Liuciferis – reikšmė, kilmė ir ryto žvaigždės (Šėtono) vardas
Liuciferis – sužinokite tikrąją vardo reikšmę, kilmę ir istoriją: ryto žvaigždės interpretacijas bei ryšį su Šėtonu.
Liuciferis yra vienas iš Šėtono vardų tradicinėje krikščioniškoje interpretacijoje. Toks supratimas susiformavo dėl tam tikrų Biblijos teksto vertimų ir jų interpretacijų, ypač Izaijo knygos vietos. Pats žodis Luciferis yra lotyniškas — sudarytas iš lux/lucis (šviesa) ir ferre (nešti, atnešti) — pažodžiui reiškia „šviesos nešėjas“ arba „ryto šviesulys“.
Kilmė ir etimologija
Lotyniškai Lucifer tradiciškai reiškė ryto žvaigždę, t. y. Veneros pasirodymą auštant. Romėnų literatūroje ir mitologijoje „Lucifer“ dažnai vartotas kaip neutrinis epiteta arba asmenybės vardas, reiškiantis ryto žvaigždės personifikaciją — ne būtinai negatyvų veikėją, o tiesiog aušros ženklą.
Biblijos kontekstas ir vertimai
Lotynų Vulgatoje žodis Luciferis pasirodo keliose vietose. Tradiciškai minimos dvi svarbios nuorodos: vienas atvejis yra 2 Pt 1, 19, kur vertėjai lotyniškai naudojo žodį, verčiant graikišką terminą Φωσφόρος (Phosphoros) — „šviesos nešėjas“, o kitas — Izaijo 14:12, kur hebrajiškas žodis „הילל“ (Hêlēl arba Helel, dažnai išverčiamas kaip „ryto žvaigždė“ arba „spindintis“) lotyniškai išverstas kaip Lucifer. Izaijo 14:12 hebrajiškame kontekste skamba kaip „Helel ben Shachar“ — „Ryto žvaigždė, aušros sūnus“.
Istorinis ir hermeneutinė interpretacija
- Originalus Izaijo kontekstas: dauguma biblinių mokslininkų laiko Izaijo 14 skyrių lyrišku pašiepiamu tekstu, nukreiptu į Babilono karalių (ar kitą žemės valdovą) — pajuokinant jo didžiavimąsi ir numatant nuopuolį. Jame vartojama vaizdinė kalba („Ryto žvaigždė“) nėra pradiniame tekste skirta tiesioginiam sėkmingam angelo kritimui apibūdinti.
- Krikščioniškos tradicijos poveikis: Vėlesni krikščionių komentatoriai ir Bažnyčios tėvai (ypač viduramžių interpretacijoje) susiejo Izaijo vaizdinius su nuopuoliu iš dangaus ir taip Helel/Lucifer pavadinimas tapo susietas su Šėtonu kaip nukritusiu angelu. Jerome'o vertimas į lotynų kalbą (Vulgata) prisidėjo prie šio supratimo sklaidos.
- Naujesni vertimai: daug šiuolaikinių Biblijos vertimų Izaijo 14:12 verčia kaip „ryto žvaigždė“ arba „spindintis“ vietoje leisti tai kaip asmeninį vardą „Liuciferis“, atsižvelgdami į teksto istorinio-kultūrinio konteksto reikšmę.
Simbolika ir priešprieša
Svarbu pažymėti paradoksą: „ryto žvaigždė“ (angl. morning star) biblinėje ir literatūrinėje tradicijoje gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą prieigos reikšmę. Pvz., Naujojo Testamento pabaigoje Kristus savimi vadina „ryto žvaigžde“ (Reišk. 22:16 vertimuose dažnai vartojamas terminas „morning star“), kas atspindi šviesos, vilties ir atskleidimo simboliką. Taigi pats terminas nėra savaime blogas — negatyvi sąsaja su Šėtonu yra istorinio interpretavimo pasekmė.
Kiti kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinė reikšmė
Per šimtmečius „Liuciferis“ tapo populiariosios kultūros, literatūros, menų ir okultizmo dalimi. Jis dažnai vaizduojamas kaip pasipūtęs, išsiskiriantis ar maištingas personažas, o kartais — kaip simbolis žinių, šviesos ar individulio savarankiškumo. Dėl istorinių ir literatūrinių asociacijų vardas dažnai vartojamas kaip sinonimas „velniui“ ar „Šėtonui“, tačiau lingvistiniu ir tekstologiniu požiūriu šios sąsajos nėra tiesioginės iš originalaus Izaijo teksto.
