Mormonai – apibrėžimas ir Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčia
Mormonizmas yra krikščioniškas atkuriamasis religinis judėjimas, kurį įkūrė Džozefas Smitas. Daugelį metų Bažnyčios narius tie, kurie nebuvo jos nariai, vadino mormonais. Pavadinimas "mormonai" jiems tiesiog nebetinka. Dabar jie vadinami "Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios nariais". Jų religinis judėjimas vadinamas "Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia". Jos mokymas panašus į daugelio krikščioniškų bažnyčių mokymą, ir jie patys save laiko krikščionimis, nors kai kurie ne nariai jų krikščionimis nelaiko. 2007 m. apklausa parodė, kad 31 % apklaustųjų nesutinka, jog mormonai yra krikščionys. Mormonų įsitikinimai skiriasi nuo pagrindinių krikščionių bažnyčių įsitikinimų. Mormonų Bažnyčia save laiko atkūrimo bažnyčia. Tai reiškia, kad Bažnyčios nariai tiki, jog ji yra pirminė krikščionių Bažnyčia, kurią 1830 m. įkūrė Jėzus Kristus, o Džozefas Smitas jaunesnysis ją sugrąžino ("atkūrė"). Mormonizmas ir bahaizmas kartais vadinami "ketvirtąja Abraomo religija".
Šiandien yra apie 70 grupių, vadinančių save mormonais, iš kurių didžiausia ir žinomiausia yra Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Jie tiki krikštu, kai žmogus visiškai panardinamas po vandeniu (krikštas panardinant), kaip paaiškinta Tikėjimo straipsniuose, kuriuos Džozefas Smitas parašė laiške per Dangiškojo Tėvo apreiškimą.
Istorija trumpai
Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios pradžia siejama su Džozefu Smitu (Joseph Smith), kuriam 1820–1830 m. jis prisakė, kad Dievas ir Jėzus Kristus jam apsireiškė ir vėliau atskleidė papildomus raštus. 1830 m. oficialiai įsteigta Bažnyčia prasidėjo Jungtinėse Valstijose ir greitai plito. Per 19 amžių istorijoje buvo reikšmingų laikotarpių: persikėlimai į Ohajų, Misūrių, Ilinojų (Naujojoje Išorinėje Jackson County ir Naujojoje Naujojo Korko srityse), Hibridas prie Naujojo Siono ir vėlesnė emigracija į Jutą, kur Brigham Young vedė daug narių į Vadių slėnį (Salt Lake Valley).
Tikėjimas, raštai ir pagrindinės idėjos
Raštai: Be Biblijos, svarbiausi mormonų šaltiniai yra Mormonų knyga (Book of Mormon), taip pat Džozefui Smitui priskiriami apreiškimai ir Tikėjimo straipsniai. Šie tekstai sudaro papildomą šventraštį, kurį Bažnyčios nariai laiko Dievo asmenišku atskleidimu naujais laikais.
Pagrindinės doktrinos:
- Dievas ir Jėzus Kristus: Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus yra asmenys, nors mormonų mokyme pabrėžiama jų reali, kūniška prigimtis ir atskirumas nuo Šventosios Dvasios.
- Atkūrimas: Bažnyčia teigia, kad po evangelijos iškraipymų per istoriją Dievas vėl atskleidė tiesas Džozefui Smitui – taip įvyko „atkūrimas“.
- Tęstinė apreiškų tradicija: Bažnyčia tiki, kad Dievas tebeateikė apreiškimus per savo pranašą ir bažnyčios vadovus;
- Išgelbėjimo planas: akcentuojamas prieš-egzistencijos (sielos priešgimimo) idėja, žemiškas gyvenimas kaip bandymas ir galimybė per apaštalų ir pranašo autoritetą gauti išpirkimą ir išaukštinimą.
Organizacija ir praktikos
Bažnyčia turi hierarchinę struktūrą: ją veda prezidentas–pranašas (kartu su pikais/ patariamosiomis tarybomis), o žemesniais lygiais veikia vyriausybė, mokinių ir jaunesniųjų kunigiškųjų tarnybų organizacijos bei parapijos (angl. wards arba branches). Bažnyčios veikla apima reguliarius susirinkimus, mokymą, šeimų studijas ir socialinę veiklą.
