Sūriavandenis krokodilas (Crocodylus porosus) – didžiausias gyvas roplys
Sūriavandenis krokodilas (Crocodylus porosus) — didžiausias gyvas roplys: faktai apie dydį, buveines, elgseną ir pavojus pakrančių ekosistemoms.
Sūriavandenis krokodilas (Crocodylus porosus) yra didžiausias iš visų gyvų roplių. Tai roplys, gebantis gyventi tiek sūriame, tiek gėlavandenyje ir sausumoje; pasižymi puikiu prisitaikymu prie pakrančių, upių ir pelkių buveinių. Pagal svorį jis dažnai minima kaip vienas stambiausių gyvūnų — istoriniuose užrašymuose lyginamas su tokiais dideliais jūros žinduoliais kaip dramblinis ruonis ir morso, nors patikimų, oficialiai patvirtintų rekordinių dydžių duomenys kartais skiriasi.
Aprašymas
Sūriavandeniai krokodilai pasižymi ilga ir galinga kūno sandara: plati galva, stiprūs žandikauliai, ilgoka uodega ir šarvuota oda su kaulėtomis plokštelėmis. Suaugę patinai paprastai siekia 3–5 metrų ilgio, tačiau išskirtiniais atvejais užregistruoti individai gali užaugti 6–7 metrų ilgio; svoris dažnai svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio kilogramų, priklausomai nuo amžiaus ir maisto prieinamumo. Jie turi specialias druskos liaukas prie liežuvio, leidžiančias išskirti druską ir gyventi sūraus vandens sąlygomis.
Buveinė ir paplitimas
Sūriavandeniai krokodilai natūraliai gyvena Pietryčių Azijoje ir aplinkinėse teritorijose: juos aptinkama Šiaurės Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje bei kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse. Dėl gebėjimo ištverti sūrumą jie neretai leidžiasi į atvirus vandenis ir gali plaukti tarp salų, todėl jų paplitimas apima ir pakrančių vandenis. Šių krokodilų buveinės apima upes, estuarijas, mangroves, pelkėse esančias zonas, miškingus pliažus ir kitas pakrantės ekosistemas.
Elgsena ir mityba
Sūriavandeniai krokodilai yra stambūs, teritoriniai plėšrūnai ir dažniausiai elgiasi solistiškai. Jie medžioja pasinaudodami priepuolių taktika — ilgai tyko prie vandens krašto, o užpuola netikėtai. Mitybos racioną sudaro žuvys, paukščiai, ilgaamžiai žinduoliai (įskaitant manglotines gyvūnas, galvijus ar dramblius tose vietovėse, kur jie susiduria), taip pat vėžiagyviai ir kartais kitokie ropliai. Dėl didelio dydžio ir jėgos jie yra ekosistemos viršūnės plėšrūnai; taip pat pasižymi „death roll“ manevru, kurio metu pririša auką ir ją suardydami vartosi vandenyje.
Veisimosi ypatumai
Poravimasis vyksta sezoniškai; patelės kasa lizdus smėlyje arba kitoje stabiliame vandenyje esančioje vietoje, prigludusioje prie kranto. Kiaušinių temperatūra nustato jauniklių lytį (temperatūrinis lyties nustatymas). Patelės dažnai saugo lizdą ir padeda jaunikliams išsikasti iš kiaušinių bei perkelti juos į saugesnę vietą vandenyje. Jaunikliai būna aktyvūs ir sausai priklausomi nuo motinos apsaugos tam tikrą laikotarpį po išsiritimo.
Santykiai su žmonėmis ir apsauga
Santykiai tarp žmonių ir sūriavandenių krokodilų kartais būna sudėtingi: dideli individai gali kelti pavojų žmonėms ir gyvuliams, todėl įrašyta nemažai pavojingų susidūrimų. Vietiniai gyventojai dažnai žino pavojingas zonas ir vengia tam tikrų pakrančių ar naktinių maudynių. Apsaugos priemonės ir valdymo programos (įskaitant buveinių apsaugą, reguliuojamą medžioklę bei populiacijų atkūrimo programas) padėjo kai kuriose šalyse atstatyti populiacijas po intensyvaus medžiojimo dėl odos prekybos.
