Žiedinis ruonis (Pusa hispida) – aprašymas, buveinė ir biologija
Žiedinis ruonis (Pusa hispida), inuitų dar vadinamas ruoniu, netsik arba nattiq, yra ruonis be ausų. Jie gyvena Arkties ir subarktinėse srityse. Žiedinis ruonis yra santykinai mažas ruonis: suaugę individai retai būna didesni nei 1,5 m ilgio, o kūno masė dažniausiai svyruoja keliasdešimt kilogramų. Jų kailis pasižymi charakteringu raštu – tamsios dėmės, apsuptos šviesiai pilkų žiedų, iš kur kilo lietuviškas pavadinimas.
Tai gausiausia ir plačiausiai paplitusi ledo ruonių rūšis šiauriniame pusrutulyje. Žiediniai ruoniai gyvena visame Arkties vandenyne, Beringo jūroje ir Ochotsko jūroje iki Japonijos šiaurinės pakrantės Ramiajame vandenyne, Šiaurės Atlanto pakrantėse Grenlandijoje ir Skandinavijoje iki pat Niufaundlendo. Taip pat yra du gėlavandeniai porūšiai Šiaurės Europoje (pvz., Saimos ir Ladogos ruoniai), kurie yra gerokai mažesnės ir labiau pažeidžiamos populiacijos. Žieduotieji ruoniai yra vienas pagrindinių baltųjų lokių grobio rūšių ir nuo seno buvo bei tebėra svarbi įvairių Arkties regionų vietinių gyventojų mityba.
Išvaizda ir dydis
Žiediniai ruoniai turi kompaktišką kūną, trumpas galūnes ir nedideles priekinės ausies įlankas (todėl vadinami „ruonimis be ausų“). Kailis žiemą dažnai būna šviesesnis, vasarą – tamsesnis. Suaugusiųjų ilgis dažniausiai siekia apie 1–1,5 m. Kūdikių — ruoniukų — gimimo svoris paprastai yra maždaug keli kilogramai; jie gimsta apgaubti storu baltu kailiu ir greitai priauga svorio per žindymo periodą.
Buveinė ir elgsena
Žiediniai ruoniai gyvena prie ledo arba pakrančių, kur yra galimybė rasti kvėpavimo angas ir uostosių (angl. breathing holes). Jie yra prisitaikę prie gyvenimo ant jūros ledo ir po ledu: žiemą ruoniai kasa sniego guolius ir urvus šalia kvėpavimo angų, kuriuos naudoja kaip gimdymo ir poilsio vietas. Šie sniego urvai (subnivealinės ertmės) saugo ruoniukus nuo audrų ir plėšrūnų.
Mityba
Žiediniai ruoniai minta daugiausia žuvimi ir bestuburiais: dažniausiai maitinasi arktiniu ešeriu, plentuku, smulkesnėmis žuvimis (pvz., capelin, Arctic cod), krevetėmis ir kitais vėžiagyviais. Jie medžioja po ledu, naudodami uostosius kvėpavimo angas ir gerą nardymo sugebėjimą – nors dažniausiai neria iki keliasdešimt metrų, kartais gali pasinerti ir giliau.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Veisimosi sezonas prasideda pavasarį. Patelės paprastai pagimdo po vieną ruoniuką per metus, dažniausiai sniego guolyje ar urve ant ledo. Ruoniukai gimsta su storu balto kailio „švarkeliu“, kuris vėliau iškrinta, kai jie pradeda leisti po vandeniu ir judėti su mama. Žindymo laikotarpis yra trumpas – kelias savaites, per kurias ruoniukai greitai priauga riebalų ir išmoksta nardyti.
Plėšrūnai ir grėsmės
Pagrindiniai natūralūs žiedinių ruonių plėšrūnai yra baltieji lokiai, taip pat orkos ir kai kurie jūriniai plėšrūnai (pvz., Grenlandijos ryklys). Žmonių medžioklė istoriniu laikotarpiu buvo svarbi maisto šaltinio forma Arkties gyventojams. Pagrindinės šiuolaikinės grėsmės – klimato kaita ir jūrų ledo nykimas, kurie riboja galimybes statyti sniego guolius ir ledo urvus, todėl mažėja tinkamų veisimosi sąlygų. Vietinės populiacijos (ypač gėlavandeniai porūšiai) taip pat yra pažeidžiamos dėl kraštovaizdžio pokyčių, taršos ir žmogaus veiklos.
Apsauga
Nors žiediniai ruoniai iš esmės yra plačiai paplitę ir tarptautiniu mastu gali būti priskiriami ne tokiai jautriai grupei, daugelyje regionų jų išlikimas priklauso nuo jūrų ledo išsaugojimo ir reguliuojamos žvejybos bei medžioklės. Gėlavandeniai porūšiai, pvz., Saimos ir Ladogos ruoniai, yra saugomi ir pripažinti pažeidžiami arba nykstantys, todėl jiems taikomos specialios apsaugos priemonės. Viešoji ir mokslinė veikla stengiasi stebėti populiacijų būklę, tirti klimato kaitos poveikį ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą jų apsaugai.
Sąveika su žmonėmis
Tradicinė medžioklė žiedinius ruonius Arkties bendruomenėms iki šiol išlieka svarbi tiek maistui, tiek kultūrai. Šiuolaikiniai apribojimai ir apsauga siekia suderinti vietinių gyventojų poreikius su rūšies išsaugojimu. Moksliniai stebėjimai ir monitoringas padeda įvertinti, kaip klimato kaita ir žmogaus veikla keičia žiedinių ruonių elgseną, paplitimą ir reprodukcijos sėkmę.
