Pietų Tirolis
Pietų Tirolis, dar žinomas itališku pavadinimu Alto Adige (vok. Südtirol), yra autonominė provincija šiaurės Italijoje. Kartu su Trento provincija sudaro Trentino-Alto Adidžės/ Pietų Tirolio regioną. Provincijos plotas - 7400 kv. km (2857 kv. km). Čia gyvena apie 511 750 žmonių (2011 m.). Provincijos sostinė yra Bolcano miestas. Ribojasi su Graubiundenu ir Lombardija vakaruose, Tiroliu ir Zalcburgu šiaurėje, Trentinu ir Venetu pietuose.
Nors ji priklauso Italijai, dauguma gyventojų kalba vokiškai. Maždaug ketvirtadalis gyventojų kalba itališkai, dauguma jų gyvena dviejuose didžiausiuose miestuose (Bolzane ir Merane). Italų ir vokiečių kalbos yra valstybinės kalbos. Kai kuriose provincijos dalyse vartojama ir trečioji - ladinų - kalba, kuri taip pat yra oficiali. Pietų Tirolis yra labiausiai paplitęs senovinis provincijos pavadinimas anglų kalba. Vokiečių ir ladinų kalbomis kalbantys asmenys vietovę paprastai vadina Pietų Tiroliu. Oficialus pavadinimas yra Bolzano provincija (it: Provincia autonoma di Bolzano - Alto Adige; vokiškai: Autonome Provinz Bozen - Südtirol; ladiniškai: Provinzia autonoma de Balsan/Bulsan - Südtirol).
Pietų Tirolis/Alto Adidžė yra autonominė provincija. Ji turi savo įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri priima daug įstatymų, atskirų nuo Italijos vyriausybės priimamų įstatymų. Nuo 1989 m. vyriausybei vadovauja Luisas Durnwalderis. Jis priklauso Pietų Tirolio liaudies partijai, kuri valdo nuo 1948 m.
Pavadinimas
Alto Adidžės pavadinimas kilęs nuo Adidžės upės. "Alto" reiškia viršutinė, nes per provinciją teka viršutinė upės dalis.
Pavadinimą pirmą kartą sukūrė Napoleono laikų prancūzai, norėdami atskirti (pabrėžti: atskirti) šią itališkai kalbančią teritoriją nuo Austrijos imperijos Tirolio, esančio tiesiai į šiaurę.
Istorija
Nuo Renesanso iki XIX a. visoje teritorijoje, kurioje nuo Romos imperijos laikų gyveno tik lotynai, vyko didelė germanizacija. Šimtmečiais iki Napoleono tik Dolomitų sritis dabartinio Pietų Tirolio vakarinėje dalyje (ypač Venostos slėnis netoli Merano) išliko neolatiniška.
Austrija iki 1918 m. kontroliavo teritoriją Pietų Tirolio vardu, o po Italijos nepriklausomybės karų vykdė visišką germanizacijos politiką.
Po Pirmojo pasaulinio karo, nepaisant to, kad beveik visi jo gyventojai buvo vokiškai kalbantys, Pietų Tirolis Sen Žermeno sutartimi buvo priskirtas Italijos karalystei, o pavadinimas oficialiai pakeistas į Alto Adidžė. Tai įvyko remiantis Italijos iredentistų, kurie Alto Adidžą laikė geografine Italijos teritorija ir tai grindė tuo, kad iš pradžių iki XIV a. šioje teritorijoje daugiausia kalbėta "ladinų kalba", pageidavimais. Be to, fašistinė vyriausybė pirmenybę teikė provincijos industrializacijai, kad pritrauktų italų imigrantus: dėl šios "italizacijos" šiuo metu 120 000 žmonių, arba 23 % gyventojų, palyginti su 135 000 gyventojų 1960 m. (35 %), gimtoji kalba yra italų.
Pietų Tirolio valdančioji politinė partija yra "Südtiroler Volkspartei", kuri nuo 1947 m. turi absoliučią daugumą, nes čia gyvena daug vokiškai kalbančių žmonių. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo apie 65 proc. gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, apie trečdalis - italų ir apie 5 proc. kalbėjo ladinų kalba. Per 2011 m. gyventojų surašymą procentinė dalis buvo tokia: vokiečių kalba - 2,5 proc: 63 %, 23 % ir 4 % (dar 10 % yra imigrantai iš kitų Italijos šalių).
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinamas Pietų Tirolis?
A: Pietų Tirolis taip pat žinomas itališku pavadinimu Alto Adige (vokiškai Südtirol, itališkai Alto Adige, pietų bavariškai Sidtiroul).
K: Kokį regioną Pietų Tirolis sudaro su Trento provincija?
A: Pietų Tirolis sudaro Trentino-Alto Adidžės/ Pietų Tirolio regioną su Trento provincija.
K: Kokio dydžio yra Pietų Tirolio provincija?
A: Provincijos plotas yra 7 400 kvadratinių kilometrų.
K: Kokia yra Pietų Tirolio sostinė?
A: Pietų Tirolio sostinė yra Bolcanas.
K: Kokiomis kalbomis kalbama kai kuriose provincijos dalyse?
A: Kai kuriose provincijos dalyse kalbama vokiečių, italų ir ladinų kalbomis.
K: Kokia politinė partija nuo 1948 m. vadovauja Pietų Tiroliui? A:Pietų Tirolio liaudies partija valdo nuo 1948 m.
