Thelema yra anglų kalbos atitikmuo graikiško žodžio θέλημα rašybai, kilusio iš veiksmažodžio θέλω — „norėti, pageidauti, turėti valią“. Istoriškai šis žodis vartotas tiek apie Dievo valią, tiek apie žmogaus valią, o ankstyvuosiuose krikščionių raštuose minimas ir kaip priešininko — velnio — valios apibūdinimas.
Telema (arba rašoma kaip Thelema) taip pat yra gyvenimo principas ir etinė nuostata, kurią pirmą kartą plačiau aptarė François Rabelais (XVI a.) savo satyrinėse kūryboje „Gargantua“ ir „Pantagruelis“. Rabelais šį laikysenos kodą glaustai apibendrino senojoje prancūzų kalboje išsakyta fraze „fay çe que vouldras“ — tradiciškai verčiama kaip „Daryk, ką nori“. Idėjos praktinį aspektą XVIII a. viduryje tam tikra forma taikė ir Medmenhamo klubo veikla, kurią siejama su seru Francisu Dashwoodu (XVIII a.), nors šios praktikos ir interpretacijos buvo kontraversiškos bei rituališkai ironizuotos.
Modernią Thelemos formą 1904 m. suformulavo ir išskyrė Aleisteris Crowley — savo požiūrį jis pateikė knygoje „Įstatymo knyga“ (Liber AL vel Legis), kurią Crowley teigė gavęs per mistinę patirtį ir kurios autorius jam buvo paskelbtas kaip dvasinė žinutė (Aiwass). Šioje knygoje randame graikišką žodį Thelema ir pagrindinius postulatus, iš kurių žymiausias yra „Do what thou wilt shall be the whole of the Law“ — lietuviškai dažnai cituojama kaip „Daryk, ką nori“ arba „Tavo valia tebūnie įstatymas“. Knygoje taip pat yra frazė: „Love is the law, love under will“ (liet. „Meilė yra įstatymas — meilė po valios“), kuri Crowley interpretuodavo kaip meilės ir tikrosios valios (angl. True Will) santykio nuorodą.
Ką Crowley suprato po „valia“ (True Will)
Crowley neinterpretavo „Daryk, ką nori“ kaip leidimo savanaudiškai daryti ką nori be ribų. Svarbiausias Thelemos principas — atrasti ir vykdyti savo tikrąją valią (True Will): giliai asmeninį, karmą ir prigimtį atitinkantį gyvenimo tikslą. Pagal Crowley, tikroji valia dažnai skiriasi nuo momentinių potraukių ar ego troškimų; ją atrasti reikia per dvasinę praktiką — meditaciją, magiškus ritualus, savianalizę ir etinį savęs tobulinimą. Thelemos etika dažnai akcentuoja atsakomybę: veikdami pagal savo tikrąją valią, žmonės neturėtų kenkti kitų tikroms valiom.
Institucinė ir kultūrinė įtaka
- Thelema tapo pagrindu kelioms XX a. okultinėms organizacijoms, iš kurių žymiausia — Crowley susijusi Ordo Templi Orientis (OTO) ir jo įkurta mokymo sistema A∴A∴. Šios organizacijos skleidė ritualinę magiją, iniciacijų sistemas ir ezoterinius mokymus.
- Thelema turėjo reikšmingą poveikį šiuolaikinei magijai, okultizmui, literatūrai ir populiariajai kultūrai; Crowley kaip poetinis ir simbolinis autoritetas įtaką darė tiek meno, tiek muzikos scenai.
Kilmė ir autoriai
Istoriškai Thelema turi kelias įtakos grandines: nuo graikų kalbos sąvokos θέλημα, per Rabelais literatūrinį principą („fay çe que vouldras“), per XVIII a. ritualines ir hedonistines praktikas Dashwoodo aplinkoje, iki Crowley mistinės reinterpretacijos 1904 m. Dėl to kartais sakoma, kad garbė už Thelemos formavimą turi būti dalijama tarp Rabelais, Dashwoodo ir Crowley — kiekvienas jų prisidėjo prie idėjos istorijos skirtingu būdu.
Interpretacijos ir kritika
Thelema ir Crowley asmenybė sulaukė daug prieštaringų vertinimų. Kritikai kaltino Crowley sensacingumu, manipuliacijomis ir amoraliomis praktikomis; šalininkai matė jame pionierių, siekusį atgaivinti dvasinius simbolius ir suteikti žmonėms priemonių savęs realizacijai. Svarbu atskirti istorinius faktus nuo mitų: Crowley savo tekstuose ir ritualuose naudojo simboliką, kurią įvairiai interpretavo jo pasekėjai ir priešininkai.
Trumpas santraukinis paaiškinimas
- Žodis: θέλημα — graikiškai „valia, noras“.
- Rabelais: XVI a. literatūrinė frazė „fay çe que vouldras“ — „Daryk, ką nori“.
- Dashwood: XVIII a. praktinės ritualinės interpretacijos Medmenhame.
- Crowley: 1904 m. Liber AL vel Legis — Thelema kaip religinė/filosofinė doktrina; akcentas — True Will.
Šiandien Thelema tebėra gyva ideja įvairiuose ezoteriniuose, meniniuose ir filosofiniuose sluoksniuose: ją nagrinėja mokslininkai, praktikuoja okultistai ir cituoja kultūros atstovai. Interpretacijos įvairuoja — nuo griežtai ritualinių iki laisvų, individualizuotų gyvenimo filosofijų — tačiau centrinė tema išlieka: siekis atrasti ir gyventi pagal savo tikrąją valią, suprantamą ne kaip impulsyvus savanaudiškumas, o kaip gilus, atsakingas gyvenimo kelias.