Nors istoriniu laikotarpiu populiacijos buvo smarkiai sumažėjusios dėl medžioklės, daugelis regioninių populiacijų atsigavo dėl teisinių apsaugos priemonių ir gamtosaugos projektų. Vis dėlto svarbu stebėti buveinių nykimą, taršą ir žmogaus–gyvūno konfliktus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šių stambių roplių išlikimas.
Vietinės bendruomenės kartais vadina juos „sliekai“, kaip nurodoma jau minėtuose stebėjimuose; dėl jų dydžio ir agresyvumo reikalinga atsargumas ir pagarba. Jei lankotės krokodilų arealuose, venkite stovėti ar vaikščioti arti vandens krašto, ypač naktį, ir nesileiskite maudytis vietose, kur žinoma, kad gyvena krokodilai.
Aprašymas
Sūriavandenis krokodilas yra didelis roplys, užaugantis iki maždaug 5 m ilgio. Patinai būna didesni už pateles, o kai kurių retų individų ilgis siekia 7 m (23 pėdos). Kiti tikina esantys šiek tiek mažesni - 6,3 metro (20,7 pėdos) dydžio. Jie gali sverti iki 1360 kg. Jie turi galingą uodegą, kuri padeda plaukti. Jie turi platų snukį, o dideli žvynai dviem eilėmis nusidriekia per kaklą ir nugarą.
Dabar Australijoje sūrieji krokodilai yra saugoma rūšis. Tačiau jei kyla pavojus, kad krokodilas gali užpulti žmogų, jis bus perkeltas, kad nenukentėtų. Prieš daugelį metų Australija eksportavo krokodilų odą. Nuo 1945 iki 1958 m. buvo eksportuota daugiau kaip 87 000 odų. Jos tapo tokios retos, kad medžiotojams buvo sunku jų rasti. 1969 m. Vakarų Australijoje, 1971 m. - Šiaurės Teritorijoje, o 1974 m. - Kvinslende jie buvo apsaugoti. Dabar krokodilų medžioklė yra neteisėta. Dabar yra fermų, kuriose krokodilai auginami dėl odų, iš kurių gaminama oda, mėsa ir kinų vaistai.
Reprodukcija
Sūriavandeniai krokodilai dauginasi drėgnuoju metų laiku, Australijoje - nuo lapkričio iki kovo. Prieš poravimąsi vandenyje jie atlieka sudėtingą poravimosi ritualą, kurio metu trinasi galvomis ir kūnais. Patelė susikuria lizdą iš augalų, kuriuos nulaužia dantimis, o paskui stumia užpakalinėmis kojomis. Vienu metu krokodilo patelė gali sudėti iki 60 kiaušinių. Šie kiaušiniai yra dideli, kietu lukštu. Jie išsirita maždaug po trijų mėnesių. Jei lizde temperatūra žemesnė nei 32 laipsniai Celsijaus, krokodilų jaunikliai bus patelės. Jei temperatūra yra nuo 32 iki 33 laipsnių, kūdikiai bus patinėliai. Kai krokodilai išsirita iš kiaušinių, motina juos nešasi burnoje į vandenį. Tik labai nedidelė jų dalis išgyvena laukinėje gamtoje ir užauga suaugusiais krokodilais.
Elgesys
Sūriavandeniai krokodilai gali būti pavojingi (ir labai agresyvūs) tiek žmonėms, tiek kitiems gyvūnams. Jie gali labai greitai judėti vandenyje ir sausumoje. Kartais jie gali nužudyti žmogų, tačiau tai nutinka ne taip jau dažnai. Paprastai šalia vietovių, kuriose didelis krokodilų aktyvumas, būna ženklai "Maudytis draudžiama". Krokodilai gali gulėti labai ramiai iki vienos valandos. Jie gali pašokti iki 2 m aukščio. 1987 m. kovo mėn. 1987 m. kovo mėn. automobilis Toyota Land Cruiser susidūrė su krokodilu prie Kahilo perėjos Rytų Aligatoriaus upėje. Krokodilas uodega nustūmė automobilį nuo kelio važiuojamosios dalies. Krokodilai gali gyventi ir gėlame vandenyje. Mokslininkai yra radę krokodilų iki 235 km nuo jūros.
Įspėjamasis ženklas Kvynslande
Dieta
Sūriavandeniai krokodilai gali ilgai nevalgyti. Kai ateina laikas valgyti, jie gaudo žuvis, vėžiagyvius, paukščius ar ganomus gyvūnus, atėjusius prie vandens atsigerti.
Ieškoti