Die Entführung aus dem Serail — Mozarto opera: siužetas ir reikšmė
Mozarto opera "Pagrobimas iš seralio" — siužetas, istorinis kontekstas, įspūdingos arijos ir turkiškos muzikos įtaka. Sužinokite apie personažus, simboliką ir kultūrinę reikšmę.
"Pagrobimas iš seralio" (vok. Die Entführung aus dem Serail) yra Wolfgango Amadeus Mozarto opera, kuriai muziką sukūrė Wolfgangas Amadeus Mozartas. Tai singspielis — vokiečių operos forma, kurioje derinami dainavimas ir kalbamas dialogas. Panašios formos yra ir kita Mozarto opera, "Stebuklingoji fleita".
Vokiškąjį libretą parašė Christoph Friedrich Bretzneris; jį adaptavo ir kai kuriuos pakeitimus atliko Gottliebas Stephanie be Bretznerio sutikimo. Siužetas sukasi apie jauną šlovės siekiantį herojų Belmontą, jo ištikimą tarną Pedrilą ir jų pastangas išlaisvinti mylimąją Konstanzę iš pasijos Selimo seralio (rūmų). Veikėjus papildo komiškas sargybinis Osminas ir nuolanki Blonda — visi jie kuria tiek dramatinius, tiek humoro pilnus momentus.
Siužetas
Opera prasideda Belmontui atvykus į turkų seralį, kur laikoma jo mylimoji Konstanzė. Pedrilas patekęs į vidų bando padėti, o Blonda ir Osminas kuria siauresnius konfliktus ir komedijos elementus. Per seriją trikdžių ir sumanymų paviešinamos ištikimybės, meilės ir garbės temos. Kulminacijoje paaiškėja Belmonto ir Konstanzės jausmų tikrumas, tačiau pabaigoje palankiai pasirodo pats pasha Selimas — jis parodo gailestingumą ir atleidžia, taip pabrėždamas nuolaidžiavimo ir žmogiškumo idėjas.
Istorija ir premjera
Opera buvo parašyta Mozarto persikėlus į Vieną 1781 m. ir premjeros metu buvo susieta su Austrijos imperatoriaus Juozapo II remiama "Nationalsingspiel" trupė. Mozartas atvyko į Vieną 1781 m. ir ieškojo galimybių gauti operos užsakymą — vieną savo kūrinį ("Zaide") jis parodė Nationalsingspiel vadovybei, kuris jį pakvietė parašyti naują operą. Pirmoji premjera įvyko 1782 m. ir sulaukė didelio susidomėjimo publikai.
Muzika ir stilius
Kūrinys pasižymi lengvumu, humoro momentais ir melodine gausa, tuo pačiu turėdamas ir rimtesnių, dramatiškesnių scenų. Mozartas į operą įterpė vadinamąją "turkišką" muziką — Europoje tuo metu populiarius ir egzotiškus ritmus bei spalvas, kuriuos akcentavo specialūs instrumentai (pvz., trikampis, cimbolai, kontrabosas bei būgnai), suteikdami spektakliui orientalizuotą spalvą. Viena sudėtingiausių ir žinomiausių arijų yra Konstanzės "Martern aller Arten" ("Visų rūšių kankinimai") — techniškai reikalaujanti arija, kuriai akompanuoja orkestras ir keturi soliniai instrumentai. Be jos, operoje yra ir kitų solinių momentų, kuriuose atsiskleidžia tiek vokalinė virtuoziškumo, tiek personažų charakterizavimo įvairovė.
Reikšmė ir priėmimas
Opera sulaukė didelės sėkmės ir davė Mozartui materialinės naudos, tačiau dėl vėlesnių spektaklių apmokėjimo problemų kūrinys negarantavo jam klestėjimo. Pasakojama anekdota, kad išgirdęs operą imperatorius Juozapas II esą tarė Mozartui, jog joje "per daug natų" (vok. "zu viele Noten"), į ką Mozartas atsakė: "Yra tiek natų, kiek jų turėtų būti".
Šis kūrinys svarbus ne tik kaip Mozarto meistriškumo pavyzdys vokalinėje ir instrumentinėje raiškoje, bet ir kaip palikimas Europoje populiariam singspielio žanrui. Opera nagrinėja gailestingumo ir kultūrinių susidūrimų temas — pabaigoje pasha Selimo atleidimas veikia kaip apreiškimas apie žmogaus didybę ir apšviestąsias vertybes. Iki šiol Die Entführung aus dem Serail yra dažnai statoma, įrašoma ir mylima dėl savo melodinės gausos, humoro bei dramatiškų akimirkų.
Priemonės
Dainininkai koncertuoja su klasikiniu orkestru, prie kurio pridedami turkų muzikai reikalingi instrumentai: bosinis būgnas, cimbolai, trikampis ir pikolė. Pagrindinį orkestrą sudaro fleitų, obojų, klarnetų, fagotų, valtornų, trimitų, dviejų timpanų ir styginių poros. Arijoje "Liūdesys tapo mano dalia" taip pat skamba bosinis ragas.
