Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika: istorija ir politinis statusas

Kalnų Karabacho Respublika (KKR) (armėnų k: Լեռնային Ղարաբաղ Հանրապետություն Lernayin Gharabaghi Hanrapetut'yun) arba Arcacho (Artsacho) Respublika – de facto nepriklausoma respublika Kalnų Karabacho regione Pietų Kaukaze. Tarptautiniu mastu ši teritorija pripažįstama kaip Azerbaidžano dalis; nė viena JT valstybė narė oficialiai nepripažįsta KKR kaip suverenaus subjekto.

Kalnų Karabacho regione nuo seno gyvena armėnai. Po Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario laikotarpiu dėl teritorijos teisės ginčų kildavo įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Sovietų Sąjungai nustačius srities administracinę tvarką, 1923 m. buvo įkurta Kalnų Karabacho autonominė sritis (NKAO) Azerbaidžano SSR sudėtyje. Paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos metais regionas vėl tapo ginčų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano centru: 1988–1994 m. vyko platesnio masto karinės operacijos ir etniniai konfliktai, žinomi kaip Kalnų Karabacho karas.

1991 m. gruodžio 10 d. NKAO ir kai kuriose aplinkinėse teritorijose buvo surengtas referendumas, po kurio buvo paskelbta Kalnų Karabacho respublikos nepriklausomybė nuo Azerbaidžano. Taip paskelbta valdžia faktiškai administravo didžiąją dalį Karabacho iki 2020 m. pabaigos. Jos nepripažįsta nė viena JT valstybė narė, įskaitant Armėniją. Dėl konflikto sprendimo daugelį metų vyko derybos, kurias iš pradžių rėmė ir tarpininkavo ESBO Minsko grupė.

Istorinis kontekstas

• 1923 m. – įsteigta NKAO Azerbaidžano SSR sudėtyje.
• 1988–1994 m. – pirmasis plačios apimties konfliktas, po kurio pasiekta paliaubų linija; dauguma Karabacho ir kai kurių aplinkinių rajonų faktiškai atsidūrė armėnų kontroliuojamoje zonoje.
• 1994 m. – pasirašytas paliaubų susitarimas, tačiau galutinio taikos susitarimo nebuvo pasiekta.
• 2020 m. (rugsėjis–lapkritis) – prasidėjo naujas plataus masto karinis susirėmimas (kartais vadinamas antruoju Kalnų Karabacho karu). Po kelių savaičių kovų, lapkričio pradžioje buvo pasiektas Rusijos tarpininkaujamas paliaubų susitarimas, pagal kurį Azerbaidžanas susigrąžino dalį teritorijų, o Rusijos taikdariai buvo dislokuoti kaip laikina priemonė.
• 2022–2023 m. – tęsdavosi įtampa dėl leidimo prieiti per Lachino (Lačino) koridorių ir humanitariniai klausimai; šie įvykiai stiprino tarptautinį susirūpinimą dėl saugumo ir civilių gyventojų padėties.
• 2023 m. rugsėjo – Azerbaidžano kariniai veiksmai leido šaliai atkurti visišką kontrolę daugelyje likusių teritorijų; vietos armėnų valdžios institucijos vėliau pranešė apie administracinių struktūrų nutraukimą ir didelį civilių išvykimą.

Politinis statusas ir tarptautinė teisinė padėtis

Pagal tarptautinę teisę Kalnų Karabachas priskiriamas Azerbaidžanui. Nepaisant to, nuo 1990-ųjų vidurio regioną valdė vietinė valdžia, kuri deklaravo nepriklausomybę ir palaikė glaudžius ryšius su Armėnija. Dėl to egzistuoja dvi realybės: de jure (teisėtai) – teritorija priklauso Azerbaidžanui; de facto – istoriškai ir praktiškai regioną ilgą laiką administravo armėnų kuruojamos institucijos.

Tarp tarptautinių organizacijų ir valstybių daugiausiai buvo raginimų spręsti ginčus taikiomis priemonėmis, užtikrinti pabėgėlių ir civilių apsaugą bei užkirsti kelią etniniams valymams. ESBO Minsko grupė dešimtmečius vadovavo deryboms, tačiau jos vaidmuo pastaraisiais metais susilpnėjo dėl geopolitinių pokyčių ir naujų tarptautinių iniciatyvų.

