Koordinatės: 45°9′35″N 12°19′52″E / 45.15972°N 12.33111°E / 45.15972; 12.33111

Adidžė (vok: Àdexe; rumunų k: Adisch; ladin: Adesc; lotyniškai: Athesis; senovės graikų kalba: Ἄθεσις) - Italijos upė, prasidedanti Alpėse, Pietų Tirolio provincijoje, netoli Italijos sienos su Austrija ir Šveicarija, tekanti per didžiąją šiaurės rytų Italijos dalį į Adrijos jūrą.

Tai antra Italijos upė pagal ilgį po Po, trečia pagal baseiną po Po ir Tibro ir ketvirta pagal vidutinį metinį nuotėkį po Po, Tičino ir Tibro.

Ilgis, baseinas ir nuotėkis

Adidžės ilgis yra maždaug 410 km. Jos upės baseino plotas siekia apie 12 100 km², o vidutinis metinis nuotėkis yra apytiksliai 200–250 m³/s (skaičiai gali skirtis priklausomai nuo matavimo vietos ir laikotarpio). Dėl didelio aukščio skirtumo tarp kalnų ištakų ir žemupio nuotėkis yra kintantis: aukštupiuose dominuoja sniego tirpsmo ir kalnų liūčių sezoniškumas, žemupiuose – intensyvesnis ir stabiliau tekantis vandens kiekis.

Vagos kelias ir svarbiausi miestai

Adidžė teka per kelias skirtingas geografines zonas: aukštutines Alpių slėnio atkarpas, siauras upės vagas tarp kalnų ir plačius lygumų ruožus prieš įtekant į Adriją. Svarbiausi miestai palei upę yra Bolzano (Bozen), Trento ir Verona; žemupio ruožai kerta užaugintas žemdirbystės teritorijas ir pramoninius rajonus. Upė žymiai įtakoja vietinę apskaitą, transportą ir miestų istoriją.

Pagrindiniai intakai

Adidžės sistemoje yra keletas reikšmingų intakų. Vienas didžiausių ir svarbiausių yra Isarco (vok. Eisack), taip pat nemažą indėlį į baseiną duoda upeliai ir upės iš aplinkinių slėnių. Intakai prisideda prie nuotėkio sezoniškumo ir įvairovės – aukštupiuose intakai dažnai yra kalnų upeliai su švariu, šaltu vandeniu, o žemupiuose intakai sujungia didesnes lygumines tėkmės sistemas.

Žemės ūkis, energetika ir laivyba

Adidžė ir jos baseinas plačiai naudojami:

  • žemės ūkiui – irrigacijai ir dirvožemio drėkinimui žemupiuose;
  • hidroenergetikai – upėje bei jos intakuose įrengta hidroelektrinių, jose išnaudojamas kritimas ir srautas elektros gamybai;
  • vandens tiekimui ir pramonės reikmėms regionuose prie upės.

Tradiciškai Adidžė turėjo reikšmę vietinei laivybai, tačiau šiais laikais laivybai tinkama yra tik dalis žemupio atkarpų; daugelyje vietų upė reguliuojama, tiesinama ir apsaugota nuo potvynių, todėl natūralios vagos iš dalies prarado ankstesnę formą.

Potvyniai ir apsauga

Dėl intensyvios lietaus veiklos ir sniego tirpsmo Adidžėje pasitaiko potvynių, ypač pavasarį ir rudenį. Siekiant apsaugoti gyvenamas vietoves ir žemės ūkio žemes, statomos užtvankos, tvirtinamos krantinės, įrengiami išlietuvai ir kiti inžineriniai sprendimai. Vietinė valdžia ir tarptautinės institucijos vykdo projektus, skirtus gerinti potvynių valdymą ir saugoti ekologinę upės kokybę.

Ekologija ir gamtinė reikšmė

Adidžės aukštupiuose gyvena kalnų žuvys, pvz., upėtakiai, o žemupiuose – karpiai ir kitos lygumų žuvys. Upės ekosistema yra svarbi tiek biologinei įvairovei, tiek vietos bendruomenėms, kurios naudojasi jos ištekliais. Pastaraisiais dešimtmečiais daug dėmesio skiriama vandens kokybės gerinimui, krantų restauracijai ir gamtinių buveinių atkūrimui.

Istorinis ir kultūrinis kontekstas

Adidžė turėjo svarbią reikšmę regiono istorijoje: lotyniškasis pavadinimas Athesis sutinkamas senovės šaltiniuose, o upės slėnis istoriškai buvo strateginis kelias per Alpes ir įslaptintas susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietų Europos. Upė bei jos slėniai formavo vietinių miestų ir kultūrų raidos kryptis, o jos pavadinimai skirtingose kalbose atspindi daugiaetninį regiono paveldą.

Visapusiškai Adidžė yra reikšminga Italijos šiaurės rytų kraštovaizdžio, ekonomikos ir gamtos dalis – nuo kalnų ištakų iki plačių lygumų, kur upė persipina su žmogaus veikla ir gamtos procesais.