Naujoji Ispanija
Naujosios Ispanijos vicekaralystė - taip 1535-1821 m. vadinosi Ispanijos imperijos vicekaralystės valdomos teritorijos Šiaurės Amerikoje ir jos pakraščiuose Azijoje. Naujoji Ispanija - taip ispanai vadino teritoriją, kuri šiandien yra centrinė ir pietinė Meksika, o kadangi vicekaralystės sostinė buvo Meksikas, šis pavadinimas buvo vartojamas ir vicekaralystei pavadinti.
Naujosios Ispanijos vicekaralystės teritorijai priklausė dabartinės Įlankos salos (iki 1643 m.), Kaimanų salos (iki 1670 m.), Centrinė Amerika (iki 1821 m. iki pietinės Kosta Rikos sienos), Kuba, Florida, Hispaniolos salos (įskaitant Haitį iki 1697 m.), Jamaika (iki 1655 m.), Marianų salos, Meksika, Filipinai, Puerto Rikas, beveik visa pietvakarių JAV teritorija (įskaitant visą dabartinę JAV teritoriją arba jos dalį).Kalifornijos, Nevados, Jutos, Kolorado, Vajomingo, Arizonos, Naujosios Meksikos, Teksaso ir Floridos valstijų). Ispanija pretendavo į teritorijas iki pat Britų Kolumbijos ir Aliaskos, tačiau šiaurinė Naujosios Ispanijos riba buvo iš naujo nustatyta 1819 m. Adams-Oniso sutartimi. Naujajai Ispanijai taip pat priklausė Venesuela, kol 1717 m. ji buvo prijungta prie Naujosios Granados vicekaralystės.
Teritorijos buvo suskirstytos į provincijas. Provincijoms vadovavo gubernatorius, kuris buvo atsakingas už provincijos administravimą ir dažnai vadovavo provincijos kariuomenei ir milicijai. Provincijas jungė penki aukščiausieji teismai, ispaniškai vadinami Audiencijomis, Santo Dominge, Meksike, Gvatemaloje, Gvatemaloje, Gvadalacharoje ir Maniloje. Tiek aukštieji teismai, tiek gubernatoriai buvo nepriklausomi nuo vicekaraliaus ir daugumą pareigų vykdė savarankiškai. Tik svarbiais klausimais vicekaralius tiesiogiai įsitraukdavo į provincijų valdymą.
1821 m. Ispanija prarado žemyno teritorijas, kai pripažino Meksikos nepriklausomybę, taip pat Santo Domingą, kai tais pačiais metais į jį įsiveržė Haitis. Tačiau Kuba, Puerto Rikas ir Ispanijos Rytų Indija (įskaitant Marianųsalas ir Filipinus) išliko Ispanijos karūnos dalimi iki Ispanijos-Amerikos karo (1898 m.).
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi 1521-1821 m. Ispanijos imperijos vicekaraliaus valdomos teritorijos Šiaurės Amerikoje ir jos pakraščiuose Azijoje?
A: Naujosios Ispanijos vicekaralystė.
K: Kokios teritorijos buvo įtrauktos į Naujosios Ispanijos vicekaralystės teritoriją?
A: Naujosios Ispanijos vicekaralystės teritorija apėmė dabartinę centrinę ir pietinę Meksiką, Įlankos salas (iki 1643 m.), Kaimanų salas (iki 1670 m.), Centrinę Ameriką (iki 1821 m. iki pietinės Kosta Rikos sienos), Kubą, Floridą, Ispanijos salos (įskaitant Haitį iki 1700 m.), Jamaika (iki 1670 m.), Marianų salos, Meksika, Filipinai, Puerto Rikas ir beveik visos pietvakarių JAV (įskaitant visą Kaliforniją, Nevadą, Jutą, Koloradą, Vajomingą, Arizoną, Naująją Meksiką, Teksasą ir Floridą arba jų dalis).
K: Kaip buvo valdomos vicekaralystės provincijos?
A.: Vicekaralystės provincijoms vadovavo gubernatorius, kuris buvo atsakingas už jų administravimą ir dažnai vadovavo jų kariuomenei ir milicijai.
K: Kaip aukštieji teismai buvo susiję su vicekaralystės provincijų valdymu?
A: Provincijos buvo sujungtos į penkis aukštuosius teismus, vadinamus Audiencijomis, įsikūrusius Santo Dominge, Meksike, Gvatemaloje, Gvatemaloje, Gvadalacharoje ir Maniloje. Tiek šie aukščiausieji teismai, tiek gubernatoriai buvo nepriklausomi nuo vicekaraliaus, tačiau tik svarbiais klausimais jiems reikėjo tiesiogiai kreiptis į vicekaralių.
K: Kada Ispanija dėl nepriklausomybės judėjimų prarado žemyno teritorijas?
A: 1821 m. Ispanija neteko žemyninių teritorijų, kai pripažino Meksikos nepriklausomybę ir Santo Domingo, kai tais pačiais metais į jį įsiveržė Haitis.
K: Kurios Ispanijos kolonijos po 1821 m. liko jos karūnos dalimi?
A: Po 1821 m. Kuba, Puerto Rikas ir Ispanijos Rytų Indija, įskaitant Marianų salas ir Filipinus, liko Ispanijos karūnos dalimi iki 1898 m., kai buvo prarastos per Ispanijos ir Amerikos karą.
