Pietų Kaukazas, dažniau vadinamas Užkaukaze, yra pietinė Kaukazo dalis tarp Europos ir Azijos. Regionas besidriekianti nuo Didžiojo Kaukazo kalnų grandinės pietinių šlaitų iki Turkijos ir Irano sienų, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Geografiškai jį dažnai skirsto Didysis (Šiaurinis) Kaukazas, kuris atskiria Pietų Kaukazą nuo Šiaurės Kaukazo (Rusijos dalies).

Šalys ir teritorijos

Visa Armėnija yra Užkaukazėje. Didžioji dalis Gruzijos ir Azerbaidžano, įskaitant Naksivano (Nakhchivan) eksklavą, taip pat yra šio regiono dalis. Regioną dažnai sudaro trys nepriklausomos valstybės: Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas.

Geografija, klimatas ir gamta

  • Reljefas: dominuoja Kaukazo kalnų grandinės (Didysis ir Mažasis Kaukazas), slėniai ir pakalnės.
  • Upės: svarbiausios upės – Kura (Mtkvari) ir Aro (Aras), jos lašo vandenis į Kaspijos jūrą ir formuoja derlingus slėnius.
  • Klimatas: labai įvairus – nuo viduržemiško klimato pakrantėse iki kontinentinio ir kalnų klimato aukštesnėse vietovėse.
  • Biologinė įvairovė: gausu miškų, pievų ir unikalių kalnų endeminių rūšių; regionas yra svarbus migracinių paukščių koridorius.

Ekonomika ir ištekliai

Pietų Kaukazo ekonomika yra mišri: žemės ūkis, energetika ir transporto tranzitas vaidina reikšmingą rolę. Šalyse gausu gamtinių išteklių: regione išgaunama nafta ir eksploatuojamos mangano rūdos, o žemesniuose kalnų šlaituose ir slėniuose auginamos kultūros – arbatžolės, citrusiniai vaisiai ir vynas. Per regioną eina svarbios transporto ir energijos magistralės (pvz., naftos ir dujų vamzdynai), kurios sieja Kaspijos jūros baseiną su Viduržemiu bei Artimaisiais Rytais.

Gyventojai, kalbos ir kultūra

Pietų Kaukaze gyvena etniškai ir lingvistiškai įvairios bendruomenės. Pagrindinės kalbų šeimos – kartvelų (gruzinų), indoeuropiečių (armėnų) ir turkų kalbos (azerbaidžaniečių). Religijos taip pat įvairios: daugelyje vietų dominuoja krikščionybė (ypač Armėnijoje ir Gruzijoje), tuo tarpu Azerbaidžane gausu musulmonų gyventojų. Regionas turi turtingą istoriją, architektūros paminklus ir daug UNESCO kultūros paveldo objektų.

Politika ir konfliktai

Pietų Kaukazas yra vienas sudėtingiausių posovietinėje erdvėje. Jame yra keletas ilgalaikių ir geopolitinių konfliktų, susijusių su teritoriniu savarankiškumu bei tarptautiniu pripažinimu. Trijuose pagrindiniuose konfliktuose dalyvaujančios teritorijos minimos taip:

  • Abchazija (siekia nepriklausomybės nuo Gruzijos, nuo 2008 m. pripažinta kelių valstybių, tačiau tarptautiniu mastu daugiausia laikoma Gruzijos dalimi);
  • Pietų Osetija (panaši statuso problema kaip Abchazija, 2008 m. karo po to faktiškai atskirta nuo Gruzijos);
  • Kalnų Karabachas (Azerbaidžane) – ilgalaikis ginčas tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, kuris pasiekė piką 1990–ųjų pradžioje, vėl 2020 m. spalio–lapkričio mėn. ir toliau turėjo reikšmingų permainų 2023 m.

Konfliktai paveikė gyventojų persikėlimus, infrastruktūrą ir regiono saugumą. Tarptautinės jėgos ir kaimyninės valstybės (ypač Rusija, Turkija, Iranas) turi savo įtakos grėsmių ir interesų, todėl politinė situacija dažnai būna nestabili. Tačiau kartu regione vyksta ir bendradarbiavimo iniciatyvos – ekonominės jungtys, energetikos projektai bei kasdienis prekybos ir kultūrinis mainai.

Santrauka

Pietų Kaukazas (Užkaukazė) yra geografiškai ir kultūriškai turtingas, strateginis regionas, kuriame susikerta Europos ir Azijos įtaka. Jis pasižymi dideliu geografiniu ir etniniu įvairove, svarbiais gamtiniais ištekliais ir sudėtingais politiniais ginčais. Supratimas apie šio regiono istoriją, ekonomiką ir dabartinę geopolitiką yra būtinas, kad būtų galima tinkamai vertinti jo reikšmę tarptautiniu mastu.