"Pagrobimas iš seralio" (vok. Die Entführung aus dem Serail) yra Wolfgango Amadeus Mozarto opera, kuriai muziką sukūrė Wolfgangas Amadeus Mozartas. Tai singspielis — vokiečių operos forma, kurioje derinami dainavimas ir kalbamas dialogas. Panašios formos yra ir kita Mozarto opera, "Stebuklingoji fleita".
Vokiškąjį libretą parašė Christoph Friedrich Bretzneris; jį adaptavo ir kai kuriuos pakeitimus atliko Gottliebas Stephanie be Bretznerio sutikimo. Siužetas sukasi apie jauną šlovės siekiantį herojų Belmontą, jo ištikimą tarną Pedrilą ir jų pastangas išlaisvinti mylimąją Konstanzę iš pasijos Selimo seralio (rūmų). Veikėjus papildo komiškas sargybinis Osminas ir nuolanki Blonda — visi jie kuria tiek dramatinius, tiek humoro pilnus momentus.
Siužetas
Opera prasideda Belmontui atvykus į turkų seralį, kur laikoma jo mylimoji Konstanzė. Pedrilas patekęs į vidų bando padėti, o Blonda ir Osminas kuria siauresnius konfliktus ir komedijos elementus. Per seriją trikdžių ir sumanymų paviešinamos ištikimybės, meilės ir garbės temos. Kulminacijoje paaiškėja Belmonto ir Konstanzės jausmų tikrumas, tačiau pabaigoje palankiai pasirodo pats pasha Selimas — jis parodo gailestingumą ir atleidžia, taip pabrėždamas nuolaidžiavimo ir žmogiškumo idėjas.
Istorija ir premjera
Opera buvo parašyta Mozarto persikėlus į Vieną 1781 m. ir premjeros metu buvo susieta su Austrijos imperatoriaus Juozapo II remiama "Nationalsingspiel" trupė. Mozartas atvyko į Vieną 1781 m. ir ieškojo galimybių gauti operos užsakymą — vieną savo kūrinį ("Zaide") jis parodė Nationalsingspiel vadovybei, kuris jį pakvietė parašyti naują operą. Pirmoji premjera įvyko 1782 m. ir sulaukė didelio susidomėjimo publikai.
Muzika ir stilius
Kūrinys pasižymi lengvumu, humoro momentais ir melodine gausa, tuo pačiu turėdamas ir rimtesnių, dramatiškesnių scenų. Mozartas į operą įterpė vadinamąją "turkišką" muziką — Europoje tuo metu populiarius ir egzotiškus ritmus bei spalvas, kuriuos akcentavo specialūs instrumentai (pvz., trikampis, cimbolai, kontrabosas bei būgnai), suteikdami spektakliui orientalizuotą spalvą. Viena sudėtingiausių ir žinomiausių arijų yra Konstanzės "Martern aller Arten" ("Visų rūšių kankinimai") — techniškai reikalaujanti arija, kuriai akompanuoja orkestras ir keturi soliniai instrumentai. Be jos, operoje yra ir kitų solinių momentų, kuriuose atsiskleidžia tiek vokalinė virtuoziškumo, tiek personažų charakterizavimo įvairovė.
Reikšmė ir priėmimas
Opera sulaukė didelės sėkmės ir davė Mozartui materialinės naudos, tačiau dėl vėlesnių spektaklių apmokėjimo problemų kūrinys negarantavo jam klestėjimo. Pasakojama anekdota, kad išgirdęs operą imperatorius Juozapas II esą tarė Mozartui, jog joje "per daug natų" (vok. "zu viele Noten"), į ką Mozartas atsakė: "Yra tiek natų, kiek jų turėtų būti".
Šis kūrinys svarbus ne tik kaip Mozarto meistriškumo pavyzdys vokalinėje ir instrumentinėje raiškoje, bet ir kaip palikimas Europoje populiariam singspielio žanrui. Opera nagrinėja gailestingumo ir kultūrinių susidūrimų temas — pabaigoje pasha Selimo atleidimas veikia kaip apreiškimas apie žmogaus didybę ir apšviestąsias vertybes. Iki šiol Die Entführung aus dem Serail yra dažnai statoma, įrašoma ir mylima dėl savo melodinės gausos, humoro bei dramatiškų akimirkų.