Kariniai konfliktai ir taikos mechanizmai

Per ankstesnius konfliktus ir po jų susidarė sudėtinga saugumo padėtis: karo veiksmų metu buvo civilių aukų, didelių materialinių nuostolių, taip pat susidarė masinė pabėgėlių banga. 1994 m. paliaubos suformavo linijas, o 2020 m. karas pakeitė kontrolės žemėlapį – Azerbaidžanas atgavo dalį teritorijų ir kai kurias reikšmingas vietoves (pvz., Šuši / Shusha), o Rusijos taikdariai buvo išsiųsti užtikrinti koridoriaus saugumą.

Po 2020 m. paliaubų padėties koregavimų liko neatidėliotini humanitariniai klausimai (pabėgėlių grąžinimas, žuvusiųjų įamžinimas, minų neutralizavimas ir kt.). 2023 m. įvykiai leido Azerbaidžanui faktinai atkurti savo suverenitetą regione, bet tai paskatino naują armėnų civilių eksodą ir tarptautinių institucijų raginimus garantuoti jų saugumą ir teisę į humanišką elgesį.

Demografija, kalba ir kultūra

Tradiciškai Kalnų Karabache gyveno daugiausia etniniai armėnai, kurių kultūra, religija (daugiausia armėnų apostolų bažnyčia) ir kalba (armėnų) sudarė regiono kultūrinę tapatybę. Prieš 2020 m. konfliktą gyventojų skaičius svyravo, tačiau dažnai minimas skaičius – apie 120–150 tūkst. gyventojų. Po 2020 m. ir ypač 2023 m. karinėje eskalacijoje dauguma vietos gyventojų paliko regioną – daugiausia persikėlė į Armėniją arba į kitas saugias vietas.

Paskutiniai įvykiai ir humanitarinė padėtis (2020–2023)

2020 m. konfliktas lėmė reikšmingus teritorinius pokyčius. Nors oficialus paliaubų susitarimas mažino karinius veiksmus, jis neatrėmė visų priežasčių nesutarimams. Vėlesniais metais kyla ginčai dėl prieigos koridoriams, saugumo incidentų ir civilių teisių. 2023 m. rudenį Azerbaidžano veiksmai leido šaliai atkurti kontrolę, kas paskatino labai didelį etninių armėnų gyventojų išvykimą ir tarptautinį susirūpinimą dėl jų teisių bei humanitarinių poreikių.

Tarptautinė reakcija ir perspektyvos

Tarptautinė bendruomenė dažnai ragino abi puses laikytis tarptautinės teisės ir derybų kelio. Derybos dėl galutinio statuso yra sudėtingos ir priklauso nuo daugelio veiksnių: regioninės geopolitikos, Rusijos ir Turkijos įtakos, ES ir JAV diplomatinių pastangų bei pačių Armėnijos ir Azerbaidžano politikų sprendimų. Ateitis priklausys nuo to, kaip bus sprendžiami pabėgėlių grįžimo, saugumo garantijų, tautinių mažumų teisės ir teritorinio suvereniteto klausimai.

Kalbant trumpai, Kalnų Karabacho (Arcacho/Artsacho) padėtis yra sudėtinga: istoriškai ir kultūriškai regione dominuoja armėnų bendruomenė, tačiau tarptautinė teisė laiko šią teritoriją Azerbaidžano dalimi; pastarųjų metų karinės operacijos ir politiniai sprendimai reikšmingai pakeitė gyventojų sudėtį bei faktinę administracinę kontrolę.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra oficialus Arcacho pavadinimas?

K: Kas gyveno Kalnų Karabache nuo klasikinės antikos laikų?

Klausimas: Kada įvyko seldžiukų invazija?

K: Kas nutiko po to, kai Sovietų Sąjunga pradėjo kontroliuoti Kalnų Karabachą?

K: Ko buvo klausiama 1991 m. vykusiame referendume?

K: Kaip azerbaidžaniečiai reagavo į šį referendumą?

K: Kas tarpininkauja taikos derybose tarp Armėnijos ir Azerbaidžano?

Paieška pagal raidę