Mormonizmas yra krikščioniškas atkuriamasis religinis judėjimas, kurį įkūrė Džozefas Smitas. Daugelį metų Bažnyčios narius tie, kurie nebuvo jos nariai, vadino mormonais. Pavadinimas "mormonai" jiems tiesiog nebetinka. Dabar jie vadinami "Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios nariais". Jų religinis judėjimas vadinamas "Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia". Jos mokymas panašus į daugelio krikščioniškų bažnyčių mokymą, ir jie patys save laiko krikščionimis, nors kai kurie ne nariai jų krikščionimis nelaiko. 2007 m. apklausa parodė, kad 31 % apklaustųjų nesutinka, jog mormonai yra krikščionys. Mormonų įsitikinimai skiriasi nuo pagrindinių krikščionių bažnyčių įsitikinimų. Mormonų Bažnyčia save laiko atkūrimo bažnyčia. Tai reiškia, kad Bažnyčios nariai tiki, jog ji yra pirminė krikščionių Bažnyčia, kurią 1830 m. įkūrė Jėzus Kristus, o Džozefas Smitas jaunesnysis ją sugrąžino ("atkūrė"). Mormonizmas ir bahaizmas kartais vadinami "ketvirtąja Abraomo religija".

Šiandien yra apie 70 grupių, vadinančių save mormonais, iš kurių didžiausia ir žinomiausia yra Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Jie tiki krikštu, kai žmogus visiškai panardinamas po vandeniu (krikštas panardinant), kaip paaiškinta Tikėjimo straipsniuose, kuriuos Džozefas Smitas parašė laiške per Dangiškojo Tėvo apreiškimą.

Istorija trumpai

Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios pradžia siejama su Džozefu Smitu (Joseph Smith), kuriam 1820–1830 m. jis prisakė, kad Dievas ir Jėzus Kristus jam apsireiškė ir vėliau atskleidė papildomus raštus. 1830 m. oficialiai įsteigta Bažnyčia prasidėjo Jungtinėse Valstijose ir greitai plito. Per 19 amžių istorijoje buvo reikšmingų laikotarpių: persikėlimai į Ohajų, Misūrių, Ilinojų (Naujojoje Išorinėje Jackson County ir Naujojoje Naujojo Korko srityse), Hibridas prie Naujojo Siono ir vėlesnė emigracija į Jutą, kur Brigham Young vedė daug narių į Vadių slėnį (Salt Lake Valley).

Tikėjimas, raštai ir pagrindinės idėjos

Raštai: Be Biblijos, svarbiausi mormonų šaltiniai yra Mormonų knyga (Book of Mormon), taip pat Džozefui Smitui priskiriami apreiškimai ir Tikėjimo straipsniai. Šie tekstai sudaro papildomą šventraštį, kurį Bažnyčios nariai laiko Dievo asmenišku atskleidimu naujais laikais.

Pagrindinės doktrinos:

  • Dievas ir Jėzus Kristus: Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus yra asmenys, nors mormonų mokyme pabrėžiama jų reali, kūniška prigimtis ir atskirumas nuo Šventosios Dvasios.
  • Atkūrimas: Bažnyčia teigia, kad po evangelijos iškraipymų per istoriją Dievas vėl atskleidė tiesas Džozefui Smitui – taip įvyko „atkūrimas“.
  • Tęstinė apreiškų tradicija: Bažnyčia tiki, kad Dievas tebeateikė apreiškimus per savo pranašą ir bažnyčios vadovus;
  • Išgelbėjimo planas: akcentuojamas prieš-egzistencijos (sielos priešgimimo) idėja, žemiškas gyvenimas kaip bandymas ir galimybė per apaštalų ir pranašo autoritetą gauti išpirkimą ir išaukštinimą.

Organizacija ir praktikos

Bažnyčia turi hierarchinę struktūrą: ją veda prezidentas–pranašas (kartu su pikais/ patariamosiomis tarybomis), o žemesniais lygiais veikia vyriausybė, mokinių ir jaunesniųjų kunigiškųjų tarnybų organizacijos bei parapijos (angl. wards arba branches). Bažnyčios veikla apima reguliarius susirinkimus, mokymą, šeimų studijas ir socialinę veiklą.

