Salpas
Salpas - tai statinės formos, plokščiasis gaubtagyvis.
"Salps" juda sudarydama sutartis. Taip per jų želatininį kūną pumpuojamas vanduo. Tai vienas veiksmingiausių reaktyvinės traukos pavyzdžių gyvūnų karalystėje.
Salpa siurbia vandenį per vidinius maitinimosi filtrus ir minta fitoplanktonu.
Druskos paplitusios visose jūrose. Daugiausia salpų yra Pietų vandenyne (netoli Antarktidos), kur jos gali sudaryti didžiulius būrius, dažnai giliuose vandenyse. Kartais jų būna net daugiau nei krilių.
Nors salpos savo paprasta kūno forma ir elgsena panašios į medūzas, iš tikrųjų jos yra chordiniai gyvūnai. Tai reiškia, kad jie yra gyvūnai, turintys nugarinę nervų virvelę. Jos giminingos stuburiniams, gyvūnams, turintiems stuburą.
Kita salp grandinė
Salp grandinė
Pelaginių lašišų žiedinė grupė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lašiša?
A.: Salpa - tai plokščiasis statinės formos gaubtagyvis.
K.: Kaip juda salpos?
A.: Salpa juda susitraukdama kūnu, kuris per jos želatininį kūną pumpuoja vandenį.
K.: Kaip maitinasi salpos?
A: Salpa siurbia vandenį per vidinius maitinimosi filtrus ir minta fitoplanktonu.
K: Kur dažniausiai aptinkamos salpos?
A: Salpijos paplitusios visose jūrose, tačiau daugiau jų yra Pietų vandenyne (netoli Antarktidos), kur jos gali sudaryti didžiulius būrius, dažnai giliuose vandenyse.
K.: Kaip gausumo požiūriu lašišos skiriasi nuo krilių?
A.: Pietų vandenyne sūriai kartais būna net gausesni už krilius.
K: Ar salpos panašios į medūzas?
A: Taip, dėl paprastos kūno formos ir elgesio salpos panašios į medūzas.
K: Kuo skiriasi salpos nuo medūzų?
A: Iš tikrųjų salpos yra chordiniai gyvūnai, turintys nugarinį nervų rezginį, o tai reiškia, kad jos yra giminingos stuburiniams gyvūnams, t. y. gyvūnams, turintiems stuburą.