Mozartas (centre) 1789 m. Berlyne dalyvavo spektaklyje "Die Entführung aus dem Serail".
Istorija
Vieta: Pašos (vok. Bassa) sodyba kažkur Viduržemio jūros pakrantėje.
Laikas: XVIII a.
1 veiksmas
Konstancą ir jos anglų tarną Blondcheną pagrobė piratai ir pardavė turkui Pašai Selimui. Belmontas vyksta jos gelbėti. Pašos tarnas Osminas ateina į sodą skinti figų ir nekreipia dėmesio į Belmontą, kuris bando sužinoti naujienų apie savo tarną Pedrilą. Osminas supyksta. Jam išėjus, Belmontė susitinka su Pedrilu ir jie nusprendžia gelbėti Konstanciją.
Selimas pasirodo kartu su Konstanze. Jis nori, kad ji ją mylėtų, bet ji nemyli. Pedrilas pasiūlo pašai įdarbinti Belmontą statybininku, bet Osminas neįsileidžia jo į rūmus.
2 veiksmas
Osminas grubiai bando mylėtis su Blondchenu. Po dueto Osminas išeina. Konstanzė pasveikina Blondchen ir sako jai, kad Selimas nori jos meilės ir grasina panaudoti jėgą.
Jai išvykus, Pedrilas ateina pas savo mylimąją Blondchen ir pasako jai, kad Belmontė jau netoli ir kad rengiamasi ją gelbėti. Blondchen labai džiaugiasi. Pedrilo pakviečia Osminą išgerti. Osminas užsirūko, o Belmontė jį išprašo iš kelio, kad Belmontė vėl pamatytų savo mylimąją Konstanciją.
3 veiksmas
Belmontė ir Pedrilas ateina į sodą su kopėčiomis. Belmontui pavyksta pagrobti Konstanciją, bet kai Pedrilo su Blondchenu ketina pabėgti, juos sugauna Osminas, o Belmontą ir Konstanciją taip pat sugrąžina sargybinis. Belmontė prašo Pašos jų nežudyti. Jis sako, kad jo tėvas yra turtingas ispanų gubernatorius, kuris sumokės daug pinigų, kad jie būtų išlaisvinti. Selimas Paša sako Belmontai, kad jis yra jo didžiausio priešo sūnus, todėl džiaugiasi jį sugavęs. Tačiau tada Paša tampa malonus ir nusprendžia jiems atleisti bei juos išlaisvinti. Osminas dėl to nėra patenkintas. Jis norėtų pamatyti, kaip jiems įvykdoma mirties bausmė.
Vienos teatro pranešimas apie premjerą 1782 m. liepos 16 d. Burgtheater
Klausimai ir atsakymai
K: Kokio tipo opera yra "Die Entfhrung aus dem Serail"?
A: Die Entfhrung aus dem Serail yra Singspiel pavyzdys, t. y. vokiečių operos rūšis, kurioje ir kalbama, ir dainuojama.
K: Kas parašė operos libretą?
A: Operos "Die Entfhrung aus dem Serail" libretą parašė Christophas Friedrichas Bretzneris, tačiau Gottliebas Stephanie be jo leidimo jį šiek tiek pakeitė.
K: Kas užsakė Mozartui parašyti operą?
A: Parašyti "Die Entfhrung aus dem Serail" Mozartui užsakė Austrijos imperatoriaus Juozapo II remiama Nacionalinė dainų šedevrų trupė.
K: Apie ką pasakojama?
A: Istorija pasakoja apie Belmontą ir jo tarną Pedrillo, kurie bando išgelbėti Belmonto mylimąją Konstanzę iš pashos Selimo seralio (rūmų).
K: Kuo ši opera unikali?
A: Ši opera išsiskiria tuo, kad joje skamba turkiška muzika arba tai, ką europiečiai tuo metu laikė turkiška muzika, taip pat kai kurios labai sunkiai dainuojamos arijos, pavyzdžiui, Konstanzės "Martern aller Arten". Be to, pasakojant stebuklingą istoriją, joje dialogai derinami su dainavimu.
K.: Kokios sėkmės sulaukė ši opera, kai įvyko pirmoji premjera?
A: Kai įvyko pirmoji "Die Entfrhung aus dem Serail" premjera, ji buvo neįtikėtinai sėkminga ir Mozartui uždirbo nemažai pinigų; tačiau už vėlesnius spektaklius jam nebuvo tinkamai mokama, todėl jis iš jos nepraturtėjo.
K: Ką pasakė imperatorius Juozapas II, išgirdęs kūrinį?
A: Išgirdęs "Die Entfrhung aus dem Serail", imperatorius Juozapas II pasakė, kad kūrinyje "per daug natų", o Mozartas jam atsakė: "Yra tiek natų, kiek jų turėtų būti".
Ieškoti