Monocitas
Monocitai yra baltųjų kraujo kūnelių rūšis, žmogaus organizmo imuninės sistemos dalis. Dažytuose tepinėliuose jie paprastai atpažįstami pagal didelius dvilypius branduolius. Jie yra tam tikros rūšies rezervinės ląstelės, kurios virsta makrofagais ir imuninės sistemos pagalbinėmis ląstelėmis, vadinamomis dendritinėmis ląstelėmis.
Monocitai imuninėje sistemoje veikia dviem greičiais:
- palaipsniui papildyti makrofagų ir dendritinių ląstelių atsargas įprastomis sąlygomis ir
- Greitai (~ 8-12 val.) persikelia į užkrėstą audinį, reaguodami į uždegimo signalus. Ten jos dalijasi ir diferencijuojasi į makrofagus ir dendritines ląsteles, kad sukeltų imuninį atsaką.
Pusė visų monocitų kaip rezervas saugoma blužnyje, kiti cirkuliuoja arba yra audiniuose.
Monocitas šviesiniame mikroskope (40x) iš periferinio kraujo tepinėlio, apsuptas raudonųjų kraujo kūnelių.
Fiziologija
Monocitai gaminami kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių pirmtakų, vadinamų monoblastais. Monocitai kraujyje cirkuliuoja maždaug vieną-tris dienas, o paskui paprastai patenka į viso kūno audinius. Jie sudaro nuo trijų iki aštuonių procentų leukocitų kraujyje.
Iš kraujo į audinius migruojantys monocitai diferencijuojasi į makrofagus arba dendritines ląsteles, kurios lieka audiniuose. Makrofagai yra atsakingi už audinių apsaugą nuo svetimų medžiagų. Tai ląstelės, turinčios didelį lygų branduolį, didelį citoplazmos plotą ir daug vidinių pūslelių, skirtų svetimoms medžiagoms apdoroti.
Monocitai ir jų makrofagų bei dendritinių ląstelių palikuonys imuninėje sistemoje atlieka tris pagrindines funkcijas. Tai fagocitozė, antigeno pateikimas ir citokinų gamyba.
- Fagocitozė - tai mikrobų ir dalelių pasisavinimo procesas, po kurio šios medžiagos suvirškinamos ir sunaikinamos. Monocitai taip pat gali sunaikinti infekuotas šeimininko ląsteles naudodami antikūnus.
- Po tokio virškinimo likę mikrobų fragmentai gali būti antigenai. Šis procesas vadinamas antigeno pateikimu ir sukelia T limfocitų aktyvaciją. Šie sukelia specifinį imuninį atsaką į antigeną.
- Kiti mikrobų produktai gali tiesiogiai aktyvuoti monocitus, o tai lemia prouždegiminių citokinų gamybą.
Monocitai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra monocitai?
A.: Monocitai - tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kurie yra organizmo imuninės sistemos dalis.
K: Kaip galima nustatyti monocitus?
A: Monocitus galima atpažinti dažytuose tepinėliuose pagal jų didelius dvilypius branduolius.
K: Į ką virsta monocitai?
A: Monocitai virsta makrofagais ir imuninės sistemos pagalbinėmis ląstelėmis, vadinamomis dendritinėmis ląstelėmis.
K: Kokiu greičiu monocitai veikia imuninėje sistemoje?
A: Monocitai imuninėje sistemoje veikia dviem greičiais: įprastomis sąlygomis jie palaipsniui papildo reziduojančius makrofagus ir dendritines ląsteles, o reaguodami į uždegimo signalus greitai (~8-12 val.) persikelia į užkrėstą audinį.
K: Ką monocitai daro, kai pasiekia užkrėstą audinį?
A: Pasiekę užkrėstą audinį, monocitai dalijasi ir diferencijuojasi į makrofagus ir dendritines ląsteles, kad sukeltų imuninį atsaką.
K: Kur laikoma pusė visų monocitų?
A: Pusė visų monocitų kaip rezervas saugoma blužnyje.
K: Kur yra likusieji monocitai?
A.: Likę monocitai cirkuliuoja arba yra audiniuose.
