Liuciferis
Liuciferis yra kitas Šėtono vardas. Taip yra todėl, kad žmonės tam tikru būdu interpretuoja Biblijos Izaijo knygos ištrauką. Liuciferis yra lotyniškas žodis. Jis sudarytas iš dviejų dalių: lux-lucis (šviesa) ir ferre (atnešti). Lotynų Vulgatoje Luciferis minimas du kartus. Jis vartojamas kalbant apie ryto žvaigždę, Veneros planetą, pasirodančią auštant: vieną kartą 2 Pt 1, 19 verčiant graikišką žodį "Φωσφόρος". (Phosphoros), kurio pažodinė reikšmė yra lygiai tokia pati, kaip ir lotynų kalbos žodžio "Liuciferis"; ir vieną kartą Izaijo 14:12, verčiant "הילל". (Hêlēl), kuris taip pat reiškia "Ryto žvaigždė".
Lotyniškas Rytmetinės žvaigždės pavadinimas
Liuciferis - lotyniškas "Ryto žvaigždės" pavadinimas prozoje ir poezijoje, kaip matyti iš Marko Terencijaus Varro (116-27 m. pr. m. e.), Cicerono (106-43 m. pr. m. e.) ir kitų ankstyvųjų lotynų rašytojų kūrinių.
Ciceronas rašė:
Stella Veneris, quae Φωσφόρος Graece, Latine dicitur Lucifer, cum antegreditur solem, cum subsequitur autem Hesperos
Veneros žvaigždė, graikiškai vadinama Φωσφόρος, lotyniškai - Liuciferis, kai ji eina prieš Saulę, ir Hesperos, kai ji eina paskui Saulę.
sidus appellatum Veneris ... ante matutinum exoriens Luciferi nomen accipit ... contra ab occasu refulgens nuncupatur Vesper
Žvaigždei, vadinamai Venera, kai ji pakyla ryte, suteiktas Liuciferio vardas, o kai ji šviečia saulėlydžio metu, ji vadinama Vezperiu.
Poetai taip pat vartojo žodį "Liuciferis". Ovidijus savo poezijoje bent vienuolika kartų paminėjo Ryto žvaigždę. Vergilijus rašė:
Luciferi primo cum sidere frigida rura
carpamus, dum mane novum, dum gramina canent
Paskubėkime, kai pirma pasirodys Ryto žvaigždė,
Į vėsias ganyklas, kol diena nauja, kol žolė rasota
Ir Statius:
et iam Mygdoniis elata cubilibus alto
impulerat caelo gelidas Aurora tenebras,
rorantes excussa comas multumque sequenti
sole rubens; illi roseus per nubila seras
aduertit flammas alienumque aethera tardo
Lucifer exit equo, donec pater igneus orbem
impleat atque ipsi radios uetet esse sorori
Ir dabar Aurora, pakilusi nuo savo Mygdono kušetės, išvydo šaltą tamsą iš dangaus aukštybių, nusibraukė savo rasotus plaukus, jos veidas raudonavo nuo persekiojančios saulės - nuo jo rožinis Liuciferis atitraukia savo ugnis, tvyrančias debesyse, ir nenoriai palieka dangų, kuris nebėra jo, kol degantis tėvas pripildys savo rutulį ir uždraus net savo seseriai jos spindulius.
II a. skulptūra, vaizduojanti mėnulio deivę Selenę, kurią lydi Hesperas ir Fosforas: atitinkami lotyniški vardai yra Luna, Vesper ir Liuciferis.
Liuciferis kaip Biblijos velnio personažas
Liuciferis krikščionių religijoje yra blogio įsikūnijimas. Kai kas mano, kad Liuciferis buvo Šėtono vardas, kai jis dar buvo angelas, tačiau lotyniškai jis reiškia "šviesos nešėjas" ir iš pradžių Biblijoje nebuvo minimas. Žodis Liuciferis lotyniškai taip pat reiškė "ryto žvaigždę", Veneros planetą, ir šis žodis buvo pavartotas Izaijo 14-osios knygos lotyniškoje versijoje, kur hebrajiškoje versijoje buvo kalbama Babilonijos karaliui.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Liuciferis?
Atsakymas: Liuciferis yra kitas šėtono vardas.
K: Kodėl Liuciferis siejamas su Šėtonu?
A: Žmonės tam tikru būdu interpretuoja Biblijos Izaijo knygos ištrauką, kurioje Liuciferis siejamas su Šėtonu.
K: Ką reiškia Liuciferio vardas?
A.: Luciferis yra lotyniškas vardas, sudarytas iš dviejų dalių: lux-lucis (šviesa) ir ferre (atnešti).
K: Kokia yra Luciferio reikšmė lotynų kalba?
A: Liuciferis lotyniškai reiškia "šviesos nešėjas".
K: Kas yra lotyniškoji Vulgata?
A: Lotyniškoji Vulgata - tai lotyniškas Biblijos vertimas, kuris buvo baigtas IV a. pabaigoje.
K: Kiek kartų lotyniškoje Vulgatoje minimas Liuciferis?
A: Lotynų Vulgatoje Liuciferis minimas du kartus.
K: Ką lotyniškoje Vulgatoje reiškia Liuciferis?
A: 2 Petro 1, 19 ir Izaijo 14, 12 jis vartojamas kalbant apie ryto žvaigždę, Veneros planetą, kuri pasirodo auštant.