Praktikos ir ritualai:
- Kriptas panardinant (baptizmas panardinant) – įprastinė priemonė priimti narius;
- Sakramento apeigos – priminimas apie Jėzaus auką;
- Kunigiškumas – šaukiamas tarnystės autoritetas vyrams, dalijamas Aaronio ir Melchizedeko kunigiškumais;
- Šventovės (temples) ceremonijos – įeina ypatingi ordinai, santuokos „amžinybei“ ir kitoms užtikrinančioms išgelbėjimą apeigoms;
- Gyvenimo taisyklės: „Žodžio išminties“ nuostata (draudimas vartoti alkoholius, tabaką, kofeiną kai kuriais aiškinimais), taip pat skatinama sveika gyvensena ir šeimos stabilumas.
Šventyklos, genealogija ir misija
Bažnyčios šventyklos atlieka svarbų vaidmenį – jose vyksta apeigos, kurios laikomos būtinos tam tikroms išgelbėjimo fazėms. Bažnyčia yra itin aktyvi genealoginių tyrimų srityje, nes tamponuojamos apeigos už mirusius (curtailed) yra atliekamos šventyklose už protėvius. Taip pat Bažnyčia turi vieną didžiausių pasaulyje misijų sistemų: daug jaunų narių vyksta kelis metus tarnauti kaip vienuoliai misijonieriai, skelbdami savo tikėjimą visame pasaulyje.
Kultūra, socialinė veikla ir labdara
Mormonų bendruomenė pabrėžia šeimą, savanorišką tarnystę ir bendruomeniškumą. Bažnyčia vykdo plačias labdaros ir humanitarines programas, teikia pagalbą stichinių nelaimių atvejais ir remia sveikatos bei švietimo iniciatyvas. Kultūriniai aspektai – specialūs renginiai, choro (pvz., garsusis Tabernaklio choras) tradicijos ir vietinės parapijų veiklos – padeda išlaikyti bendruomeniškumą.
Ginčai ir skirtingi požiūriai
Bažnyčia susiduria su įvairiais iššūkiais ir kritika:
- Diskusijos apie tai, ar mormonai yra krikščionys – kai kurie kiti krikščioniški judėjimai nurodo skirtumus doktrinoje (ypač dėl Dievo prigimties ir papildomų šventraščių) kaip pagrindą neskelbti jų tradicine krikščionybe;
- Istorinės problemos, tokios kaip ankstyvojo mormonizmo laikotarpiu praktikuota daugenybinė santuoka (poligamija), kuri vėliau buvo oficialiai atsisakyta 1890 m. paskelbtame Manifest'e;
- Visuomeniniai ir teologiniai nesutarimai dėl lyties vaidmens, žmogaus teisių ir kai kurių bažnyčios mokymų interpretacijų.
Tarptautinis paplitimas ir statistika
Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčia yra viena didžiausių mormonų grupių ir veikia daugiau nei šimtuose šalių. Nariai organizuojami šimtų tūkstančių parapijų, yra tūkstančiai šventyklų ir dar daugiau susirinkimų patalpų bei misijų. Nors tikslius skaičius rekomenduojama tikrinti oficialiuose šaltiniuose, Bažnyčia nuolat skelbia savo metinius ataskaitų duomenis apie narių skaičiaus ir šventovių plėtrą.
Santrauka
Trumpai tariant, mormonizmas (arba Pastarųjų dienų šventųjų judėjimas) yra atskiras religinis judėjimas su savo šventraščiais, organizacine struktūra ir ritualais. Jis turi daug bendrų bruožų su kitomis krikščioniškomis tradicijomis, tačiau taip pat turi reikšmingų teologinių skirtumų. Dėl savo istorijos, praktikos ir plėtros Bažnyčia kelia tiek pagarbą už socialinę veiklą ir misiją, tiek diskusijas dėl savo vietos platesniame krikščioniškame kontekste.
