Organoidai
Ląstelių biologijoje organelė yra ląstelės dalis, atliekanti tam tikrą darbą.
Organelės paprastai turi savo plazminę membraną. Dauguma ląstelės organelių yra citoplazmoje.
Organelės pavadinimas kilo iš minties, kad šios struktūros ląstelėms yra tai, kas kūnui yra organai.
Eukariotinėse ląstelėse yra daug organoidų tipų. Kadaise buvo manoma, kad prokariotai neturi organelių, tačiau dabar rasta jų pavyzdžių. Jos nėra organizuotos taip, kaip eukariotų organelės, ir jų neriboja plazminės membranos. Jos vadinamos bakterijų mikrokomandomis.
Tipiška gyvūno ląstelė. Citoplazmoje pagrindinės organelės ir ląstelės struktūros yra šios: (1) branduolys (2) branduolys (3) ribosoma (4) pūslelė (5) šiurkštusis endoplazminis tinklas (6) Goldžio aparatas (7) citoskeletas (8) lygusis endoplazminis tinklas (9) mitochondrija (10) vakuolė (11) citozolis (12) lizosoma (13) centriolė.
Termino taikymo sritis
Dabar šis terminas plačiai vartojamas kalbant apie ląstelių struktūras, apsuptas vienos ar dviejų plazminių membranų. Tačiau vis dar egzistuoja ir senesnis "subląstelinio funkcinio vieneto" apibrėžimas. Tai reiškia, kad šis terminas kartais vartojamas kalbant apie struktūras, kurios nėra surištos su membrana.
Plazminė membrana yra lipidų dvisluoksnis, į kurį įterpti kai kurie baltymai. Ji neleidžia organelės jonams ir molekulėms susijungti su aplinka.
Organėlių kilmė
Manoma, kad mitochondrijos ir chloroplastai, turintys dvigubas membranas ir savo DNR, atsirado iš nepilnai suvalgytų arba įsiveržusių prokariotinių organizmų, kurie buvo priimti kaip įsiveržusios ląstelės dalis. Šią idėją palaiko endosimbiotinė teorija.
Prokariotų organelės
Prokariotai nėra tokie sudėtingi kaip eukariotai. Buvo manoma, kad jie neturi vidinių struktūrų, kurias gaubia lipidinės membranos.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad bent jau kai kurie prokariotai turi mikrokompartmentus, pavyzdžiui, karboksisomas. Šie subląsteliniai skyriai yra 100-200 nm skersmens ir juos gaubia baltymų apvalkalas. Dar įspūdingiau yra aprašytos bakterijų magnetosomos su membrana. taip pat į branduolį panašios planktomicetų struktūros, kurias supa lipidinės membranos.
| Prokariotų organelės ir ląstelės komponentai | |||
| Organelė / makromolekulė | Pagrindinė funkcija | Struktūra | Organizmai |
| kai kurios automobilių dėžės | anglies fiksacija | baltymo apvalkalo skyrius | kai kurios bakterijos |
| Chlorozomos | šviesos surinkimo kompleksas | žaliosios sieros bakterijos | |
| judėjimas išorinėje terpėje | baltyminė gija | kai kurie prokariotai ir eukariotai | |
| magnetosomos | magnetinė orientacija | neorganinis kristalas, lipidų membrana | magnetotaksinės bakterijos |
| nukleoidas | DNR priežiūra, transkripcija į RNR | DNR-proteinas | prokariotai |
| Keitimasis DNR | žiedinė DNR | kai kurios bakterijos | |
| RNR vertimas į baltymus | RNR-proteinas | eukariotai, prokariotai | |
| tilakoidų | fotosistemų baltymai ir pigmentai | daugiausia cianobakterijos | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra organelė?
A: Organelė - tai ląstelės dalis, atliekanti tam tikrą darbą. Paprastai ji turi savo plazminę membraną.
K: Kur yra dauguma ląstelės organelių?
A: Dauguma ląstelės organelių yra citoplazmoje.
K: Kaip atsirado terminas "organelė"?
A: Terminas "organelė" kilo iš minties, kad šios struktūros ląstelėms yra tai, kas kūnui yra organai.
K: Ar eukariotinėse ląstelėse yra skirtingų tipų organelių?
A: Taip, eukariotinėse ląstelėse yra daug organelų tipų.
Klausimas: Ar prokariotai turi savo organoidų tipą?
A: Taip, nors anksčiau buvo manoma, kad jie jų neturi, dabar rasta keletas pavyzdžių. Jos nėra organizuotos taip, kaip eukariotų organelės, ir jų neriboja plazminės membranos; jos vadinamos bakterijų mikrokomandomis.
