžiui. Daugelis mokslininkų teigia, kad Pradžios knyga yra iškraipyta Dievo žinios versija. Kūrybos mitas taip pat yra Kūrane, tačiau jis miglotesnis nei Pradžios knygoje. Tai leidžia daugiau interpretuoti. Keletas liberalių judėjimų islame iš esmės pripažįsta mokslines pozicijas dėl žemės amžiaus, visatos amžiaus ir evoliucijos.
Islamas taip pat turi savitą teistinės evoliucijos formą, kurioje teigiama, kad pagrindinę mokslinę visatos kilmės analizę patvirtina Koranas. Daugelis liberalių musulmonų tiki evoliuciniu kreacionizmu.
Didžiosios Britanijos islamo draugijos prezidentas Khalidas Aneesas dalyvavo konferencijoje "Kreacionizmas: "Kreacionizmas: mokslas ir tikėjimas mokyklose". Per šią konferenciją jis išsakė šiuos argumentus: Nėra jokio prieštaravimo tarp to, kas apreikšta Korane, ir natūralios atrankos bei tinkamiausiųjų išlikimo. Tačiau kai kurie musulmonai, pavyzdžiui, Adnanas Oktaras, nesutinka, kad viena rūšis gali išsivystyti iš kitos. Kiti musulmonai tiki, kad viena rūšis gali išsivystyti iš kitos.
Tačiau taip pat auga islamiškojo kreacionizmo judėjimas. Kaip ir krikščionių judėjimas, islamo kreacionistai nerimauja, kad evoliucijos teorijos atradimai gali prieštarauti tam, kas parašyta Kverane.
Korane yra keletas eilučių, kurias kai kurie šiuolaikiniai autoriai aiškina kaip suderinamas su Visatos plėtimosi, Didžiojo sprogimo ir Didžiojo sprogimo teorijomis:
"Argi netikintieji nemato, kad dangus (erdvė) ir žemė buvo sujungti kartu, paskui Mes juos atskyrėme ir iš vandens sukūrėme kiekvieną gyvą būtybę. Argi tada jie nepatikės?" [Koranas 21:30]
"Tada Jis kreipėsi į dangų (erdvę), kai jis buvo dūmų, ir tarė jam ir žemei: Ateikite abu, noriai ar nenoriai. Jie tarė: "Tu nori ir tu nori! [Koranas: "Mes ateiname, paklusnūs. 41:11]
"Tai Mes galingai sukūrėme dangų (erdvę) ir nuolat jį plečiame. "[Koranas 51:47]
"Tą dieną, kai Mes suvyniosime dangų (erdvę), kaip suvyniojome ritinį, skirtą raštams, kaip Mes sukūrėme pirmąją kūriniją, (taip) Mes ją atgaminsime; pažadas (mus įpareigojantis); tikrai Mes jį įvykdysime. "[Koranas 21:104]
Bahajų kreacionizmas
Bahajų tikėjimas ankstesnių abraomiškųjų religijų pasakojimus apie sukūrimą laiko simboliniais, o ne pažodiniais. Bahajų tikėjimas taip pat pripažįsta, kad Žemė yra sena. Bahajų religija egzistavo tuo pačiu metu kaip ir Čarlzas Darvinas, todėl žinojo apie Darvino darbus.
Mokslinė kritika
Jungtinėse Amerikos Valstijose religinės bendruomenės skatina įtraukti antgamtiškus gyvybės ir visos visatos kilmės paaiškinimus. Evoliucija nebuvo įtraukta į mokyklinius vadovėlius iki XX a. septintojo dešimtmečio. 1987 m. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad kreacionizmas nėra moksliškas ir jo negalima mokyti valstybinėse mokyklose.
Susiję puslapiai
- Žmogaus laiko juosta
- Gyvenimo laiko juosta
- Gamtos laiko juosta
- Fundamentalizmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kreacionizmas?
A: Kreacionizmas yra religinis įsitikinimas, teigiantis, kad visata buvo sukurta taip, kaip aprašyta religiniuose tekstuose.
K: Kaip, pasak Pradžios knygos, Dievas sukūrė gyvybę?
A: Pasak Pradžios knygos, Dievas sukūrė gyvybę tiesiogiai sukurdamas ją iš nebūties, kuri buvo prieš tai, ir sutvarkydamas chaosą.
K: Kas yra creatio ex nihilo?
A: Creatio ex nihilo yra lotyniškas pavadinimas, reiškiantis sukūrimą iš nieko, kuris yra pirmasis kreacionizmo požiūris.
Klausimas: Kas mokė minties, kad Dievas tūkstančius metų kūrė pasaulį?
A: Tokie rašytojai kaip Augustinas iš Hipono mokė, kad Dievas sukūrė pasaulį per tūkstančius metų.
K: Kaip prasidėjo mums žinomas kreacionizmas?
Atsakymas: Kreacionizmas, kaip žinome, prasidėjo XIX a. nuo protestantų fundamentalistų, kurie priešinosi mokslininkų pradėtoms kelti geologijos ir evoliucijos teorijoms.
K: Kokios kitos religijos XX a. pradėjo kreacionistinius judėjimus?
A: XX a. kreacionistiniai judėjimai taip pat prasidėjo islame ir judaizme.
K: Kokie yra skirtingi sukūrimo mitai kitose religijose?
A: Kitos religijos, be Biblijos Pradžios knygos, turi skirtingus sukūrimo mitus.
Ieškoti