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios logotipas
Pirmoji vizija
Džozefas Smitas jaunesnysis sakė, kad jį aplankė Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir daugybė angelų. Pirmasis apsilankymas vadinamas Pirmuoju regėjimu. Jis įvyko, kai Džozefui buvo 14 metų. Jis buvo nusprendęs pasimelsti, prie kurios religijos prisijungti. Jis pasakojo, kad nuėjo į mišką toli nuo šeimos namų Niujorke, meldėsi, pajuto, kaip su juo kovoja piktosios jėgos, ir buvo išgelbėtas, kai virš jo pasirodė ryški šviesa. Jis sakė, kad toje ryškioje šviesoje pamatė Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų. Jie liepė jam nestoti į jokią bažnyčią, nes nė vienoje bažnyčioje nėra visos tiesos. Jie taip pat pasakė jam, kad turi jam darbo.
Dievas ir Jėzus aplanko Juozapą ir Juozapas pamato, kad Dievas ir Jėzus turi tokius pat kūnus kaip ir žmonės ir kad jie yra du skirtingi žmonės.
Mormono knyga
Dalis Džozefo darbo buvo Mormono knygos vertimas. Džozefas pasakojo, kad jį aplankė angelas, vardu Moronis, ir parodė, kur buvo užkasta labai sena knyga. Ši knyga buvo parašyta ant aukso plokštelių (kartais vadinamų Aukso plokštelėmis). Ji buvo užkasta akmeninėje dėžėje kalvoje netoli Džozefo namų Niujorke. Moronis ketverius metus lankė Džozefą kartą per metus, kol liepė Džozefui pasiimti Aukso plokšteles. Kadangi knyga buvo parašyta labai sena kalba, Džozefas ją išvertė į anglų kalbą. Jis tai padarė padedamas Dievo ir naudodamasis įrankiais, vadinamais "Urim" ir "Thummim". 1830 m. knyga buvo išleista kaip Mormono knyga. Joje pasakojama apie dvi pagrindines žmonių grupes, gyvenusias Šiaurės ir Pietų Amerikoje prieš šimtus metų (nefitus ir lamanitus), taip pat apie žmonių grupę, kuri į Ameriką atvyko prieš tūkstančius metų, palikusi Babelio bokštą (jareditus). Jame taip pat daug ko mokoma apie Jėzų. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams Mormono Knyga yra ypatinga Dievo knyga, prilygstanti Biblijai. Mormonai tiki, kad skaitydami Mormono Knygą ir Bibliją žmonės gali sužinoti, kaip priartėti prie Dievo ir kaip rasti laimę gyvenime. Dėl šios knygos Bažnyčios nariai kartais vadinami mormonais.
Mormonų tikėjimai ir praktika
Šiandien Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios centras yra Jutoje, tačiau visame pasaulyje gyvena daugiau kaip 16 milijonų mormonų. Bažnyčios vadovas vadinamas prezidentu, o pasekėjai jį vadina pranašu. Jie tiki, kad Dievas vadovauja pranašui, panašiai kaip Dievas vadovavo Džozefui Smitui ir pranašams Biblijoje. Bažnyčios nariai tiki, kad šeimoms svarbu daug laiko praleisti kartu ir kad po mirties jos gali amžinai gyventi kartu. Aktyvūs nariai negeria alkoholio, kavos ar arbatos, nerūko tabako. Kartą per savaitę, sekmadienį, jie renkasi į bažnyčią, kur priima sakramentą ir klausosi trumpų pokalbių ar pamokslų. Jie taip pat turi sekmadieninę mokyklą, kurioje gali daugiau sužinoti. Bažnyčia taip pat turi užsiėmimų savaitės metu. Mormonai taip pat turi pastatus, vadinamus šventyklomis. Tai švenčiausi jų religijos pastatai. Kai šventykla statoma pirmą kartą ir po renovacijos, plačioji visuomenė kviečiama apžiūrėti jos vidų. Tačiau pašventinus šventyklą, į ją gali įeiti tik tie Bažnyčios nariai, kurie su vyskupu ar kuolo prezidentu yra praėję pokalbį dėl vertingumo.