Apibendrinant, žiedinis ruonis yra Esminė Arkties ekosistemos dalis: prisitaikęs prie gyvavimo prie ledo, jis palaiko maisto grandines ir yra svarbus tiek laukinei gamtai, tiek žmonių kultūrai. Tačiau rūšis stipriai priklauso nuo stabilaus jūros ledo – todėl klimato kaitos poveikis šiai rūšiai yra viena didžiausių ilgalaikių grėsmių.
Aprašymas
Žieduotasis ruonis yra mažiausias ir labiausiai paplitęs ruonis Arktyje. Jų galva nedidelė, snukis trumpas kaip katės, o kūnas stambus. Jų kailis tamsus su sidabriniais žiedais ant nugaros ir šonų, o pilvas sidabrinis. Priklausomai nuo porūšio ir būklės, suaugusio ruonio dydis gali svyruoti nuo 100 iki 175 cm (40-69 in), o svoris - nuo 32 iki 140 kg (70-308 lbs). Vidutiniškai ruoniai būna apie 5 pėdų (1,5 m) ilgio, o jų svoris - apie 50-70 kg (110-150 svarų). Jų nedidelės priekinės plaštakos turi daugiau kaip 1 colio (2,5 cm) storio nagus, kurie naudojami kvėpavimo skylėms per 6,5 pėdų (2 m) storio ledą padaryti.
šuoliukai į nugarą
Arealas ir buveinės
Žieduotieji ruoniai gyvena visame Arkties vandenyne. Jų galima rasti Baltijos jūroje, Beringo jūroje ir Hadsono įlankoje. Jie mėgsta ilsėtis ant ledo lyčių, o dėl tankesnio ledo keliauja toliau į šiaurę. Vienas porūšis aptinkamas gėlame vandenyje.
Gyvenimo istorija
Patelės lytinę brandą pasiekia 4 metų. Patinai subręsta tik 7 metų amžiaus. Pavasario veisimosi sezono metu patelės storame lede įsirengia slėptuves ir jose gimdo jauniklius. Po 9 mėnesių nėštumo patelės kovo arba balandžio mėn. atsiveda vieną jauniklį. Jaunikliai atjunkomi po mėnesio. Jie užsiaugina storą riebalo sluoksnį.
Patelės paprastai pradeda poruotis balandžio pabaigoje. Patinai klaidžioja po ledą ieškodami partnerės. Suradę patinas ir patelė prieš poravimąsi kelias dienas gali praleisti kartu. Tada patinas ieško kitos partnerės.
Žieduotieji ruoniai gyvena apie 25-30 metų. Jie yra vieniši gyvūnai. Vieni nuo kitų juos skiria šimtai metrų.
Žiedinio ruoniuko jauniklis.
Dieta
Žieduotieji ruoniai minta įvairiais smulkiais grobiais. Jie minta 72 rūšių žuvimis ir bestuburiais. Jų mėgstamiausias grobis - mysidės, krevetės, arktinės menkės ir silkės. Maitindamiesi žieduotieji ruoniai neria į 35-150 pėdų (10-45 m) gylį. Vasarą žieduotieji ruoniai maitinasi poliarinėmis menkėmis palei jūros ledo pakraščius. Sekliuose vandenyse jie minta mažesnėmis menkėmis. Žieduotieji ruoniai taip pat gali maitintis silkėmis, meknėmis, sykinėmis žuvimis, vėgėlėmis, ešeriais ir vėžiagyviais.
Plėšrūnai
Žieduotieji ruoniai yra svarbus maisto produktas, ypač baltiesiems lokiams. Per jauniklių atsivedimo sezoną arktinės lapės ir ledinės antys ima ne iš guolių gimusius žiedinių ruonių jauniklius. Vandenyje juos medžioja banginiai žudikai, Grenlandijos rykliai ir kartais Atlanto morsai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žiedinis ruonis?
A: Žiedinis ruonis - tai ruonis be ausų, gyvenantis Arkties ir subarktinėse srityse.
K: Kokio dydžio yra žiedinis ruonis?
A: Žiedinis ruonis retai būna ilgesnis nei 1,5 m ir yra mažas ruoniukas.
K: Kuo išsiskiria žiedinis ruonis?
A.: Žieduotasis ruonis turi tamsių dėmių, apsuptų šviesiai pilkais žiedais.
K: Kur gyvena žiediniai ruoniai?
A: Žieduotieji ruoniai gyvena visame Arkties vandenyne, Beringo jūroje ir Ochotsko jūroje iki Japonijos šiaurinės pakrantės Ramiajame vandenyne, Šiaurės Atlanto pakrantėse Grenlandijoje ir Skandinavijoje iki pat Niufaundlendo, o Šiaurės Europoje gyvena du gėlavandeniai porūšiai.
Klausimas: Koks ledo ruonis yra gausiausias ir plačiausiai paplitęs šiaurės pusrutulyje?
A: Žieduotasis ruonis yra gausiausias ir plačiausiai paplitęs ledo ruonis šiaurės pusrutulyje.
K: Kuo maitinasi baltasis lokys?
A: Žiediniai ruoniai yra vienas pagrindinių baltųjų lokių grobio rūšių.
K: Kas valgo žieduotuosius ruonius?
A: Arkties vietiniai gyventojai nuo seno maitinasi žieduotaisiais ruoniais.
