Tunikatas
Tunikatai (jūriniai vikšrai arba Urochordata) yra Chordates pošeimis.
Jie yra jūrų filtruotojai: daugiausia minta planktonu. Jie vadinami tunikatais, nes suaugusius gyvūnus dengia odinė tunika. Ši tunika palaiko ir apsaugo gyvūną. Suaugėliai yra sėdintys, prilipę prie uolų.
Daugelis gaubtagyvių suaugę yra kolonijiniai arba pusiau kolonijiniai. Tai gana didelė grupė, kurią sudaro apie 3000 rūšių. Suaugėliai dažniausiai gyvena jūros dugne, litoralinėje zonoje.
Mėlynbarzdžiai gaubtagyviai
Tunikato Botrylloides violaceus kolonijos. Atkreipkite dėmesį į naujus zooidų pumpurus kolonijose ir kolonijų pakraščiuose.
Botryllus kolonija.
Maitinimas
Mažame jūros kiaulytės kūne yra dvi angos. Viena anga, vadinama burnos sifonu, įsiurbia vandenį į gyvūną; kita anga, vadinama prieširdžio sifonu, išstumia vandenį iš gyvūno. Viduje yra mažas į krepšelį panašus sietelis, kuris sulaiko maistą, todėl šie jūrų voveriukai yra filtruojantys gyvūnai. Jūrų voverės gali uždaryti sifonų skylutes, kaip virvelė gali uždaryti maišelio angą.
Gyvenimo ciklas
Lervos būsenos jis atrodo kaip peteliškė, todėl kartais vadinamas peteliškės lerva. Kaip ir daugelis jūros gyvių, jūrų vėplio lervos išvaizda labai skiriasi nuo suaugusio jūrų vėplio. Lerva trumpai plaukia, o tada prisitvirtina prie ko nors jūros dugne, pavyzdžiui, uolos, ir virsta suaugusia lervos forma. Paprastai ji lieka vienoje vietoje visą likusį gyvenimą.
Santykiai
Tunikatai yra artimesni kranijiniams gyvūnams (raganosiams, laumžirgiams, žandikauliniams stuburiniams) nei lancetiniams, dygiaodžiams, hemichordiniams ar kitiems bestuburiams.
Atradimai
Kai kuriose rūšyse rasta cheminių medžiagų, kurios gali padėti kovoti su tokiomis ligomis kaip vėžys ar įvairūs virusai.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad kai kurios rūšys per kelias kartas gali išsigydyti joms padarytą žalą. Panašus procesas gali būti įmanomas ir žmonėms.
Susiję puslapiai
- Salp: jie pastebėti Pietų vandenyne netoli Antarktidos. Jų didžiuliai būriai gali būti gausesni už krilius.
