Makrofagai
Makrofagai - tai baltosios kraujo ląstelės audiniuose, susidarančios diferencijuojantis monocitams.
Monocitai ir makrofagai yra fagocitai, veikiantys bendrąjį imunitetą. Jie taip pat įjungia specifinius stuburinių gyvūnų gynybos mechanizmus (adaptyvųjį imunitetą).
Jų vaidmuo - fagocituoti (sugerti ir suvirškinti) ląstelių liekanas ir patogenus stacionariose arba mobiliose ląstelėse. Jos taip pat skatina limfocitus ir kitas imunines ląsteles reaguoti į patogeną,
Makrofago, praryjančio patogeną, veiksmai: a. Fagocitozės būdu prarytas organizmas, susidaro fagosoma b. Lizosomų susijungimas su fagosoma; patogeną suskaido fermentai c. Atliekos išstumiamos arba asimiliuojamos (pastarasis atvejis nepavaizduotas) Dalys: 1. Patogenai 2. Fagosoma 3. Lizosomos 4. Atliekos 5. Citoplazma 6. Ląstelės membrana
Gyvenimo ciklas
Kai monocitas per kraujagyslės sienelę patenka į pažeistą audinį, jis virsta makrofagu. Monocitus į pažeistą vietą pritraukia cheminės medžiagos, kurias sukelia įvairūs dirgikliai. Įrodyta, kad kai kuriose vietose, pavyzdžiui, sėklidėje, makrofagai apgyvendina organą dėl proliferacijos.
Skirtingai nuo trumpai gyvenančių neutrofilų, makrofagai organizme išlieka ilgiau - iki kelių mėnesių.
