1987 m. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas byloje Edwards prieš Aguillardą konstatavo, kad kreacionizmas nėra mokslas. Aukščiausiasis Teismas teigė, kad tai yra religija ir jos negalima mokyti Amerikos mokyklose, nes Jungtinių Valstijų Konstitucija (taisyklių, kurių privalo laikytis visos Amerikos valdžios institucijos) neleidžia vyriausybei remti vienos religijos labiau nei kitų religijų, todėl vyriausybės valdomos mokyklos negali mokyti religijos kaip teisingos. Ši taisyklė vadinama Įsikūrimo nuostata.

Bylos fonas

Byla kilo dėl Luizianos priimto įstatymo, pagal kurį, jei mokykloje dėstomas evoliucijos mokymas, tuo pačiu privalėjo būti suteikta „subalansuota“ vieta ir „kreacionistinei“ medžiagai (dažnai vadinamai „creation‑science“). Įstatymo priešininkai teigė, kad toks reikalavimas iš esmės skatina ir remia religines pažiūras, o tai pažeidžia Įsikūrimo nuostatą, draudžiančią vyriausybei propaguoti religiją.

Teismo sprendimas ir argumentacija

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Luizianos įstatymas pažeidžia Konstituciją. Teismas analizavo įstatymo tikslus ir efektus ir nustatė, kad pagrindinė įstatymo paskirtis buvo religine prigimtimi — skatinti kreacionizmo mokymą kaip religijos propagavimą, o ne apsaugoti mokinių teisę į „subalansuotą“ švietimą. Todėl įstatymas neturėjo pakankamai aiškiai sekuliaraus (ne religinio) tikslo ir buvo neteisėtas pagal Įsikūrimo nuostatą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kreacionizmas savo metodais ir teiginiais neatitinka mokslinio metodo kriterijų: jis remiasi religiniu įsitikinimu, nesiūlo empirinio pagrindo ir hipotezių testavimo, todėl jo pristatymas kaip mokslo mokymo būtų klaidinantis.

Teisinė reikšmė ir pasekmės

  • Aiškus precedentas: sprendimas tapo svarbiausiu precedentu, kuriuo nubrėžta riba tarp religijos skatinimo ir mokslo mokymo mokyklose.
  • Panašios bylos: vėliau kitos bylos (pvz., 2005 m. Kitzmiller prieš Doverio mokyklų rajoną) rėmėsi panašiais principais, taikydamos Edwards prieš Aguillardą argumentaciją, kai sprendė apie „intelligent design“ įtraukimo į mokymo programą teisėtumą.
  • Švietimo politika: sprendimas paskatino daugelį valstijų ir mokyklų aiškiau atskirti religinį turinį nuo gamtos mokslų programų bei formuluoti aiškias švietimo gairės apie evoliucijos dėstymą.

Diskusijos ir visuomenės reakcija

Po sprendimo diskusijos apie evoliucijos ir kreacionizmo dėstymą neaprimo. Kai kuriuose regionuose ir toliau vyko politinės ir kultūrinės kovos dėl mokymo turinio, o kai kurie pritariančiosios religinės bendruomenės ieškojo būdų, kaip į mokyklų gyvenimą įtraukti religines idėjas per fakultatyvias pamokas, klases po pamokų arba namų mokymą. Tačiau teisinis precedentų rinkinys aiškiai nurodo, kad viešosios mokyklos negali oficialiai remti vienos religijos doktrinų per privalomą mokymo programą.

Kodėl tai svarbu

Edwards prieš Aguillardą yra reikšminga byla, nes ji apibrėžė, kaip Konstitucijos principai taikomi švietimui ir mokslui. Sprendimas pabrėžia skirtį tarp religinių įsitikinimų ir mokslinio žinojimo bei apsaugo viešąsias mokyklas nuo religinių doktrinų prievartos ar monopolizavimo. Tai padeda užtikrinti, kad gamtos mokslų pamokos remtųsi empiriniu tyrimu ir moksline metodo praktika, o ne religine dogmatika.