Smėlio doleriai – tai Clypeasteroida būriui priklausančių plokščiažnyplių, burkuojančių jūros ežių rūšys. Viena gerai žinomų rūšių yra Echinarachnius parma, paprastasis smėlio doleris, plačiai paplitęs Šiaurės pusrutulyje, nuo potvynių zonos iki didelio gylio. Smėlio dolerių galima rasti tiek vidutinio klimato, tiek atogrąžų zonose, tačiau dauguma rūšių nėra aptinkamos Didžiojoje Britanijoje. p76
Išvaizda ir sandara
Visi smėlio doleriai turi kietą skeletą, vadinamą testą. Testas dažnai būna plokščias, diskas formos, jį paprastai randame paplūdimiuose kaip baltą „meduolį“. Gyvi gyvūnai turi odą su smulkiais dygliukais, kurie dažnai yra sutrumpėję arba plokšti (pritaikyti gyvenimui smėlyje) — dygliukai juda ir padeda gyvūnui pasislinkti arba įsikasti.
Ant testos aboraliniame paviršiuje dažnai matomas penkių žiedlapių (petaloido) raštas – tai ambulatorinių zonų išsidėstymas. Kaip ir kiti jūrų ežiai, smėlio doleriai turi penkias porines porų eiles (ambulakralines eiles). Per šias poras iš endoskeleto perforacijų išeina vamzdinės kojelės (podia), kurios atlieka keletą funkcijų: judėjimą, maisto surinkimą, jutimą ir dalyvauja dujų apykaitoje (garantuoja dujų mainus su aplinka).
Gyvenimo būdas ir mityba
Smėlio doleriai dažniausiai gyvena įsikūrę arba paviršiuje ant smėlio arba smėlėto dugno. Jie yra daugiausia depozitinių tiekėjų (deposit feeders): periukščiais, vamzdinėmis kojelėmis ir gleivėmis rinkdami smulkias organines daleles, detritą, mikrofitą ir dumblių daleles iš smėlio paviršiaus. Kai kurios rūšys gali filtruoti vandenyje pakibusias daleles.
Judėjimas ir orientacija
Smėlio doleriai juda naudodami vamzdines kojeles ir plokščius dygliukus. Dėl plokščio kūno ir sutrumpėjusių dygliukų jie greitai gali įsikasti į smėlį, taip apsisaugodami nuo plėšrūnų ir bangų poveikio. Jie taip pat sugeba išlaikyti orientaciją pagal šviesą ir srovę.
Veisimas ir vystymasis
Daugelis smėlio dolerių dauginasi išoriškai – patelės ir patinai išskiria kiaušinius ir spermą į vandenį, kur vyksta apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinių vystosi planktoninės lervos (tipo echinopluteus), kurios vėliau transformuojasi į jaunus ežius ir nusileidžia ant dugno. Kai kurios rūšys gali turėti specifinius adaptacijas lervų stadijoje, priklausomai nuo buveinės sąlygų.
Ekologinė reikšmė ir žmonių ryšiai
Smėlio doleriai vaidina svarbų vaidmenį dujų, maistinių medžiagų ir organinių medžiagų cikle pakrančių ekosistemose, pažeisdami ir maišydami sedimentus (bioturbacija). Jų testai dažnai randami paplūdimiuose ir yra renkami kaip natūralūs suvenyrai; dėl to kai kur neatsakingas rinkimas gali mažinti vietines populiacijas.
Plėšrūnai ir grėsmės
Natūralūs smėlio dolerių plėšrūnai – jūrų vėžiai, kai kurie žuvų ir jūrų žvaigždžių tipai. Žmonių veikla (kranto modifikacijos, tarša, perkėlimas) ir klimato kaita taip pat gali daryti poveikį jų buveinėms.
Taksonomija ir fosilinė praeitis
Clypeasteroida grupė apima kelias gentis ir daugybę rūšių, kurios pasižymi plokščiu kūnu ir petaloido struktūra. Smėlio dolerių testai puikiai išsilaiko fosilijose, todėl jie turi gerai dokumentuotą evoliucinę istoriją, padedančią atsekti jūrų dugno bendrijų kaitą per geologinį laiką.
Santrauka: smėlio doleriai yra specializuoti plokščiažnypliai jūrų ežiai, turintys kietą testą, petaloidinius raštus, vamzdines kojeles ir pritaikymą gyventi smėlėtuose dugnuose. Jie svarbūs ekosistemoms ir vilioja žmones dėl atpažįstamo testų grožio, todėl jų apsauga ir atsakingas elgesys su pakrančių buveinėmis yra reikšmingi.
