Sarcosuchus - išnykusi milžiniškų krokodilų gentis, gyvenusi apatinėje kreidoje dabartinės Afrikos teritorijoje prieš maždaug 135–112 mln. metų. Griežtai kalbant, tai nebuvo šiuolaikinis krokodilas, o ankstyvesnis roplių tipas, vadinamas krokodilomorfais — tikrieji krokodilai atsirado vėliau, viršutinėje kreidoje.

Išvaizda ir dydis

Sarcosuchus buvo vienas didžiausių kada nors gyvenusių krokodilomorfų. Remiantis iškastiniais radiniais, gyvūno ilgis vertinamas maždaug 9–12 m intervale (kai kuriais vertinimais — iki 12 m), todėl jis buvo beveik dvigubai ilgesnis už šiuolaikinį sūriavandenį krokodilą. Masė skaičiuojama keliais tonų intervalais; konservatyvūs įverčiai dažniausiai nurodo apie 8 tonos arba šiek tiek daugiau, tačiau tikslus svoris nėra vienareikšmis dėl sunkumų rekonstruojant kūno storį ir raumenų masę.

Kaukolė, dantys ir šarvai

Sarcosuchus turėjo ilgesnį, platesnį snukį nei daugelis šiuolaikinių krokodilų, masyvią kaukolę ir stiprius, kūginio silueto dantis, pritaikytus gaudyti didelius grobio vienetus. Vienas iš atpažinimo ženklų — viršutinio snukio gale buvusi kaulinė iškiluma (rostralinis „bump“), matoma kai kuriuose egzemplioriuose. Kūną dengė dermaliniai kauliniai skydeliai (osteodermai), kurie suteikė papildomą apsaugą ir buvo rasti kartu su kitais suakmenėjimais.

Gyvenimo būdas ir mityba

Sarcosuchus tikriausiai buvo ambulatorinis plėšrūnas (pasėlininkas) prie upių ir ežerų. Jis galėjo medžioti žuvį ir kitus vandens gyvūnus, bet dėl didelio dydžio galėjo grobti ir smegenų dydžio dinozaurus ar smulkesnius sausumos žinduolius, jei tie priartėdavo prie vandens. Dėl kaukolės formos ir dantų struktūros manoma, kad jis galėjo turėti universalų medžioklės repertuarą: tiek gaudyti slankiojančius gyvūnus, tiek griauti tvirtus kaulėtus grobus.

Radiniai ir atradimo istorija

Dar XX a. viduryje Sacharos dykumoje buvo rasti tik keli fragmentai — suakmenėję dantys ir šarvų skeveldrų. Didesnį proveržį padarė archeologiniai tyrimai vėliau: 1997 ir 2000 m. Paulas Sereno aptiko pusę tuzino naujų egzempliorių, tarp jų vieną su maždaug puse skeleto ir gerai išsaugota stuburo dalimi. Iki tol dauguma milžiniškų krokodilomorfų buvo žinomi iš labai fragmentiškų radinių, todėl klausimas, kuris iš jų buvo didžiausias, tebėra diskutuotinas.

Geografinis pasiskirstymas ir buveinė

Pagrindiniai Sarcosuchus radiniai atkasti Šiaurės Afrikoje (ypač Nigerio regione). Fosilijos rodo, kad jis gyveno sausumos ir saldžiųjų vandenų perėjimo zonose: upių deltose, lagūnose ir plėšriųjų žuvų gausiose ekosistemose, kur galėjo išnaudoti daug įvairaus grobio.

Taksonomija ir pavadinimas

Pavadinimas Sarcosuchus reiškia „mėsos krokodilas“ (iš graik. sarx – mėsa, suchus – krokodilas). Jis priskiriamas prie archajiškesnių krokodilomorfų grupių (neosuchian/Pholidosauridae srities diskusijos metu keitėsi), bet aiškiai nėra tas pats, kas šiuolaikiniai krokodilai (Crocodylia) — tai platesnė, senesnė evoliucinė linija.

Mokslinės reikšmės ir atviri klausimai

  • Dydžio ir gyvenimo būdo rekonstrukcijos. Kadangi visi radiniai nėra pilni, mokslininkai vis dar diskutuoja dėl tiksliausių dydžio ir svorio įverčių.
  • Ekologinė rolė. Dėl savo masės Sarcosuchus galėjo reikšmingai formuoti savo ekosistemų trofines grandines — tiek kaip viršutinis plėšrūnas, tiek kaip konkurentas kitiems dideliems plėšrūnams.
  • Geografinis paplitimas. Nors pagrindiniai radiniai yra iš Sacharos regiono, kartais aptinkami fragmentai kituose žemynuose kelia klausimų apie artimų rūšių pasiskirstymą praeityje.

Sarcosuchus lieka įdomus pavyzdys, kaip kreidos periodo ekosistemos galėjo palaikyti milžiniškus krokodilomorfus — jų anatomija, gyvenimo būdas ir ekologinė svarba tebėra intensyviai tiriami, o nauji radiniai gali pakeisti esamas hipotezes apie jo dydį ir elgseną.