Dideli judėjimai mormonizme
Šiandien mormonizme yra trys pagrindinės srovės, nors viena iš jų yra didžiausia. Joms atstovauja Pastarųjų dienų šventųjųJėzaus Kristaus Bažnyčia, Kristaus bendruomenė ir Kristaus Bažnyčia su Elijo žinia. Kai žmonės kalba apie mormonus, paprastai turi omenyje Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, kuri yra didžiausias mormonų judėjimas, pasekėjus. Šis judėjimas taip pat teigia, kad terminas mormonas yra pravardė, suteikta Bažnyčios nariams ankstyvuoju Bažnyčios istorijos laikotarpiu, ir norėtų, kad juos vadintų pastarųjų dienų šventaisiais arba "LDS".
Skirtingų grupių įsitikinimai
Kai kurie žmonės, vadinantys save mormonais, nepriklauso Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Šie žmonės priklauso kitoms mormonų bažnyčioms. Kai kurie jų įsitikinimai skiriasi.
Kai po Džozefo Smito nužudymo antruoju Bažnyčios prezidentu tapo Brigamas Jangas, kai kurie žmonės nemanė, kad jis yra teisėtas prezidentas. Kai Brighamas Youngas daugumą mormonų nuvedė į Jutą, šie žmonės liko Ilinojuje. Jie manė, kad kitu prezidentu turėtų būti Džozefo Smito sūnus. Šiandien ši bažnyčia vadinama Kristaus bendruomene. Tai antra pagal dydį bažnyčia, vadinanti save mormonais. Jų bažnyčiai priklauso daugiau kaip 250 000 žmonių. Kiti mormonai moko visai kitokių pamokų, nei Kristaus bendruomenė.
Kiti Bažnyčios skilimai įvyko vėliau. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia moko, kad vyras turi vesti tik vieną moterį. Tai vadinama monogamija. Bažnyčios pradžioje buvo kitaip. Vyras vienu metu galėjo būti vedęs daugiau nei vieną moterį (tai vadinama poligamija). Kai 1890 m. Bažnyčia pakeitė savo poziciją, kai kurie žmonės pasitraukė iš oficialios Bažnyčios ir toliau tęsė poligamiją. Šios grupės yra labai mažos, palyginti su LDK. Grupės, kurios nenorėjo atsisakyti poligamijos, kartais vis dar vadinamos mormonais, nors oficialioje Bažnyčioje poligamija draudžiama nuo 1890 metų. Dauguma šių mažesnių grupių laikosi atokiau nuo kitų žmonių, nes poligamija Jungtinėse Valstijose yra neteisėta. LDS liepia žmonėms kalbant apie šias grupes nevartoti žodžio mormonas arba Bažnyčios vadovų ir šventyklų paveikslėlių, nes taip atrodo, kad jos vis dar susijusios su LDS, nors taip nėra.
Mormonizmas ir krikščionybė
Mormonizme yra daug praktikų, kurios labai panašios į krikščioniškuose judėjimuose naudojamas praktikas. Tačiau yra ir tokių praktikų, kuriomis mormonų judėjimas pastebimai skiriasi nuo kitų krikščioniškų judėjimų, pavyzdžiui, katalikų, stačiatikių ar protestantų. Žmonės, kurie krikščionybę apibrėžia kaip priklausymą vienai iš šių konfesijų, paprastai sako, kad mormonizmas nėra krikščioniškas judėjimas.
LDS Bažnyčia pripažįsta Biblijos Karaliaus Jokūbo versiją anglų kalba kaip oficialų šventraštį.
Pradžioje mormonų judėjimas teigė, kad jis atkuria krikščionių tikėjimą ir kad kiti judėjimai tuo metu laikėsi klaidingų įsitikinimų. XX a. trečiajame dešimtmetyje judėjimas greitai įgijo narių, atėjusių iš krikščioniškų judėjimų. Daugelis to meto krikščionių kai kurias mormonų judėjimo tuo metu vykdytas praktikas ir įsitikinimus laikė politiškai ir kultūriškai ardomaisiais. Prieštaringiausiai vertinamos buvo tokios idėjos kaip vergovės klaidingumas, vyrų galimybė turėti daugiau nei vieną žmoną ir Bažnyčios noras valdyti vyriausybę, kurios įstatymai būtų pagrįsti mormonizmu. Kai kurių iš šių įsitikinimų šiandien dauguma mormonų judėjimų nebesilaiko. Dėl tokių nesutarimų tarp mormonų ir pagrindinių krikščionių grupių kildavo smurtinių konfliktų. Nors smurto iš tikrųjų nebėra, unikalios judėjimo doktrininės pažiūros vis dar kritikuojamos.