Praktikos ir ritualai:

  • Kriptas panardinant (baptizmas panardinant) – įprastinė priemonė priimti narius;
  • Sakramento apeigos – priminimas apie Jėzaus auką;
  • Kunigiškumas – šaukiamas tarnystės autoritetas vyrams, dalijamas Aaronio ir Melchizedeko kunigiškumais;
  • Šventovės (temples) ceremonijos – įeina ypatingi ordinai, santuokos „amžinybei“ ir kitoms užtikrinančioms išgelbėjimą apeigoms;
  • Gyvenimo taisyklės: „Žodžio išminties“ nuostata (draudimas vartoti alkoholius, tabaką, kofeiną kai kuriais aiškinimais), taip pat skatinama sveika gyvensena ir šeimos stabilumas.

Šventyklos, genealogija ir misija

Bažnyčios šventyklos atlieka svarbų vaidmenį – jose vyksta apeigos, kurios laikomos būtinos tam tikroms išgelbėjimo fazėms. Bažnyčia yra itin aktyvi genealoginių tyrimų srityje, nes tamponuojamos apeigos už mirusius (curtailed) yra atliekamos šventyklose už protėvius. Taip pat Bažnyčia turi vieną didžiausių pasaulyje misijų sistemų: daug jaunų narių vyksta kelis metus tarnauti kaip vienuoliai misijonieriai, skelbdami savo tikėjimą visame pasaulyje.

Kultūra, socialinė veikla ir labdara

Mormonų bendruomenė pabrėžia šeimą, savanorišką tarnystę ir bendruomeniškumą. Bažnyčia vykdo plačias labdaros ir humanitarines programas, teikia pagalbą stichinių nelaimių atvejais ir remia sveikatos bei švietimo iniciatyvas. Kultūriniai aspektai – specialūs renginiai, choro (pvz., garsusis Tabernaklio choras) tradicijos ir vietinės parapijų veiklos – padeda išlaikyti bendruomeniškumą.

Ginčai ir skirtingi požiūriai

Bažnyčia susiduria su įvairiais iššūkiais ir kritika:

  • Diskusijos apie tai, ar mormonai yra krikščionys – kai kurie kiti krikščioniški judėjimai nurodo skirtumus doktrinoje (ypač dėl Dievo prigimties ir papildomų šventraščių) kaip pagrindą neskelbti jų tradicine krikščionybe;
  • Istorinės problemos, tokios kaip ankstyvojo mormonizmo laikotarpiu praktikuota daugenybinė santuoka (poligamija), kuri vėliau buvo oficialiai atsisakyta 1890 m. paskelbtame Manifest'e;
  • Visuomeniniai ir teologiniai nesutarimai dėl lyties vaidmens, žmogaus teisių ir kai kurių bažnyčios mokymų interpretacijų.

Tarptautinis paplitimas ir statistika

Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčia yra viena didžiausių mormonų grupių ir veikia daugiau nei šimtuose šalių. Nariai organizuojami šimtų tūkstančių parapijų, yra tūkstančiai šventyklų ir dar daugiau susirinkimų patalpų bei misijų. Nors tikslius skaičius rekomenduojama tikrinti oficialiuose šaltiniuose, Bažnyčia nuolat skelbia savo metinius ataskaitų duomenis apie narių skaičiaus ir šventovių plėtrą.

Santrauka

Trumpai tariant, mormonizmas (arba Pastarųjų dienų šventųjų judėjimas) yra atskiras religinis judėjimas su savo šventraščiais, organizacine struktūra ir ritualais. Jis turi daug bendrų bruožų su kitomis krikščioniškomis tradicijomis, tačiau taip pat turi reikšmingų teologinių skirtumų. Dėl savo istorijos, praktikos ir plėtros Bažnyčia kelia tiek pagarbą už socialinę veiklą ir misiją, tiek diskusijas dėl savo vietos platesniame krikščioniškame kontekste.