Kas yra fundamentalizmas: apibrėžimas, kilmė ir šiuolaikinė reikšmė

Kas yra fundamentalizmas: aiškus apibrėžimas, kilmė, istorinis kontekstas ir šiuolaikinė reikšmė religijai bei visuomenei — supraskite priežastis ir pasekmes.

Fundamentalizmas iš pradžių buvo vartojamas apibūdinti kai kuriuos JAV protestantų bendruomenės žmones XX a. pradžioje. Šie žmonės turėjo aiškiai apibrėžtas („fundamentalias“) vertybes, kurios dažnai prieštaravo modernesnėms idėjoms. Jie pabrėždavo tikėjimo autoritetą ir dažnai rėmėsi pažodiniu Biblijos skaitymu; tikėjimas jiems buvo pagrindinis moralinis matas. Kai religijos doktrinos traktuojamos kaip absoliučios ir nekintamos, kalbama apie fundamentalizmą.

Kilmė ir istorinė raida

Terminas ir judėjimas turi savo specifinę istoriją. XX a. pradžioje JAV atsiradę krikščioniškojo fundamentalizmo judėjimai reagavo į modernėjimą, mokslinius atradimus (pvz., evoliucijos teoriją) ir liberalų teologinį mąstymą. Vienas žinomų istorinių įvykių, simbolizuojančių šią konfrontaciją, buvo 1925 m. Scopes teismo procesas apie evoliucijos mokymo ribojimus mokyklose. Apie senesnį istorinį precedentą žr. Reformacija.

Kas būdinga fundamentaliems judėjimams

• Pažodinis šventųjų tekstų traktavimas: Šventosios knygos ar kiti autoritetingi tekstai suprantami kaip tiesioginiai, nekintami Dievo (ar ideologijos) nurodymai.
• Absoliutūs moraliniai standartai: Elgesio taisyklės ir doktrinos laikomos universaliomis ir neginčijamomis.
• Atsakomybė už identitetą: Fundamentalizmas dažnai formuoja stiprią bendruomeninę tapatybę ir aiškią „mes–jie“ skiriamąją liniją.
• Reakcija į modernybę: siekis atkurti arba išsaugoti „iškilusias“ tradicijas prieš modernėjimo, sekuliarinimo ir globalizacijos poveikį.

Tipai ir pavyzdžiai

Nors terminas kilęs iš krikščioniškos konteksto, jis naudojamas ir plačiau. Galime kalbėti apie:

• Religinį fundamentalizmą: krikščioniškas, islamiškas, žydų ar kitų religijų pokyčių atsakas, kai griežtai laikomasi tradicinių tekstų ir praktikų;
• Politinį ir ideologinį fundamentalizmą: kai politinės idėjos ar ideologijos traktuojamos kaip nekintamos doktrinos (pvz., kraštutiniai nacionalistiniai ar ideologiniai judėjimai);
• Seculiarūs ar mokslo-ideologiniai fundamentalizmai: kraštutiniai pragmatizmo, technologijų ar kitų pasaulėžiūrų pavidalai, kurie netoleruoja kitų požiūrių.

Fundamentalizmas ir visuomenė

Šiuolaikinius fundamentalizmus tyrinėjantys mokslininkai dažnai laiko viena iš žmonių atsakymo į modernybės sukeltą neapibrėžtumą formų. Kai visuomenės greitai keičiasi, dalis žmonių ieško stabilumo ir vienareikšmiškumo — tai gali paskatinti grįžimą prie griežtų normų ir papročių. Fundamentalizmas taip pat susijęs su politiniu aktyvumu: kai kuriais atvejais fundamentalistinės grupės siekia įtvirtinti savo vertybes per teisės aktus, švietimą arba viešąją politiką.

Skirtumas tarp fundamentalizmo, konservatizmo ir ortodoksijos

Nors konservatizmas, ortodoksija ir fundamentalizmas kartais sutampa, jie nėra tas pats. Konservatizmas siekia išsaugoti tradicijas, bet gali prisitaikyti prie kaitos; ortodoksija reiškia tradicinį tikėjimo ar praktikos laikymąsi; o fundamentalizmas paprastai pasižymi dogmatiškumu, pažodiniu tekstų skaitymu ir dažnai priešiškumu pluralizmui bei kritikai.

Fundamentalizmas ir smurtas

Nors kai kurios fundamentalistinės grupės įsitraukia į smurtą arba teroristinę veiklą, svarbu pabrėžti, kad fundamentalizmas nebūtinai reiškia prievartą. Daugelis fundamentalistinių judėjimų yra pasyvi arba orientuoti į bendruomeninį gyvenimą ir švietimą. Smurtas atsiranda tuomet, kai doktrinos interpretacijos arba politiniai tikslai nukreipiami prieš kitus.

Kritika ir mokslinis požiūris

Akademinis požiūris traktuojant fundamentalizmą stengiasi vengti vertinimų žodžių ir aiškiai atskirti religinius, socialinius ir politinius reiškinius. Kritikai teigia, kad terminas kartais naudojamas netikslingai kaip pejoratyvas prieš konservatyvius tikėjimus. Tyrimai siekia paaiškinti, kodėl fundamentalizmas kyla, kaip jis funkcionuoja ir kokias pasekmes turi visuomenei bei tarpreliginiams santykiams.

Menas, satyra ir viešasis diskursas

Fundamentalizmas taip pat patekęs į meno ir kultūros kritiką. Vienas pavyzdžių — firminis diržų projektas, kuriame žodis „Fundamentalism“ naudojamas satyrai ir protestui prieš kūno bausmes. Teksto originale minima, kad odiniai diržai „Fundamentalism“ dalyvavo meno parodose, kuriose satyrizuojami krikščionys fundamentalistai, tariamai palaikantys vaikų mušinėjimą. Menininkas Danielis Vander Ley, kaip teigiama, yra viešai pripažintas „Fundamentalism“ savininkas ir vaikų teisių gynėjas: jis savo prekės ženklą „Fundamentalism America's Premier Child Abuse Brand“ naudoja kaip provokatyvų būdą atkreipti dėmesį į kūno bausmių praktiką mokyklose ir namuose. Tekste taip pat minima, kad 19-oje Amerikos valstijų valstybinėse mokyklose vis dar taikomos kūno bausmės.

Kaip kalbėti apie fundamentalizmą konstruktyviai

Diskutuojant apie fundamentalizmą svarbu vengti šabloninių moralizavimo formulių ir suprasti, kad tikslus požiūris į šį reiškinį reikalauja konteksto: istorinio, socialinio ir teologinio. Konstruktivioms diskusijoms padeda pagarba, dialogas su pačios bendruomenės nariais ir aiški skirtis tarp kritikos praktikai bei stereotipų apie žmones.

Apibendrinant: fundamentalizmas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys — istorinis, kultūrinis ir politinis — kuriam būdinga griežta doktrinų laikymasis, atsakas į modernybės iššūkius ir tendencija į aiškių normų bei tapatybių reikalavimą. Jo poveikis visuomenei gali būti labai įvairus, nuo bendruomeninio solidarumo iki konfliktų su platesne visuomene.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra fundamentalizmas?

K: Kada pirmą kartą atsirado terminas "fundamentalizmas"?

K: Kaip fundamentalizmas buvo vertinamas istoriškai?

Klausimas: Koks yra fundamentalistinio elgesio pavyzdys?

K: Ar yra senesnis istorinis fundamentalizmo precedentas?

K: Ar yra kita žodžio "fundamentalizmas" reikšmė?

Paieška pagal raidę