Pietų Kaukazas (Užkaukazė): šalys, geografija ir konfliktai
Pietų Kaukazas (Užkaukazė): šalys, gamtiniai ištekliai ir sudėtingi geopolitiniai konfliktai — Armėnija, Gruzija, Azerbaidžanas, Abchazija, Pietų Osetija, Kalnų Karabachas.
Pietų Kaukazas, dažniau vadinamas Užkaukaze, yra pietinė Kaukazo dalis tarp Europos ir Azijos. Regionas besidriekianti nuo Didžiojo Kaukazo kalnų grandinės pietinių šlaitų iki Turkijos ir Irano sienų, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Geografiškai jį dažnai skirsto Didysis (Šiaurinis) Kaukazas, kuris atskiria Pietų Kaukazą nuo Šiaurės Kaukazo (Rusijos dalies).
Šalys ir teritorijos
Visa Armėnija yra Užkaukazėje. Didžioji dalis Gruzijos ir Azerbaidžano, įskaitant Naksivano (Nakhchivan) eksklavą, taip pat yra šio regiono dalis. Regioną dažnai sudaro trys nepriklausomos valstybės: Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas.
Geografija, klimatas ir gamta
- Reljefas: dominuoja Kaukazo kalnų grandinės (Didysis ir Mažasis Kaukazas), slėniai ir pakalnės.
- Upės: svarbiausios upės – Kura (Mtkvari) ir Aro (Aras), jos lašo vandenis į Kaspijos jūrą ir formuoja derlingus slėnius.
- Klimatas: labai įvairus – nuo viduržemiško klimato pakrantėse iki kontinentinio ir kalnų klimato aukštesnėse vietovėse.
- Biologinė įvairovė: gausu miškų, pievų ir unikalių kalnų endeminių rūšių; regionas yra svarbus migracinių paukščių koridorius.
Ekonomika ir ištekliai
Pietų Kaukazo ekonomika yra mišri: žemės ūkis, energetika ir transporto tranzitas vaidina reikšmingą rolę. Šalyse gausu gamtinių išteklių: regione išgaunama nafta ir eksploatuojamos mangano rūdos, o žemesniuose kalnų šlaituose ir slėniuose auginamos kultūros – arbatžolės, citrusiniai vaisiai ir vynas. Per regioną eina svarbios transporto ir energijos magistralės (pvz., naftos ir dujų vamzdynai), kurios sieja Kaspijos jūros baseiną su Viduržemiu bei Artimaisiais Rytais.
Gyventojai, kalbos ir kultūra
Pietų Kaukaze gyvena etniškai ir lingvistiškai įvairios bendruomenės. Pagrindinės kalbų šeimos – kartvelų (gruzinų), indoeuropiečių (armėnų) ir turkų kalbos (azerbaidžaniečių). Religijos taip pat įvairios: daugelyje vietų dominuoja krikščionybė (ypač Armėnijoje ir Gruzijoje), tuo tarpu Azerbaidžane gausu musulmonų gyventojų. Regionas turi turtingą istoriją, architektūros paminklus ir daug UNESCO kultūros paveldo objektų.
Politika ir konfliktai
Pietų Kaukazas yra vienas sudėtingiausių posovietinėje erdvėje. Jame yra keletas ilgalaikių ir geopolitinių konfliktų, susijusių su teritoriniu savarankiškumu bei tarptautiniu pripažinimu. Trijuose pagrindiniuose konfliktuose dalyvaujančios teritorijos minimos taip:
- Abchazija (siekia nepriklausomybės nuo Gruzijos, nuo 2008 m. pripažinta kelių valstybių, tačiau tarptautiniu mastu daugiausia laikoma Gruzijos dalimi);
- Pietų Osetija (panaši statuso problema kaip Abchazija, 2008 m. karo po to faktiškai atskirta nuo Gruzijos);
- Kalnų Karabachas (Azerbaidžane) – ilgalaikis ginčas tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, kuris pasiekė piką 1990–ųjų pradžioje, vėl 2020 m. spalio–lapkričio mėn. ir toliau turėjo reikšmingų permainų 2023 m.
