Pietų Tirolis (Alto Adige) – Bolzano autonominė provincija Italijoje
Atraskite Pietų Tirolį (Alto Adige) – Bolzano autonominę provinciją: alpiška gamta, daugiakalbė kultūra, Bolzanas ir Meranas, tradicijos, turizmas ir aktyvus poilsis.
Pietų Tirolis, dar žinomas itališku pavadinimu Alto Adige (vok. Südtirol), yra autonominė provincija šiaurės Italijoje. Kartu su Trento provincija sudaro Trentino-Alto Adidžės / Pietų Tirolio regioną. Provincijos plotas yra apie 7 400 kv. km (apie 2 857 kv. myl.). Čia gyvena apie 511 750 žmonių (2011 m.; vėlesni metiniai duomenys rodo apie ~533 000). Provincijos sostinė yra Bolcano (it. Bolzano). Ribojasi su Graubiundenu ir Lombardija vakaruose, Tiroliu ir Zalcburgu šiaurėje, Trentinu ir Venetu pietuose.
Kalbos ir gyventojai
Nors provincija priklauso Italijai, dauguma gyventojų kalba vokiškai. Pagal 2011 m. kalbinį surašymą apie 69 % gyventojų nurodė vokišką kalbą, apie 26 % — itališkai, o apie 4–5 % — ladinų kalbą (skaičiai apytiksliai; detalesni duomenys priklauso nuo metų ir šaltinio). Italų ir vokiečių kalbos yra valstybinės kalbos, o ladinų kalba pripažinta oficialia kai kuriose savivaldybėse. Daugelis viešųjų institucijų, mokyklų ir ženklinimo sistemų vykdo dvikalbystę arba trikalbystę; pagal vietos taisykles viešieji pareigūnai turi būti įgiję reikiamas kalbines kvalifikacijas.
Pavadinimai ir administracinė struktūra
Vietovės pavadinimai skiriasi priklausomai nuo kalbos: anglų kalboje dažnai vartojamas senesnis „Pietų Tirolis“, vokiškai ir ladiniškai gyventojai taip pat dažnai vartoja savo kalbinius atitikmenis. Oficialus pavadinimas yra Bolzano provincija (it: Provincia autonoma di Bolzano - Alto Adige; vokiškai: Autonome Provinz Bozen - Südtirol; ladiniškai: Provinzia autonoma de Balsan/Bulsan - Südtirol).
Istorija ir autonomija
Pietų Tirolis priklausė Austro–Vengrų imperijai iki Pirmojo pasaulinio karo; po karo (1919 m.) jis buvo prijungtas prie Italijos. Per fašistinį laikotarpį vyko intensyvi italianizacija, todėl po Antrojo pasaulinio karo kilo prieštaravimų dėl vietos gyventojų teisių. 1946 m. tarp Italijos ir Austrijos buvo sudarytas Gruber–De Gasperi susitarimas, o 1948 m. suteikta autonomija. 1972 m. priimtas antrasis autonomijos statutas suteikė reikšmingą savivaldą ir perdavė daug kompetencijų provincijos lygmeniu.
Administracija ir politika
Pietų Tirolis yra autonominė provincija su savo įstatymų leidžiamąja valdžia, kuri gali priimti įstatymus daugelyje sričių, pavyzdžiui, švietimo, kultūros, architektūros apsaugos, vietinės administracijos ir socialinės apsaugos. Praktikoje provincija disponuoja dideliu biudžeto valdymu ir dalimi mokesčių surinkimo. Ilgą laiką svarbiausia politinė jėga buvo Pietų Tirolio liaudies partija (Südtiroler Volkspartei), kuri dominuoja vietos politikoje nuo 1948 m. Vyriausybės vadovas (Landeshauptmann) buvo Luisas Durnwalderis 1989–2014 m.; nuo 2014 m. šias pareigas eina Arno Kompatscher.
Geografija ir gamta
Provincija yra kalnuota, dominuoja Pietų Alpės ir Dolomitai. Aukščiausias regiono kalnas yra Ortler (it. Ortles) – apie 3 905 m. Dalis Dolomitų ir jų unikalaus kraštovaizdžio įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektus. Pietų Tirolį kerta svarbūs upių slėniai, iš jų žymiausias yra Adidės/Adige slėnis, kuriame sutelkti pagrindiniai miestai ir žemės ūkio plotai. Provincijoje yra kelios saugomos teritorijos, tarp jų Stelvio nacionalinis parkas ir kelios regioninės gamtos draustinės.
Ekonomika ir turizmas
- Turizmas: kalnų turizmas (žygiai, slidinėjimas, alpinizmas) yra pagrindinis ekonomikos sektorius; žinomi kurortai – Meranas, Bolcano ir daugybė mažesnių slidinėjimo zonų.
- Žemės ūkis: ypatingas dėmesys obuolių auginimui – Pietų Tirolis yra svarbus obuolių gamintojas Italijoje; taip pat vyno daryba ir kalnų pieno produktai.
