Ispanijos ir Amerikos karas - 1898 m. vykęs karas tarp Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis karas iš dalies vyko dėl to, kad daug žmonių norėjo, jog Kuba, viena iš paskutinių buvusios Ispanijos imperijos dalių, taptų nepriklausoma. Daugelis amerikiečių taip pat norėjo, kad jų šalis įgytų kolonijinę imperiją. Ispanija pralaimėjo jūrų karą ir turėjo atsisakyti savo kolonijų Kuboje, Filipinuose, Puerto Rike ir dalies Guamo. Visos šios kolonijos, išskyrus Kubą, karo pabaigoje tapo JAV kolonijomis.

Priežastys

  • Kubos nepriklausomybės siekiai. Po ilgo sukilimo prieš Ispaniją daugelis Kuboje gyventojų siekė nepriklausomybės, o situacija ten tapo politiniu ir humanitariniu klausimu, kuris susidomėjo JAV visuomenė.
  • Ekonominiai interesai. JAV turėjo dideles investicijas Kuboje (cukraus pramonė, prekyba) ir nerimavo dėl politinio nestabilumo, galinčio pakenkti verslui.
  • Visuomenės nuotaikos ir žiniasklaida. Sensacinga spauda (vadinamoji „yellow press“) stipriai sureikšmino siaubingas naujienas iš Kubos ir skatino karštas nuotaikas JAV visuomenėje.
  • JAV strateginiai siekiai. Kai kurie amerikiečiai ir politikai palaikė idėją, kad JAV turėtų užimti kolonijų vaidmenį pasaulyje — tai skatino intervenciją ir teritorinius siekius už Šiaurės Amerikos ribų.
  • Incidentas su laivu USS Maine. 1898 m. vasario 15 d. Havanos uoste sprogus JAV karo laivui USS Maine (daugelis žuvo), viešoji nuomonė JAV buvo pasiryžusi kaltinti Ispaniją; nors tiksli sprogimo priežastis nėra galutinai aiški, incidentas tapo paskata karui.

Eiga

Karo pagrindiniai veiksmai truko 1898 m. pavasarį ir vasarą. Jungtinės Valstijos karo paskelbė 1898 m. balandžio 25 d., o pagrindiniai mūšiai vyko keliose teatro vietose:

  • Manilos įlanka (Filipinai) — 1898 m. gegužės 1 d. amerikiečių admirolas George Dewey netoli Manilos įlankos visiškai sutriuškino Ispanijos Ramiojo vandenyno eskadrą (komandavo adm. Montojo). Tai praktiškai užtikrino Amerikos kontrolę Filipinuose.
  • Santiago de Cuba (Karibai) — 1898 m. liepos 3 d. JAV laivynas sunaikino Ispanijos Karibų eskadrą (admirolas Pascual Cervera). Landinė kampanija aplink Santjagą (įskaitant garsias San Juan kalnų kovas) vedė prie Ispanijos pajėgų kapituliacijos liepos viduryje.
  • Havanos blokada ir operacijos Kuboje — JAV blokavo ispanų laivus ir vykdė desantus, dėl kurių Ispanijos kariniai pajėgumai Kuboje buvo silpninami.

Karo trukmė buvo trumpa — pagrindiniai veiksmai baigėsi per kelis mėnesius, tačiau diplomatinių derybų ir pasekmių sprendimas užtruko iki vėlesnių metų (Paryžiaus sutartis pasirašyta 1898 m. gruodį).

Tarptautinės ir teisminės priemonės

Prieš ir po karo JAV Kongresas priėmė keletą svarbių dokumentų:

  • Tellerio pataisa (kovo–balandžio 1898) — JAV teigė, kad neketina aneksuoti Kubos, o siekia tik jos laisvės nuo Ispanijos.
  • Paryžiaus sutartis (1898 m. gruodžio 10 d.) — Ispanija oficialiai atsisakė Kuboje, ir perdavė Filipinus, Puertoriką ir Guamą JAV; Filipinų salos buvo parduotos JAV už 20 mln. dolerių.
  • Platto pataisa (1901) — nors Kuba tapo formaliai nepriklausoma, ši pataisa leido JAV kištis į Kubos vidaus reikalus ir įsteigė JAV karinę bazę Guantaname.

Pasekmės

  • JAV kaip pasaulinė jėga. Pergalė paskatino JAV tapti imperine galybe su užjūrio teritorijomis ir padidino jos įtaką Ramiajame vandenyne bei Karibuose.
  • Kolonijų praradimas Ispanijai. Karo rezultatas ženkliai sumažino Ispanijos imperijos likučius ir paskatino politines ir socialines permainas šalyje.
  • Filipinų konfliktas. Filipinų nepriklausomybės siekiai nesibaigė — JAV kontrolė lėmė Filipinų–Amerikos karą (1899–1902 m. ir ilgesnį partizaninį pasipriešinimą), kuris buvo skausmingas abiem pusėms.
  • Kuboje — ribota nepriklausomybė. Nors Kuba tapo formalios nepriklausoma, JAV didele dalimi kontroliavo šalies politiką dėl Platto pataisos ir ekonominio spaudimo.
  • Teisinės ir konstitucinės pasekmės JAV. Karo metu ir po jo kilusių diskusijų rezultatas — teisiniai precedentai apie „insular“ teritorijų statusą (Insular Cases), kurie apibrėžė gyventojų teisių ir federalinės valdžios santykį naujose teritorijose.
  • Ilgalaikė geopolitika. JAV plėtra į užjūrio teritorijas pakeitė tarptautinį galios balansą ir paskatino didesnį karinį laivyną bei aktyvesnę dalyvavimą Azijos ir Ramiojo vandenyno politikoje.

Tarpiniais pastebėjimai

  • Karas buvo trumpas, tačiau pasekmės — ilgalaikės: jis pakeitė tiek Ispanijos, tiek JAV istorijos kryptį.
  • Daug žuvusiųjų JAV tarpe buvo nuo ligų (pvz., maliarijos, džiovos), o ne tiesiogiai dėl karo veiksmų — tai parodė logistikos ir sveikatos priežiūros spragas tada vykusiuose karuose.
  • Diskusijos apie moralę ir imperinį statusą JAV visuomenėje pratęsė politinį dialogą apie šalies vaidmenį pasaulyje.

Apibendrinant: 1898 m. Ispanijos–JAV karas buvo trumpas, tačiau reikšmingas konfliktas, kuris privertė Ispaniją atsisakyti daugelio savo kolonijų ir paskatino Jungtines Valstijas tapti reikšminga pasauline jėga bei įžengti į modernios imperinės politikos etapą.