Konfliktai paveikė gyventojų persikėlimus, infrastruktūrą ir regiono saugumą. Tarptautinės jėgos ir kaimyninės valstybės (ypač Rusija, Turkija, Iranas) turi savo įtakos grėsmių ir interesų, todėl politinė situacija dažnai būna nestabili. Tačiau kartu regione vyksta ir bendradarbiavimo iniciatyvos – ekonominės jungtys, energetikos projektai bei kasdienis prekybos ir kultūrinis mainai.
Santrauka
Pietų Kaukazas (Užkaukazė) yra geografiškai ir kultūriškai turtingas, strateginis regionas, kuriame susikerta Europos ir Azijos įtaka. Jis pasižymi dideliu geografiniu ir etniniu įvairove, svarbiais gamtiniais ištekliais ir sudėtingais politiniais ginčais. Supratimas apie šio regiono istoriją, ekonomiką ir dabartinę geopolitiką yra būtinas, kad būtų galima tinkamai vertinti jo reikšmę tarptautiniu mastu.
SSRS Kaukazo administracinis žemėlapis, 1952-1991 m.
Istorija
Regionas buvo sujungtas du kartus - per Rusijos pilietinį karą (Užkaukazės Demokratinė Federacinė Respublika) nuo 1918 m. balandžio 9 d. iki 1918 m. gegužės 26 d. ir valdant sovietams (Užkaukazės SFSR) nuo 1922 m. kovo 12 d. iki 1936 m. gruodžio 5 d.
Užkaukazė, kurioje yra dabartiniai Azerbaidžanas, Gruzija ir Armėnija, yra viena iš teritorijų, kurioje auga vynmedžiai vitis vinifera. Kai kurie ekspertai mano, kad būtent čia pirmą kartą buvo pagamintas vynas. Archeologiniai kasinėjimai ir šioje vietovėje rastų vynuogių kauliukų datavimas anglies dvideginiu datuojamas 7000-5000 metų prieš Kristų.
Susiję puslapiai
- Kaukazas
- Šiaurės Kaukazas (Ciscaucasia)
- Ibero Kaukazo kalbos
- Kaukazo tautos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Pietų Kaukazas?
A: Pietų Kaukazas - tai pietinė Kaukazo regiono teritorija tarp Europos ir Azijos, einanti nuo Didžiojo Kaukazo iki Turkijos ir Irano sienų, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.
K: Kokios šalys priklauso Užkaukazės regionui?
Atsakymas: Visa Armėnija priklauso Užkaukazės regionui; didžioji dalis Gruzijos ir Azerbaidžano, įskaitant Naksčyvanės eksklavą, patenka į šį regioną.
K: Kokie produktai gaminami Pietų Kaukaze?
A: Šio regiono šalys gamina naftą, mangano rūdą, arbatą, citrusinius vaisius ir vyną.
K: Kaip apibūdinamas Pietų Kaukazo regionas?
A: Šis regionas yra vienas sudėtingiausių posovietinėje erdvėje.
K: Dėl kokių trijų Pietų Kaukazo teritorijų vyksta didžiausi ginčai?
A: Trys labai ginčytinos Pietų Kaukazo sritys yra Abchazija ir Pietų Osetija Gruzijoje bei Kalnų Karabachas Azerbaidžane.
K: Kodėl Pietų Kaukazas laikomas sudėtingu?
A: Pietų Kaukazas laikomas sudėtingu dėl labai ginčytinų teritorijų ir istorinių konfliktų regione.
K: Kokie vandens telkiniai apibrėžia Pietų Kaukazo ribas?
A: Pietų Kaukazo ribas apibrėžia Juodoji ir Kaspijos jūros.
Ieškoti