Mormonai tiki Jėzų Kristų kaip tiesioginį Dievo Sūnų ir Mesiją, Jo nukryžiavimą kaip aukos už nuodėmę pabaigą ir prisikėlimą. Tačiau pastarųjų dienų šventieji (LDS) atmeta ekumeninius tikėjimo išpažinimus ir Trejybės apibrėžimą, kurio moko Romos Katalikų Bažnyčia, Rytų Ortodoksų Bažnyčia, Anglikonų bendrija ir trejybinis protestantizmas. Jų nuomone, Naujasis Testamentas pranašavo, kad žmonės nusigręš nuo krikščioniškų mokymų ir kad prieš antrąjį Kristaus atėjimą bus atkurta padėtis.
Kai kurie svarbūs skirtumai nuo pagrindinės krikščionybės yra šie: Tikėjimas, kad Jėzus Getsemanės sode pradėjo savo atpirkimą už nuodėmes ir prisiėmė kiekvieno žmogaus, mormono ar ne, nuodėmes. Jis kraujavo iš visų porų ir meldėsi savo Tėvui danguje: "Tėve, jei nori, nuimk nuo manęs šią taurę, tačiau tebūnie ne mano, bet Tavo valia". Jų nuomone, dangus skirstomas į tris šlovės laipsnius ir pragarą (dažnai vadinamą išorine tamsa). Be to, mormonai netiki sukūrimu ex nihilo, jie tiki, kad materija yra amžina ir kad Dievas organizuoja esamą materiją.
Didžioji mormonų tikėjimo sistemos dalis geografiškai orientuota į Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Mormonai tiki, kad Mormono knygos žmonės gyveno vakarų pusrutulyje, kad Kristus po savo mirties ir prisikėlimo pasirodė vakarų pusrutulyje, kad tikrąjį tikėjimą Džozefas Smitas atkūrė Niujorko valstijoje, o Edeno sodas ir Kristaus antrojo atėjimo vieta buvo ir bus Misūrio valstijoje. Dėl šios ir kitų priežasčių, įskaitant daugelio mormonų tikėjimą Amerikos išskirtinumu, Molly Worthen spėja, kad galbūt todėl Levas Tolstojus mormonizmą apibūdino kaip "kvintesencinę 'amerikietišką religiją'".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mormonizmas?
Atsakymas: Mormonizmas yra krikščioniškas atkuriamasis religinis judėjimas, kurį įkūrė Džozefas Smitas. Jis taip pat vadinamas pastarųjų dienų šventųjų judėjimu, o didžiausia ir žinomiausia mormonų bažnyčia yra Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia.
Klausimas: Ar mormonas laiko save krikščioniu?
Atsakymas: Taip, mormonai laiko save krikščionimis, nors kai kurie ne Bažnyčios nariai su tuo nesutinka. 2007 m. apklausos duomenimis, 31 proc. apklaustųjų mormonų nelaiko krikščionimis.
K: Kokie mormonų įsitikinimai skiriasi nuo pagrindinės krikščionybės srovės?
A: Mormonų tikėjimas skiriasi nuo pagrindinių krikščionių bažnyčių tikėjimo. Mormonų Bažnyčia save laiko Atkurtąja Bažnyčia, o tai reiškia, kad jos nariai tiki, jog ji yra pirminė krikščionių Bažnyčia, kurią įkūrė Jėzus Kristus ir kurią 1830 m. sugrąžino ("atkūrė") Džozefas Smitas jaunesnysis.
K. Ar mormonizmas arba bahaizmas laikomi "ketvirtąja Abraomo religija"?
Atsakymas: Taip, tiek mormonizmas, tiek bahaizmas kartais vadinami "ketvirtąja Abraomo religija".