- Pramonė ir paslaugos: vietinė pramonė – lengvoji pramonė, medienos perdirbimas, statyba; svarbus transporto ir logistikos sektorius dėl Brennerio perėjos (Brenner Pass).
- Energija: hidroelektrinės ir atsinaujinančios energijos projektai yra reikšminga provincijos pajamų dalis.
Kultūra ir kasdienis gyvenimas
Pietų Tirolio kultūra – mišri, susiliejusi vokiečių/tiroliečių ir itališkos tradicijos. Tai atsispindi architektūroje, virtuvėje (pvz., speck, knödel, strūdliai), festivaluose ir liaudies muzikoje. Valstybinės, mokyklų ir administracijos institucijos pritaikytos dvikalbei ar trikalbei komunikacijai; gatvių ir kelio ženklinimas dažnai pateikiamas abiem (arba visomis trimis) kalbomis.
Transportas
Strateginė Brennerio perėja (Brenner Pass) jungia Italiją su Austrija ir yra viena pagrindinių takų Šiaurės–Pietų Europoje. Per provinciją eina A22 (Autostrada del Brennero) magistralė ir geležinkelis, užtikrinantys intensyvų krovinių ir keleivių srautą. Regioniniai oro uostai nėra dideli – artimiausi tarptautiniai oro uostai yra Insbrukas ir Verona.
Apibendrinant, Pietų Tirolis / Alto Adige yra unikali Europos regiono dalis – kalnų kraštas su stipria savitvaryste, didele kultūrine įvairove ir gerai išvystyta turizmo bei žemės ūkio ekonomika.
Pavadinimas
Alto Adidžės pavadinimas kilęs nuo Adidžės upės. "Alto" reiškia viršutinė, nes per provinciją teka viršutinė upės dalis.
Pavadinimą pirmą kartą sukūrė Napoleono laikų prancūzai, norėdami atskirti (pabrėžti: atskirti) šią itališkai kalbančią teritoriją nuo Austrijos imperijos Tirolio, esančio tiesiai į šiaurę.
Istorija
Nuo Renesanso iki XIX a. visoje teritorijoje, kurioje nuo Romos imperijos laikų gyveno tik lotynai, vyko didelė germanizacija. Šimtmečiais iki Napoleono tik Dolomitų sritis dabartinio Pietų Tirolio vakarinėje dalyje (ypač Venostos slėnis netoli Merano) išliko neolatiniška.
Austrija iki 1918 m. kontroliavo teritoriją Pietų Tirolio vardu, o po Italijos nepriklausomybės karų vykdė visišką germanizacijos politiką.
Po Pirmojo pasaulinio karo, nepaisant to, kad beveik visi jo gyventojai buvo vokiškai kalbantys, Pietų Tirolis Sen Žermeno sutartimi buvo priskirtas Italijos karalystei, o pavadinimas oficialiai pakeistas į Alto Adidžė. Tai įvyko remiantis Italijos iredentistų, kurie Alto Adidžą laikė geografine Italijos teritorija ir tai grindė tuo, kad iš pradžių iki XIV a. šioje teritorijoje daugiausia kalbėta "ladinų kalba", pageidavimais. Be to, fašistinė vyriausybė pirmenybę teikė provincijos industrializacijai, kad pritrauktų italų imigrantus: dėl šios "italizacijos" šiuo metu 120 000 žmonių, arba 23 % gyventojų, palyginti su 135 000 gyventojų 1960 m. (35 %), gimtoji kalba yra italų.
Pietų Tirolio valdančioji politinė partija yra "Südtiroler Volkspartei", kuri nuo 1947 m. turi absoliučią daugumą, nes čia gyvena daug vokiškai kalbančių žmonių. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo apie 65 proc. gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, apie trečdalis - italų ir apie 5 proc. kalbėjo ladinų kalba. Per 2011 m. gyventojų surašymą procentinė dalis buvo tokia: vokiečių kalba - 2,5 proc: 63 %, 23 % ir 4 % (dar 10 % yra imigrantai iš kitų Italijos šalių).
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinamas Pietų Tirolis?
A: Pietų Tirolis taip pat žinomas itališku pavadinimu Alto Adige (vokiškai Südtirol, itališkai Alto Adige, pietų bavariškai Sidtiroul).
K: Kokį regioną Pietų Tirolis sudaro su Trento provincija?
A: Pietų Tirolis sudaro Trentino-Alto Adidžės/ Pietų Tirolio regioną su Trento provincija.
K: Kokio dydžio yra Pietų Tirolio provincija?
A: Provincijos plotas yra 7 400 kvadratinių kilometrų.
K: Kokia yra Pietų Tirolio sostinė?
A: Pietų Tirolio sostinė yra Bolcanas.
K: Kokiomis kalbomis kalbama kai kuriose provincijos dalyse?
A: Kai kuriose provincijos dalyse kalbama vokiečių, italų ir ladinų kalbomis.
K: Kokia politinė partija nuo 1948 m. vadovauja Pietų Tiroliui? A:Pietų Tirolio liaudies partija valdo nuo 1948 m.
Ieškoti