Šventasis žvirblinis žuvėdras (Todiramphus sanctus) – rūšies aprašas
Sužinokite apie šventąjį žvirblinį žuvėdrą (Todiramphus sanctus): išvaizda, buveinės Australijoje ir NZ, mityba, lizdavimas ir elgsena.
Šventasis žvirblinis žuvėdras (Todiramphus sanctus) – vidutinio dydžio miškinis karvelis, priklausantis žuvėdrų grupei. Nors kai kur vartojami įvairūs lietuviški pavadinimai, šis paukštis dažniausiai žinomas kaip šventasis žvirblinis žuvėdras arba angl. „sacred kingfisher“.
Išsidėstymas ir buveinė
Rūšis paplitusi Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir įvairiose Ramiojo vandenyno salose. Gyvena mangrovėse, miškinguose plotuose, miškuose, upių slėniuose ir pakrančių zonose. Naujojoje Zelandijoje paukštis taip pat žinomas maorių vardu Kōtare. Kai kurios populiacijos yra sėslos, kitos – dalinai migracinės, judančios sezoninių maisto šaltinių arba veisimosi sąlygų keitimosi metu.
Išvaizda
Šventasis žvirblinis žuvėdras dažniausiai yra turkio spalvos viršutinėje kūno dalyje, su baltais arba kreminiais apatiniais ir aiškia apykakle. Abiejų lyčių paukščiai yra panašūs, tačiau patelės dažniausiai būna kiek blankesnės. Jaunikliai turi rūdžiai rudus plunksnų kraštelius, ypač apykaklės ir poodinių plunksnų srityse. Suaugusio paukščio ilgis siekia apie 19–23 cm.
Elgsena ir mityba
Tai „sėdintis ir pultis“ stiliaus medžiotojas: paukštis dažnai sėdi ant žemos šakos ar postamento ir stebi grobį, tada greitai nuskrenda žemyn, kad pagautų grobį, ir sugrįžta apdoroti arba suėsti. Minta įvairiais bestuburiais ir mažais stuburiniais: vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais, žuvimis, mažais graužikais bei ropliais. Maisto pasirinkimas priklauso nuo buveinės — pakrantėse dažnai kimba žuvis ar vėžiagyviai, miškingose vietovėse daugiau vabzdžių.
Dauginimasis
Veisimosi sezono metu pora kartu kasa lizdo urvą, dažnai upės krante esančiame šlaito urve, tuščioje medžio šakoje arba termičių kūne (tokia praktika būdinga kai kuriems regionams). Lizdas paprastai būna tiesioginis tunelis su lizdine kamera gale. Patelė deda vidutiniškai 3–6 kiaušinius (dažniausiai apie penkis). Abu tėvai inkubuoja kiaušinius ir prižiūri jauniklius iki išskridimo.
Balsas ir atpažinimas
Šio paukščio balsas dažnai apibūdinamas kaip kelis kartus pakartotas trumpas, aiškus švilpukas arba užuolankos tipo skleidimas. Balsas padeda atpažinti paukštį net tankesnėje augmenijoje ar šlapynėse.
Išsaugojimas
Pasauliniu mastu šventasis žvirblinis žuvėdras priskiriamas prie rūšių, kurių populacijos nėra kritiškai mažos (dažnai – Least Concern), tačiau tam tikrose salose arba lokalizuotose populiacijose gali kilti grėsmė dėl buveinių nykimo, lizdų užtvindymo bei invazinių plėšrūnų. Buveinių apsauga, tinkamų lizdų vietų išsaugojimas ir invazinių rūšių kontrolė padeda apsaugoti vietines populiacijas.
Įdomu
Rūšis turi daug potipų ir regioninių variacijų — spalva, dydis ir elgsena gali skirtis priklausomai nuo vietos. Dėl savo charakteringo elgesio (“sėdi ir pultis”) bei ryškios viršutinės spalvos šis paukštis dažnai pastebimas ir mėgstamas paukščių stebėtojų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šventasis karališkasis žiogas?
Atsakymas: Šventoji karališkoji žuvėdra yra vidutinio dydžio miškinė žuvėdra.
K.: Kur gyvena šventieji karališkieji žvirbliai?
A: Jie gyvena mangrovėse, miškuose, miškuose ir upių slėniuose Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose Ramiojo vandenyno vakaruose.
K.: Kaip Naujojoje Zelandijoje vadinami šventieji karališkieji zyliai maorių kalba?
A: Naujojoje Zelandijoje ši rūšis taip pat žinoma maorių vardu Kōtare.
K: Kaip atrodo šventoji karališkoji žuvėdra?
A.: Šventoji karališkoji žuvėdra dažniausiai būna turkio spalvos su baltomis apatinėmis ir apykaklės plunksnomis. Abiejų lyčių paukščiai panašūs, tačiau patelės paprastai būna blankesnės spalvos. Jauniklių apykaklės ir poodinių plunksnų kraštai rūdžiai rudi. Paukštis yra 19-23 cm ilgio.
Klausimas: Kuo maitinasi šventieji karališkieji paukščiai?
A: Šventosios karališkosios žuvėdros minta vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais, žuvimis, smulkiais graužikais ir ropliais.
K: Kaip šventieji karališkieji žuvėdros medžioja grobį?
A: Paprastai paukštis sėdi ant žemos šakos ir laukia, kol praeis grobis. Jis nuskrenda žemyn, pagauna grobį ir grįžta į savo lizdą maitintis, panašiai kaip ir žvirblis.
K: Kaip dauginasi šventieji karališkieji žuvėdros?
A: Kai paukščių pora susiporuoja, abu poros nariai iškasa lizdą. Lizdas paprastai būna įrengtas upės krante esančiame urve arba didelėje tuščioje šakoje. Patelė deda apie penkis kiaušinius. Abu paukščiai inkubuoja kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais.
Ieškoti