Santrauka
Trumpai tariant, žodis Liuciferis kilęs iš lotyniškos etimologijos („šviesos nešėjas“) ir istorijoje buvo vartojamas apie ryto žvaigždę (Venerą). Laiškai Biblijoje (pvz., Izaijo 14:12 ir vienos vertimo tradicijos 2 Pt 1:19) prisidėjo prie to, kad „Lucifer“ tradiciškai tapatintas su nukritusiu angelu — Šėtonu. Tačiau originali Izaijo vieta iš esmės yra poetiškas pašiepiamas posmas prieš žemės valdovą, o ryto žvaigždės metafora vėliau buvo perinterpretuota krikščioniškoje tradicijoje. Dėl to daug šiuolaikinių vertimų vengia „Liuciferio“ kaip asmeninio vardo ir verčia neutralesniais terminais, pvz., „ryto žvaigždė“ arba „spindintysis“.
Lotyniškas Rytmetinės žvaigždės pavadinimas
Liuciferis - lotyniškas "Ryto žvaigždės" pavadinimas prozoje ir poezijoje, kaip matyti iš Marko Terencijaus Varro (116-27 m. pr. m. e.), Cicerono (106-43 m. pr. m. e.) ir kitų ankstyvųjų lotynų rašytojų kūrinių.
Ciceronas rašė:
Stella Veneris, quae Φωσφόρος Graece, Latine dicitur Lucifer, cum antegreditur solem, cum subsequitur autem Hesperos
Veneros žvaigždė, graikiškai vadinama Φωσφόρος, lotyniškai - Liuciferis, kai ji eina prieš Saulę, ir Hesperos, kai ji eina paskui Saulę.
sidus appellatum Veneris ... ante matutinum exoriens Luciferi nomen accipit ... contra ab occasu refulgens nuncupatur Vesper
Žvaigždei, vadinamai Venera, kai ji pakyla ryte, suteiktas Liuciferio vardas, o kai ji šviečia saulėlydžio metu, ji vadinama Vezperiu.
Poetai taip pat vartojo žodį "Liuciferis". Ovidijus savo poezijoje bent vienuolika kartų paminėjo Ryto žvaigždę. Vergilijus rašė:
Luciferi primo cum sidere frigida rura
carpamus, dum mane novum, dum gramina canent
Paskubėkime, kai pirma pasirodys Ryto žvaigždė,
Į vėsias ganyklas, kol diena nauja, kol žolė rasota
Ir Statius:
et iam Mygdoniis elata cubilibus alto
impulerat caelo gelidas Aurora tenebras,
rorantes excussa comas multumque sequenti
sole rubens; illi roseus per nubila seras
aduertit flammas alienumque aethera tardo
Lucifer exit equo, donec pater igneus orbem
impleat atque ipsi radios uetet esse sorori
Ir dabar Aurora, pakilusi nuo savo Mygdono kušetės, išvydo šaltą tamsą iš dangaus aukštybių, nusibraukė savo rasotus plaukus, jos veidas raudonavo nuo persekiojančios saulės - nuo jo rožinis Liuciferis atitraukia savo ugnis, tvyrančias debesyse, ir nenoriai palieka dangų, kuris nebėra jo, kol degantis tėvas pripildys savo rutulį ir uždraus net savo seseriai jos spindulius.


II a. skulptūra, vaizduojanti mėnulio deivę Selenę, kurią lydi Hesperas ir Fosforas: atitinkami lotyniški vardai yra Luna, Vesper ir Liuciferis.
Liuciferis kaip Biblijos velnio personažas
Liuciferis krikščionių religijoje yra blogio įsikūnijimas. Kai kas mano, kad Liuciferis buvo Šėtono vardas, kai jis dar buvo angelas, tačiau lotyniškai jis reiškia "šviesos nešėjas" ir iš pradžių Biblijoje nebuvo minimas. Žodis Liuciferis lotyniškai taip pat reiškė "ryto žvaigždę", Veneros planetą, ir šis žodis buvo pavartotas Izaijo 14-osios knygos lotyniškoje versijoje, kur hebrajiškoje versijoje buvo kalbama Babilonijos karaliui.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Liuciferis?
Atsakymas: Liuciferis yra kitas šėtono vardas.
K: Kodėl Liuciferis siejamas su Šėtonu?
A: Žmonės tam tikru būdu interpretuoja Biblijos Izaijo knygos ištrauką, kurioje Liuciferis siejamas su Šėtonu.
K: Ką reiškia Liuciferio vardas?
A.: Luciferis yra lotyniškas vardas, sudarytas iš dviejų dalių: lux-lucis (šviesa) ir ferre (atnešti).
K: Kokia yra Luciferio reikšmė lotynų kalba?
A: Liuciferis lotyniškai reiškia "šviesos nešėjas".
K: Kas yra lotyniškoji Vulgata?
A: Lotyniškoji Vulgata - tai lotyniškas Biblijos vertimas, kuris buvo baigtas IV a. pabaigoje.
K: Kiek kartų lotyniškoje Vulgatoje minimas Liuciferis?
A: Lotynų Vulgatoje Liuciferis minimas du kartus.
K: Ką lotyniškoje Vulgatoje reiškia Liuciferis?
A: 2 Petro 1, 19 ir Izaijo 14, 12 jis vartojamas kalbant apie ryto žvaigždę, Veneros planetą, kuri pasirodo auštant.
Ieškoti